Pradedančiųjų sumažėjo
Sunkmetis gerokai apkartino verslininkų dalią, daugeliui jų
teko ne tik atidėti plėtros planus, bet ir galvoti, kaip išgyventi.
Nespėjusiesiems prisitaikyti prie naujų sąlygų likimas buvo dar
negailestingesnis – privertė arba sustabdyti savo verslą, arba bankrutuoti.
Prie veiklą sunkinančių aplinkybių krizės metu prisidėjo ir
didėję mokesčiai. Ne vienas Panevėžio verslininkas, nusivylęs nepalankia verslui
situacija šalyje, svarsto galimybę išvykti iš Lietuvos.
Liūdnas tendencijas pastebi ir Panevėžio verslo konsultacinis
centras, į kurį prieš sunkmetį su verslo idėjomis plūste plūdo panevėžiečiai.
Dabar norinčiųjų pradėti verslą ir gauti konsultacijas apie jo perspektyvas ir
galimybes sumažėjo per pusę.
„Pradedančiųjų, ketinančiųjų įkurti savo verslą sumažėjo 50
procentų, o verslo plėtros planų sumažėjo 80 procentų. Anksčiau įmonės norėdavo
mokytis, rengti projektus, o dabar ateina tik į darbų, priešgaisrinės saugos
kursus – tai yra tie dalykai, be kurių įmonės negali dirbti ir už ką jos bus
baudžiamos. Mūsų paslaugų šiuo metu jiems nereikia“, – teigė Panevėžio verslo
konsultacinio centro direktorė Akvilė Ramanauskienė.
Griebiasi šiaudo
Verslo konsultacinio centro darbuotojai pastebi ir naujų
tendencijų – verslo idėjų tarsi skęstantys šiaudo griebiasi jauni panevėžiečiai,
neturintys kuo susimokėti už studijas, arba tie miestiečiai, kurie prarado
darbą.
„Pastebime tokią tendenciją: kuriantieji verslus arba turi
labai daug pinigų, arba likę be nieko. Tačiau visiškai neturint pinigų verslo
padaryti neįmanoma. Vien įregistruoti individualiai veiklai reikia bent 500 –
600 litų, o uždarajai akcinei bendrovei, be įstatinio dešimties tūkstančių litų
kapitalo, dar reikia apie tūkstančio litų. Šios lėšos reikalingos vien
registracijai, nekalbant apie lėšas veiklai pradėti“, – kalbėjo
A.Ramanauskienė.
Net ir tiems, kurie verslo pradžiai neturi pakankamai lėšų,
Verslo konsultacinio centro vadovė patarė nenuleisti nosies ir ieškoti tokių
verslo nišų, kurioms nereikia didelių investicijų.
Kaip pavyzdys pateikiamas ūkininkai, kurie į daugiabučių namų
kiemus jau daugelį metų kasryt atveža šviežio pieno. Toks verslo modelis, pasak
A.Ramanauskienės, yra labai geras krizės metu.
„Dažnai pagalvoju, kad ūkininkus, veždavusius pieną į
daugiabučių kiemus, smerkdavo. Buvo sakoma: pienas nešvarus, negeras. Tačiau per
savo langą matau, kad prie pieno kasryt išsirikiuoja žmonių eilutė, vadinasi,
tai gera paslauga ir gera prekė. Jeigu ji būtų bloga, pieno nepirktų – žmogaus
neapgausi“, –samprotavo A.Ramanauskienė.
Neteisingas požiūris
Jeigu produkto kaina ar pati prekė netinka, pirkėjas jos
neperka, jeigu tinka – jis stovi eilėje. Tokie, pasak A.Ramanauskienės, rinkos
dėsniai nulėmė, jog pieno vežimo į daugiabučių namų kiemus paslauga Panevėžyje
vis dar gyvuoja, tačiau ji stebėjosi, kad mieste taip ir neužgimė kitos panašios
paslaugos.
„Stebiuosi, kodėl iki šiol niekas nepasiūlo duonos vežimo į
namus paslaugos. Kodėl niekas nepaskambina ryte į duris, neatneša šviežios
duonos ir nepasako: štai, ponia, jūsų „Palangos“ duona ir batonas. Iš šio verslo
milijono neuždirbsi, bet tai, ką sumoku prekybos centre už duoną, galėčiau
išleisti duonos pardavėjui.
Jis imdamas duoną iš bet kurios kepyklos gaus nuolaidą. Tokie
verslai yra populiarūs užsienyje“, – užuominomis apie galimas nišas verslui
Panevėžyje kalbėjo direktorė.
A.Ramanauskienė mano, kad įsitvirtinti smulkiesiems verslams
trukdo ir visuomenėje vyraujantis įsitikinimas, kad verslininkas turi uždirbti
daugybę pinigų.
„Tai yra savęs peržengimas. Vyrauja nuomonė, jeigu esu
verslininkas, turiu uždirbti dešimtis tūkstančių. Važinėti geru automobiliu,
pasistatyti namą. Daugelis sako: duokite man 100 tūkstančių, tada pradėsiu
verslą, tačiau reikia pradėti nuo savęs peržengimo. Toks požiūris žlugdo
smulkųjį verslą“, – teigė A.Ramanauskienė.
Verslo konsultacinio centro direktorė teigė, jog nieko
smerktino, jei pinigus sunkmečiu verslininkai uždirba iš smulkių paslaugų, užuot
įgyvendinę stambius, tačiau šiais laikais nerealius verslo projektus.
„Yra toks požiūris: kaip aš tai darysiu, ką kiti pasakys.
Versle tokių dalykų negali būti, verslininkai turi mąstyti taip: moku gerai
padaryti daiktą, moku suteikti paslaugą.
Tačiau ne ką mažiau svarbu mokėti parduoti. Nieko čia blogo.
Jei žmogus turi aštrų liežuvį, jis gali parduoti bet kokias paslaugas“, –
įsitikinusi A.Ramanauskienė.
Daugiau paramos
A.Ramanauskienės duomenimis, užsienyje imtis verslo ryžtasi
kelis kartus daugiau žmonių nei Lietuvoje. Šios tendencijos siejamos ne tik su
lietuvių neryžtingumu, bet ir su skirtingomis verslo sąlygomis Vakarų Europos
valstybėse.
„Verslo pabandymui užsienyje yra daugiau paramos. Verslo
paramos institucijos Vakarų Europoje yra kiekvienoje gyvenvietėje. Atėjus su
beprotiška idėja, galima lengvai gauti informaciją, kur eiti ir ką daryti.
Galėtume padaryti daug daugiau darbų, suteikti informacijos,
bet iš valstybės ir miesto turi būti skiriama daug didesnė parama. Ten galime
pabandyti, surizikuoti.
Žmogui davė verslo pradžiai, jis pabandė, bet jam nepavyko.
Mes tokios galimybės pabandyti Lietuvoje neturime“, –
apgailestavo pašnekovė.
A.Ramanauskienė mano, kad pradedantiems verslą lietuviams labai
pagelbėtų didesnė valstybės parama. Pirmais metais sumažinusi mokesčius ar
suteikusi finansinę pagalbą verslo pradžiai, valstybė esą vėlesniais metais per
mokesčius investuotas lėšas atgautų su kaupu.
Naujos galimybės
Nepaisant ekonomikos sunkmečio ir didėjančių valstybės mokesčių
verslui, A.Ramanauskienė nusprendusiesiems pradėti verslą siūlo nepamiršti ir
valstybės suteikiamų galimybių. Kaip viena iš jų minima Darbo biržos teikiama
parama verslą nusprendusiems įkurti bedarbiams.
„Jeigu žmogus su negalia arba vienas bedarbis įsteigė įmonę ir
iš Darbo biržos priėmė kitą bedarbį, tai darbo vietai įkurti jis gali gauti iki
32 tūkstančių litų subsidiją. Yra viena sąlyga: 35 procentus turi prisidėti
darbdavys. Tai yra ne žadami, o realūs pinigai. Neseniai viena jauna mergina
įkūrė kavinę, o joje sukūrė darbo vietą virėjai, ir dabar ji perkasi visą
įrangą. Už 20 tūkstančių litų kavinei įrangą jau galima nupirkti“, – papildomas
galimybes vardijo pašnekovė.
Net ir ekonominio sunkmečio metu konsultacijų ir patarimų į
centrą ateinantys panevėžiečiai savo būsimam verslui nestokoja fantazijos.
Kai kurie rezga mintis iš gyvatvorių padaryti labirintus ir
juos kaip pramogą parduoti miestiečiams, kiti norėtų auginti žilvičius, kuriuos
vėliau būtų galima naudoti ekologinio kuro gamybai. Realesniais vadinami labiau
praktiški projektai – paslaugos namų bendrijoms, vejų šienavimas ar santechnikos
darbai.
Keletas verslininkų yra susidomėję galimybe Panevėžio rajone
statyti vėjo jėgaines. Tokių idėjų padaugėjo pastaruoju metu pakėlus elektros
kainas. Elektros jėgainių verslas tampa vis labiau patrauklesnis ir dėl Lietuvos
įsipareigojimų iki 2020 metų 20 procentų elektros energijos pagaminti iš
alternatyvių energijos šaltinių.
Mantas TOMKŪNAS
P.Luko nuotr. Variantas. Kaip viena iš galimų
nišų įvardijamas šviežios duonos išnešiojimas rytais – šio verslo Panevėžyje kol
kas niekas nesiėmė.
