Neaiškūs tikslai
Finansų ministerija neseniai pateikė tris alternatyvas, kaip
galėtų atrodyti 2011 metais įvestas visuotinis nekilnojamojo turto (NT)
mokestis. Jis sudarytų nuo 0,3 iki 1 procento dydžio turto vertės. NT mokestis
būtų mokamas kasmet, o pajamos iš jo papildytų savivaldybių biudžetus.
Nors naujasis mokestis buvo numatytas šių metų Vyriausybės
programoje, tačiau vos tik apie jį prabilta garsiau, buvo sulaukta visuomenės
kritikos bangos.
Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos valdybos
narys, korporacijos „Matininkai“ prezidentas Kęstutis Kristinaitis kalbas apie
naują mokestį vadina neparuoštomis.
„Pats mokestis yra numatytas Vyriausybės programoje, bet norint
jį rimtai svarstyti reikia aiškių sutarimų ir valdančiosios daugumos pozicijos,
koks mokestis bus. Dabar neaiškūs mokesčio tikslai. Lietuvos nekilnojamojo turto
plėtros asociacija įsivaizduoja, kad mokestis turi užtikrinti racionalų,
ekonomiškai pagrįstą turto naudojimą. Šis mokestis, kaip prevencinė priemonė,
gali būti naudojamas NT kainų burbulų atsiradimui, o iš Finansų ministerijos
girdime, kad tai turėtų užpildyti biudžetą. Tačiau ar tai gali būti mokesčio
tikslas, kai žinome, jog NT sektoriuje bankrutavo daug įmonių, o kitos vos
alsuoja. Pirma reikėtų susitarti, dėl ko tas mokestis, o ne įplaukoms padidinti
– toks tikslas negali būti“, – teigė K.Kristinaitis.
Skaičiavimai – iš oro
Buvęs žemės ūkio ministras teigė, kad prieš pradedant
diskusijas apie naujo mokesčio įvedimą Lietuvoje reikia sutvarkyti nekilnojamojo
turto įstatymus.
„Reikia sutarti, kas yra apmokestinimo objektas. Iš senų laikų
susiklosčiusi NT apmokestinimo sistema padalinta į dvi dalis. Yra žemės mokestis
ir yra priklausiniai, vadinamasis nekilnojamasis turtas, tačiau net Civiliniame
kodekse parašyta, kad NT yra žemė su priklausiniais. Tuos du įstatymus ir du
mokesčius reikėtų sujungti į vieną. Negali būti du nekilnojamojo turto mokesčio
įstatymai. Nekalbu apie tai, kad turtas apmokestinamas per notarų rinkliavas,
per Registrų centro monopolinių paslaugų įkainius, kur mokestis procentais
skaičiuojamas nuo turto vertės“, – apie reikalingas permainas pasakojo
K.Kristinaitis.
„Matininkų“ prezidentas teigė, kad neaišku, nuo kokios turto
vertės būtų mokama, nes vertė pastaraisiais metais krito, dabartinį metodą, kai
žemė apmokestinama nuo nominalių indeksuotų rinkos verčių, padaugintų iš
vietovių pataisos koeficiento, K.Kristinaitis vadino skaičiavimu iš oro.
Turėtų atsiskaityti
K.Kristinaitis mano, kad NT mokestis Lietuvoje reikalingas,
tačiau nekilnojamasis turtas turi būti apmokestinamas pagal realią rinkos vertę,
o mokesčių mokėtojai turėtų tiksliai žinoti, kaip jų pinigai išleidžiami.
Pateikiamas kai kurių Europos šalių pavyzdys, kai į savivaldybę suplaukusios
mokesčio įmokos naudojamos miestų infrastruktūrai gerinti. Lietuvoje mokesčiai
eina į vieną savivaldybių biudžeto katilą.
„Niekas nekalba, kur bus panaudoti surinkti pinigai. Pajamos
pateks į savivaldybių biudžetus, tačiau bus pravalgomos, išdalijamos
atlyginimams ir visokioms išlaidoms, kaip yra iki šiol. Europos valstybėse
pinigai iš surinkto mokesčio yra skiriami savivaldybių infrastruktūros plėtrai.
Politikai atsiskaito rinkėjams, kur jie tais metais gautas lėšas panaudoja, o
pas mus niekas negalvoja, kad taip neatsitiktų. Kai šiuos dalykus sutarsime,
tada ir patys gyventojai supras, kad, norint geresnių šaligatvių, kelių, gero
vandens, reikia neišvengiamai prisidėti“, – teigė K.Kristinaitis.
Panevėžyje veiklą vykdančios nekilnojamojo turto agentūros
„Oberhaus“ vadovas Vilhelmantas Sereika mano, kad mokestis galėtų pagyvinti
miesto NT rinką. Kai kuriems miestiečiams, kurie užsiima butų nuoma, šio verslo
tektų atsisakyti. Pasak V.Sereikos, viskas priklauso nuo to, kaip turtas bus
apmokestinamas.
„Ar bus apmokestintas tik brangus turtas, kaip dabar
planuojama, ar turimas antras nekilnojamasis turtas. Nuo to ir priklausys
pagyvėjimas ir ar apsimokės laikyti nekilnojamąjį turtą. Tai daugiau turės
įtakos butų rinkai.
Panevėžiečiai, turintys du ar tris butus, juos dažniausiai
išnuomoja. Jei butas išnuomojamas už 200 litų per mėnesį, per metus susidaro
2400 litų. Apskaičiavus, kad vieno ar dviejų kambarių butas kainuoja 80
tūkstančių litų, o nekilnojamasis turtas bus apmokestintas pusės procento
mokesčiu, per metus tektų sumokėti 400 litų. Tada kyla klausimas, ar tokį turtą
bus verta išlaikyti. Tokiu atveju rinkoje atsirastų daugiau butų“, – prognozavo
V.Sereika.
NT ekspertas mano, kad labiausiai dėl mokesčio nukentėtų
mažesnes pajamas gaunantys miestiečiai.
Neskatins pirkimo
Dar didesnėje migloje tvyro automobilių mokesčio idėja. Mat
tektų mokėti visiems automobilių savininkams.
Kol kas nežinoma, ar būtų renkamas fiksuotas mokestis, ar jo
dydis priklausytų nuo automobilio vertės.
Premjeras Andrius Kubilius linksta prie pirmojo varianto ir
neseniai viešai pareiškė, kad metinis mokestis turėtų būti toks, kiek
automobilio bake telpa kuro.
Skaičiuojant, kad vidutinio automobilio bako talpa yra 50
litrų, metinis mokestis turėtų būti apie 200 litų.
Panevėžio automobilių pardavėjai teigia, kad nesvarbu, koks
mokestis būtų patvirtintas – bet kuriuo atveju sunkmečiu jis neprotingas.
„Patvirtinus naują mokestį automobilių pardavimas veikiausiai
smuks. Pardavimo mažėjimas priklausys nuo to, kaip bus skaičiuojamas mokestis:
ar jis bus vienkartinis, pavyzdžiui, 500 litų, ar skaičiuojami jo vertės
procentai. Geriau, jei mokestis fiksuotas. Su 200 litų mokesčiu žmonės
susitaikytų, bet jei būtų skaičiuojami procentai, o perkant dar reikia sumokėti
daugiau nei tūkstantį litų, niekas tokio automobilio nenorės įsigyti. Sunkmečiu
visi mokesčiai netinkami – jie neskatina vartojimo“, – prognozavo „Volkswagen“
automobilius Panevėžyje parduodančios bendrovės „Kredora“ vadybininkas Vidas
Mažvila.
Naujų automobilių prekybai sunkmetis smogė ypač skaudžiai –
apyvarta Panevėžyje smuko apie 80 ar net 90 procentų.
„Nebebus taip, kad beveik visi šeimos nariai turės po
automobilį. Bet tai įvyktų tokiu atveju, jei šis mokestis bus didelis, o ne
simbolinis. Jei šeimos pirks mažiau automobilių, mums tai reikš mažiau pajamų.
Tačiau ir civilinės atsakomybės draudimas iš pradžių visus baugino, bet dabar
daug kas supranta, kad jis patogus. Neturintiems stažo vairuotojams draudimas
didelis, bet vis tiek jie draudžiasi“, – pasakojo bendrovės „Deliuvis“ naudotų
automobilių aikštelės vadovas Donatas Lukšys.
Automobilių pardavėjai teigia, kad naujas mokestis būtų
neteisingas, nes vairuotojai ir taip į valstybės biudžetą sumoka nemažus
mokesčius. Kaip pavyzdys pateikiamas pusę kuro kainos sudarantis akcizo
mokestis.
Lygino su Egiptu
Lietuvos laisvasis rinkos institutas (LLRI) galimus naujus
mokesčius vadina praeities atgyvena. Instituto ekspertė Kaetana Leontjeva
kandžiai ironizavo, kad Vyriausybė be reikalo neapmokestino brangakmenių.
„NT mokestis buvo ir senovės Egipte, bet tik todėl, kad
mokesčių inspektoriai nežinojo, kokias pajamas gauna šalies gyventojai. Šiais
laikais tai yra gerai žinoma mokesčių inspektoriams, nes žmonių pajamos
apmokestinamos. Tai ir yra esmė. Anksčiau NT mokestis buvo kaip pakaitalas,
leidęs, nežinant pajamų, apmokestinti, o šiais laikais šio poreikio nebelieka“,
– mokesčio nauda abejojo ekspertė.
K.Leontjeva mano, kad netrukus tos Europos valstybės, kurios
buvo pateikiamos kaip pavyzdys, kad jose renkamas NT mokestis, jo atsisakys.
„Tiek nekilnojamasis turtas, tiek automobilių mokestis yra
diskriminaciniai. Kodėl pasirinktas nekilnojamasis turtas, o ne brangūs
papuošalai? Pasirenkama todėl, kad jį lengviau pamatyti, jis užregistruotas,
tačiau tai nebūtinai atspindi, jog žmogus turi pajamų – turtą galima ir
paveldėti“, – „Sekundei“ teigė K.Leontjeva.
LLRI ekspertė tvirtino, kad Lietuvoje daugiau nekilnojamojo
turto valdantys žmonės nebūtinai yra turtingi ar turintis pakankamai pajamų
mokesčiams, todėl gali kilti pasipiktinimo banga, kaip nutiko su Privalomuoju
sveikatos draudimu (PSD).
„Matėme, kas atsitiko su PSD, kuris yra mokamas net ir tada,
kai žmonės nebūtinai turi pajamų. Todėl kilo pasipiktinimas. Tai būtų
analogiškas atvejis. Nekilnojamasis turtas ir automobiliai įsigyjami iš jau
apmokestintų pajamų. Išeina didžiulė mokesčių piramidė, ir galiausiai žmonės
nebežino, kokius mokesčių procentus sumoka“, – galimais mokesčiais stebėjosi
K.Leontjeva.
LLRI ekspertė teigė, kad NT mokestis valstybės biudžetą
papildys tik 50 ar 70 milijonų litų. Kai biudžeto deficitas siekia kelis
milijardus litų, tai yra lašas jūroje.
„Nepateikiami siūlymai, kaip sumažinti ir efektyviau naudoti
biudžeto išlaidas, atsisakyti lėšų nereikalingai, netikslingai veiklai – apie
tai niekas nekalba. Deja, sunkmetis neprivertė išsikuopti valstybės biudžeto“, –
apgailestavo K.Leontjeva.
Mantas TOMKŪNAS
A.Repšio nuotr. NAUDA. Vyriausybė nuo kitų
metų norėtų įvesti visuotinį nekilnojamojo turto mokestį, tačiau jį ekspertai
vadina skubotu, o laisvosios rinkos specialistai – nereikalingu.
