Gimnazijos užpildytos
Katastrofiškai mažėjant mokinių skaičiui ir Panevėžio mokykloms
kaunantis dėl pirmokų, bent jau kol kas dėl išlikimo galvos nesuka gimnazijos.
Prestižine laikoma J.Balčikonio gimnazija, baigusi preliminarų
mokinių priėmimą, skaičiuoja už durų palikusi apie pusę šimto pretendentų į
gimnazistus.
Į septynias 9-ąsias klases švietimo įstaiga šiemet ketina
priimti 196 mokinius. Prašymų sulaukta apie pustrečio šimto iš 23 miesto mokyklų
mokinių.
Būsimuosius gimnazistus mokykla atsirinko pagal šešių
pagrindinių dalykų – lietuvių kalbos, matematikos, užsienio kalbos, istorijos,
fizikos ir biologijos – pirmojo pusmečio įvertinimus. Pateikusiųjų prašymus
mokytis šioje mokykloje žemiausias balas – 7.
Gimnazijos direktoriaus Raimondo Dambrausko nuomone, daugelį
metų nemažėjantį mokyklos populiarumą lemia gana aukštas akademinis lygis.
„Jei iš 23-ų mokyklų vaikai pageidauja pas mus mokytis, turbūt
paklausą turim. Tiesa, mokinių ir pas mus gali sumažėti, jei aukštojo mokslo
prestižas kris ir daugiau bus besirenkančiųjų amatininkiškas specialybes“, –
svarsto direktorius.
98,5 proc. praėjusiais metais gimnaziją baigusių abiturientų
mokslus tęsia aukštosiose mokyklose, iš jų 7 proc. – užsienyje. J.Balčikonio
gimnazistai studijuoja prestižiniuose Kembridžo, Mančesterio universitetuose.
Anot direktoriaus, veikiausiai studijas svetur pasirinks apie
60 šiųmečių abiturientų.
Abiturientai traukia svetur
Į V.Žemkalnio gimnaziją šiemet nepateko apie 100 norinčiųjų
joje įgyti brandos atestatą. Šešiose 9-ose gimnazijos klasėse kitąmet mokysis
190 mokinių.
Anot gimnazijos vadovo Artūro Totilo, žemiausia pretendentų į
gimnazistus šešių dalykų balų suma buvo 42.
Šiemet gimnazija išlydės 219 abiturientų. Direktoriaus teigimu,
į aukštąsias mokyklas kasmet įstoja apie 90 proc. V.Žemkalnio gimnazistų.
Anot įstaigos vadovo, daugėja abiturientų, apsisprendusių
studijuoti užsienyje. Pernai į Angliją, Daniją, Švediją mokytis išvyko 20
V.Žemkalnio gimnazistų. Direktorius neabejoja, kad šiemet tokių bus gerokai
didesnis būrys.
„Kaip bebūtų keista, studijos Lietuvos aukštosiose mokyklose
vis sunkiau prieinamos. Užsienyje ne tik studijuoti pigiau atsieina, bet ir
lengviau paimti paskolą mokslams, paprasčiau susirasti darbą, todėl 41 proc.
šalies abiturientų planuoja išvažiuoti mokytis svetur. Manau, kiekvienam
lietuviui turi būti apmaudu, kad jaunimas nebenori nei studijuoti, nei gyventi
Lietuvoje“, – kalbėjo A.Totilas.
Kausis dėl mokinių
„Minties“ gimnazija nepatenkino daugiau kaip 60-ies norinčiųjų
joje mokytis prašymų. Į 9-ąsias klases mokykla pakvietė mokytis apie 200
mokinių. Tačiau gimnazijos direktorius Egidijus Samas neatmeta, kad dalis
pakviestųjų mokyklos slenksčio neperžengs.
„Buvo pretendentų, rašiusių prašymus į tris gimnazijas, todėl
nepakviesti mokytis neturi prarasti vilties – jiems dar gali atsirasti laisvų
vietų“, – mano E.Samas.
Anot jo, tapti gimnazistais vylėsi ne tik gerai besimokantieji.
Prašymus pateikė ir pirmame pusmetyje iš šešių pagrindinių dalykų turintieji
mažiausius teigiamus įvertinimus. Direktoriaus teigimu, tokiems šansai patekti į
gimnaziją – labai menki.
A.Samo nuomone, laikai, kai Panevėžio gimnazijos į jas
besiveržiančius mokinius skaičiuoja šimtais, po metų ar poros turėtų baigtis.
Anot jo, mokinių sumažėjimas gresia ne tik dėl demografinių priežasčių.
Kol kas gimnazijos didelės konkurencijos nejaučia, nes į
devintąsias klases naujus mokinius priima tik trys – J.Balčikonio, V.Žemkalnio
ir „Minties“.
Tik šiais mokslo metais gimnazijos vardą gavusi J.Miltinio
mokykla į devintąsias klases priims savo mokinius, taip pat kitąmet gimnazija
tapsianti 5-oji vidurinė.
„Kai mieste būsime penkios gimnazijos, neturinčios žemesnių nei
9-osios klasės, konkuruosime dėl kiekvieno aštuntoko“, – mano E.Samas.
Plačiau skaitykite 2010 m. birželio 3 d.
„Sekundėje“.
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
Nuotr. Geri laikai. Kol kas daugiau prašymų,
nei gali priimti mokinių, sulaukiančios gimnazijos po poros metų turėtų pajusti,
kas yra kova dėl išlikimo.
