Siautėjančių mamų nepamatė
Prieš miegą lovelėje blaivių tėvų Aukščiausiojo maldaujantis
mažametis gali sugraudinti globėjus, bet ne pačius gimdytojus. Vaikų gynimo
dieną nepilnamečių gynėjai skambina pavojaus varpais: teisiniai svertai per
menki, kad apsaugotų vaikus nuo jų pačių tėvų. Šalyje socialinės rizikos šeimose
gyvena daugiau nei 24 tūkst. vaikų, dar per 2000 nepilnamečių kasmet netenka
tėvų globos.
Panevėžio rajono vaiko teisų apsaugos tarnybos specialistės
džiaugiasi suspėjusios iš dviejų mamų paimti būrį nepilnamečių – jie nematys
mėnesį gėrusioms motinoms prasidėjusios baltosios karštinės. Apie tai, kad mamos
siautėjo po kaimus regėdamos haliucinacijas, vaikai sužinos tik iš pasakojimų.
„Nors ir kaip turėtų būti keista, bet nė vienai jų visiškai
nebuvo įdomu, kad paimame vaikus. Vienos šešis vežėme netgi per du kartus –
vienu metu visi netilpo į autobusiuką. Nors mama žinojo, kad kitą dieną
atvažiuosim likusių vaikų, mus vis tiek pasitiko girta“, – pasakojo rajono Vaiko
teisių apsaugos tarnybos vedėja Nijolė Stakytė.
Viena iš mamų po siautulingos karštinės dar gydoma ligoninėje.
Vedėja abejoja, kad iš gydymo įstaigos grįžusi moteris panorės susigrąžinti
vaikus, nors šie nepaliauja auklėtojų klausinėti, ar mamytė dar nepasveiko.
„Visi globos namų vaikai nori pamatyti, kaip gyvena tėvai.
Vieni aplankę džiaugiasi, kad jiems yra šansas sugrįžti namo, kiti nusivilia
pamatę, kad niekas nesikeičia“, – teigė N.Stakytė.
Bausmės tėvams neegzistuoja
Tik 43 tūkst. gyventojų turinčiame Panevėžio rajone
priskaičiuojama 300 socialinės rizikos šeimų. Nors jų skaičius trečius metus
išlieka stabilus, N.Stakytės nuomone, nesugebančiųjų pasirūpinti vaikais
daugėja.
„Gyventojų rajone mažėja, o socialinės rizikos šeimų išlieka
tiek pat. Logiškai mąstant, nepriežiūros šeimoje atvejų procentas auga“, – daro
išvadas tarnybos vedėja.
Iš įrašytų į socialinės rizikos įskaitą šeimų – tik maža dalis
stokojančių socialinių įgūdžių. Dauguma į vaikų gynėjų akiratį patenka dėl
alkoholio priklausomybės.
Per praėjusius metus iš Panevėžio rajono šeimų paimti ir globos
namuose apgyvendinti 35 nepilnamečiai, šiemet – jau 19. Vieninteliuose rajone
Linkaučių vaikų globos namuose laisvų vietų nebelikę – po valdiška pastoge
glaudžiasi 70 tėvams nebereikalingų mažųjų rajono gyventojų.
„Vaiko išvežimas iš namų – tarsi medelio išrovimas iš dirvos, į
kurią jau įleido šaknis. Tai bausmė vaikams, ne tėvams. Mes tik įsivaizduojame,
kad didžiausia bausmė už vaikų nepriežiūrą – tėvų valdžios apribojimas. Bet
patys tėvai dažniausiai tokį sprendimą išklauso abejingai: jei nepatinka, kaip
auginu, pasiimkit“, – pastebi N.Stakytė.
Per 20 darbo metų tarnybos specialistėms dar nė karto neteko
prašyti antstolių padėti paimti vaikus iš asocialių šeimų. Ir tik porą kartų
vaikų teisių gynėjos kvietėsi policiją. Ne todėl, kad tėvai būtų nenorėję
svetimiems atiduoti savo atžalų. Savivaldybės darbuotojos uniformuotų pareigūnų
draugijos pasiprašė baimindamosi, kad kelias savaites gėrusiems tėvams gali
prasidėti haliucinacijos.
Realūs teisiniai svertai, įpareigojantys tėvus prisiimti
atsakomybę už vaikų priežiūrą, vedėjos nuomone, neegzistuoja.
„Tokios šeimos dažniausiai gyvena socialiniuose būstuose,
darbo, pajamų, turto neturi. Ką gali padaryti valstybė alimentų nemokančiam
tėveliui, šešiems savo vaikams prasiskolinusiam po 5–6 tūkst. Lt? Jokios
piniginės baudos tokių negąsdina, o į kalėjimus visų neatsakingų nesukiši“, –
beviltišką situaciją įvardija N.Stakytė.
Be šeimos neištveria
Ir Panevėžio rajono, ir miesto vaikų teisių gynėjai pastebi,
jog per pastaruosius metus visuomenė tapo gerokai aktyvesnė – pranešimų apie
neprižiūrimus vaikus sulaukiama gerokai daugiau nei prieš penketą metų. Tačiau
dauguma paskambinusiųjų – anonimai. Keršto baimė – vienintelis specialistų
girdimas motyvas, kodėl žmonės vis dar nedrįsta viešai ginti vaikų nuo jų
nemylinčių tėvų.
Šiemet miesto Laikinuosiuose vaikų globos namuose jau
apgyvendinti 35 vaikai, trys iš jų išvažiuos ne į šeimą. Netrukus jiems užuovėja
turės tapti A.Bandzos vaikų globos namai. Per praėjusius metus laikinai iš
panevėžiečių šeimų buvo paimti 89 vaikai, pas tėvus nebesugrįžo 10.
Anot V.Augustinavičienės, vaikams vietos šeimose dažniausiai
nelieka, kai tėvams už atžalas tampa svarbesnis alkoholis.
„Yra šeimų, negaunančių socialinių pašalpų, nedirbančių,
atrodo, neturinčių jokių pajamų, bet vis tiek girtaujančių. O vaikams labai
reikia mamos ir tėtės, kokie jie bebūtų. Girtą mamą iš aludės vedžiojęs penkerių
metukų berniukas, apgyvendintas globos namuose, vis tiek nori namo“, – pasakojo
V.Augustinavičienė.
Netgi Vaiko teisių apsaugos tarnybos į globos namus patys
pasiprašantys paaugliai be šeimos ištveria vos dieną kitą. Šitaip tėvus
paauklėjančių paauglių vaikų gynėjai per metus sulaukia bent kelių.
V.Augustinavičienė pastebi, kad tarp paauglių plinta savotiška
mada spręsti konfliktus su tėvais ieškant prieglobsčio valdiškoje įstaigoje.
„Praėjusiais metais pastebėjome tokią tendenciją – vienas
pateko į Laikinuosius vaikų globos namus, tai ir kiti iš to paties kiemo ten
nori. Vaikai pripažįsta, kad valdiškoje įstaigoje jiems geriau nei namuose –
nuveda į kiną, į koncertą“, – pabrėžia V.Augustinavičienė.
Kiek tokia tėvų auklėjimo priemonė veiksminga – sunku spręsti.
Specialistė nepamena, kad tėvai būtų puolę sulaikyti į globos namus
besiprašančių atžalų.
Siūlo priverstinį gydymą
Dvidešimt metų svetimus vaikus globojanti Gražina Grigaliūnienė
iš Panevėžio rajono pastebi augantį tėvų abejingumą savo atžaloms.
„Seniau tėvai stengėsi palaikyti ryšį su iš jų atimtais
vaikais. Dabar džiaugiamės, jei bent pirmus metus tėvai nori bendrauti, o jau
antrus trečius dažnai mums patiems tenka jų ieškoti. Deja, ne visada randam –
pakeičia gyvenamąją vietą ir dingsta iš akiračio“, – pasakoja vienintelių rajone
šeimyninių vaikų globos namų įkūrėja.
Iš vaikų nelankančių tėvų G.Grigaliūnienė girdi tradicinius
pasiteisinimus: toli, pritrūko pinigų kelionei, nors vaikas gyvena vos už penkių
kilometrų.
„Kaip vaikai nebrauks ašarų? Jie nejaučia neapykantos
geriantiems tėvams. Vienas berniukas melsdavosi, kad mamytė pasveiktų – nustotų
gerti“, – pamena G.Grigaliūnienė.
Plačiau skaitykite 2010 m. birželio 1 d.
„Sekundėje“.
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
A.Repšio nuotr. Palikti. Nerūpestinga vaikystė –
nepasiekiama svajonė maždaug dešimčiai tūkstančių mažųjų Lietuvos gyventojų.
Daugumą jų tėvai iškeitė į kvaišalus.
