Ir draugas, ir priešas
Praėjusį penktadienį, po darbo valandų, Laisvės aikštė bene
pirmą kartą šį pavasarį neištuštėjo. Miesto Savivaldybės pradėtas visą vasarą
truksiantis projektas „Susitikime penktadienį“ sutraukė nemažai įvairaus amžiaus
panevėžiečių ir miesto svečių.
Žmonės vaikščiojo ratu nuo Savivaldybės iki Senvagės,
stabtelėdami paklausyti koncertuojančių moksleivių, apžiūrėti vos kelių
prekiauti panorusių tautodailininkų dirbinių. Tėvai su vaikais būriavosi
aikštėje šalia J.Miltinio dramos teatro, kur triukus demonstravo dresuoti
šunys.
Augesni vaikai karstėsi Laisvės aikštėje tarp medžių įrengtame
virvių atrakcione. Paaugliai telkėsi savo įprastoje vietoje – apie fontanus.
Tą dieną daugelis gyventojų į Laisvės aikštę atėjo vedami
smalsumo. Jiems magėjo pasižiūrėti, kaip bus gaivinamas apmiręs miesto centras,
ir apskritai, kas iš to išeis.
Panevėžiečiai kalbėjo, kad bent trumpam pamiršo gyvenantys,
kaip patys juokauja, bažnytkaimyje.
Centre esančios kavinės buvo pilnos žmonių. Ypač sunku buvo
rasti laisvą vietą prie staliuko lauke.
Tačiau Respublikos gatvės kieme pirmą kartą atidarytas blusų
turgus dėmesio nepatraukė. Parduoti, mainyti savo daiktus panoro vos keli
gyventojai, bet ir tie patys nesulaukė pirkėjų.
„Tikėjomės, kad bus daugiau žmonių“,– nusivylimo neslėpė 23
metų Leonidas ir 17 metų Zbignevas, atsinešę parduoti patefono plokštelių,
tarybinių laikų literatūros, seserų papuošalų.
Vaikinai tikino, kad buvo per mažai reklamos. Pasak jų,
organizatoriams reikėjo mieste prikabinėti ryškių skelbimų.
Tačiau jie gyrė pačią tokio turgaus idėją. Pasak jų, puiku, kad
žmonės galės parduoti ar mainyti jiems nebereikalingus daiktus. Draugai svarstė,
kad bėgant laikui blusų turgūs pritrauks daugiau žmonių.
„Reikia tik daugiau informacijos“,– kalbėjo Leonidas ir
Zbignevas, nusiteikę čia prekiauti ir kitą penktadienį.
Panevėžiečių pensininkų pora Milda ir Stasys Mikalajūnai
„Sekundei“ sakė abejojantys, ar miesto centre prigis blusų turgus.
„Jeigu nebūtų mašinų turgaus, tai galbūt. Bet dabar savaitgalį
visi, kuriems rūpi sendaikčiai ir ne tik, plūsta ten“,– aiškino jie.
Puikus oras penktadienio vakarą neabejotinai daug lėmė, kad
Savivaldybės kepamas pirmas blynas visai neprisviltų. Tačiau šeštadienį švietusi
saulė tikrai nepasitarnavo kito renginio – „Susitikimo su Čičinsku“ labui.
Šeštadienį vidurdienį prie Turizmo ir informacijos centro
dalyvauti ekskursijoje po miestą ir Panevėžio Kraštotyros muziejaus edukacinėje
programoje „Kelionė laiku“ panoro tik trys moterys ir keli vaikai. Tačiau
dalyvavusieji tikrai nepasigailėjo. Netgi atvirkščiai, liko labai patenkinti,
kad nusprendė neįprastai praleisti laiką.
Trumpam tapo kaimiečiais
Andžela Vasiliauskienė su 7 metų dukra Karolina ir metais
vyresniu sūnumi Tomu šeštadienį į Laisvės aikštę, prie Turizmo informacijos
centro, atskubėjo dar gerokai prieš 12 valandą, ekskursijos po miestą pradžią –
jie būgštavo pavėluoti.
Netrukus prie jų prisijungė dar viena pensinio amžiaus moteris,
atėjo keli vaikai ir negausi draugija kartu su Turizmo informacijos centro
vadove Daiva Tankūnaite pėsčiomis patraukė į ekskursiją po miestą. Ji
ekskursantams aprodė istorines miesto vietas, papasakojo įvairių legendų ir
atsitikimų.
Seniausiame miesto pastate, Kranto gatvėje 21, kur dabar
įsikūręs muziejaus filialas, ekskursijos dalyvių laukė Čičinskas. Suaugusieji
žinojo, kad juo persirengęs aktorius Evaldas Stokė, bet mažesni vaikai neabejojo
prieš juos stovint tikrų tikriausią nuožmųjį poną.
„Aš net išsigandau. Pagalvojau, kad Čičinskas atgijo“,–
„Sekundei“ pasakodama įspūdžius iš ekskursijos prisipažino A.Vasiliauskienės
dukra Karolina.
Pirmą valandą į Kraštotyros muziejų atėjusi panevėžietė Gitana
Noreikaitė su septynerių metų dukrele Jore apgailestavo, kad joms nepavyko
dalyvauti ekskursijoje po miestą.
Moteris sakė maniusi, kad ekskursantams reikia rinktis 13
valandą muziejuje, o paaiškėjo, kad jie turėjo ateiti valanda anksčiau į Laisvės
aikštę.
Bet motina ir dukra geros nuotaikos neprarado ir džiaugėsi
dalyvausiančios bent „Kelionėje laiku“.
Po trumpos ekskursijos po muziejų, susirinkusiesiems buvo
pasiūlyta improvizuota laiko mašina nusikelti į XX amžiaus pradžios Lietuvos
ūkininko sodybą.
Moterys ir vaikai persirengė tautiniais drabužiais. Kraštotyros
muziejaus vyriausioji muziejininkė A.Sidorovienė dailiosios lyties atstoves
įspėjo nepamiršti užsirišti baltų prijuosčių. Mat tais laikais kaime moterys be
prijuosčių buvo laikomos pasileidusiomis.
Ekskursijos dalyvės galvas apsigobė skaromis, kad į plaukus
pikta dvasia neįsisuktų. Berniukai užsidėjo kepures. Kokie būtų vyrai be
kepurių?
Visi pasivadino senoviniais vardais, pasiskirstė vaidmenimis.
Aušra Sidorovienė tapo šeimynos motina, kiti – jos vaikais, samdiniais,
kaimynais.
Šeimynos nariai muziejaus kiemelyje esančioje kaimo gryčioje
kibo į darbus. Moterys ir mergaitės velėjo žlugtą, kočiojo skalbinius, šukavo
linus, tvarkė trobą, ruošė pietus.
Berniukai buvo pristatyti prie vyriškų darbų. Jiems teko
kibirais prinešti vandens, pjauti malkas, obliuoti lentas, minti linus.
Baigę darbus, „kaimiečiai“ sėdo prie stalo, stiprinosi
naminiais valgiais, dainavo liaudiškas dainas.
Visi edukacinės programos dalyviai teigė esantys labai
patenkinti. Jie džiaugėsi daug sužinoję ir patyrę visiškai naujų įspūdžių.
„Tikrai buvo įdomu ne tik vaikams, bet ir mums, suaugusiesiems.
Užuot sėdėję prie televizoriaus, puikiai praleidome laiką“,– sakė
A.Vasiliauskienė. Moteris patikino nesigailinti sumokėjusi 10 litų už bilietą
sau ir po 4 litus vaikams už ekskursiją po miestą ir edukacinę programą.
Kvies į Dailės galeriją
Birželio 5 dieną, Tėvo dienos išvakarėse, panevėžiečiams,
dalyvausiantiems ekskursijoje po miestą, bus pasiūlyta užsukti į Dailės galeriją
ir dalyvauti programoje „Obuolys tėčiui“. Jos metu kiekvienas dalyvis galės iš
odos sukurti obuolį tėčiui ir jį papuošti panaudodamas skirtingas dekoravimo
technikas.
Pirmosios šeštadieninės ekskursijos po miestą dalyviai svarstė,
kad Čičinskas galėtų pasitikti Laisvės aikštėje ir kartu vaikščioti po miestą.
Jų nuomone, atrakcija pritrauktų daugiau žmonių, jei Čičinskas garsiai kviestų
praeivius prisijungti.
Inga SMALSKIENĖ
