Pritrūko mokinių
Būsimųjų pirmokų nesurenkančios Panevėžio mokyklos mano, kad
dėl to kaltas centralizuotą mokinių priėmimą vykdantis Savivaldybės Švietimo
skyrius. Kai kurių mokyklų vadovai įtaria, kad už atsiunčiamus mokinius jų
kolegos atsilygina švietimo specialistams.
Nors prašymams į pirmąsias klases pateikti teliko savaitė, kai
kuriose švietimo įstaigose būsimųjų pirmokų neužtenka nė vienai klasei sudaryti.
Kritiškiausia padėtis „Nevėžio“ pagrindinėje mokykloje. Kad
galėtų komplektuoti nors vieną pirmokų klasę, jai trūksta mažiausiai keturių
vaikų. M.Karkos pagrindinėje mokykloje būsimųjų pirmokų užtenka tik vienai
klasei, nors, pasak Švietimo skyriaus vyriausiosios specialistės Reginos
Eitmonės, įstaiga klaidina tėvus ramindama, kad spės surinkti dar ir antrą.
Tik vieną pirmokų klasę gresia turėti ir „Aušros“ vidurinei
mokyklai, tačiau ji turi didesnę tikimybę, kad mokytojos neteks atleisti –
antrajai klasei sukomplektuoti tetrūksta vieno vaiko.
Preliminariais duomenimis, kitais mokslo metais Panevėžio
bendrojo lavinimo mokyklų duris pravers 900 pirmokų mažiau nei pernai.
Įtaria korupciją
M.Karkos vidurinės direktorius Alfredas Paberžis mano, kad dėl
kai kurių mokyklų kritiškos situacijos atsakomybę privalo prisiimti tėvų
prašymus priimantis Švietimo skyrius.
„Žinoma, vaikų mieste mažėja. Bet nesuprantu centralizuoto
mokinių priėmimo esmės. Kodėl tėvai turi trenktis į Švietimo skyrių, jei
prašymus gali atnešti tiesiai į mokyklą? Be to, kas įrodys, kad skyriuje nėra
vykdoma kai kurių mokyklų agitacija?“ – mano A.Paberžis.
Jo nuomone, skyriaus vykdomas centralizuotas mokinių priėmimas
sudaro galimybę nesąžiningai mokyklų konkurencijai.
„Kodėl tėvams iš mūsų mokyklai priklausančio mikrorajono
siūloma rašyti prašymą pirmoką priimti į „Verdenės“ mokyklą, nors jo sesuo
mokosi pas mus trečioje klasėje?“ – švietimo specialistus nesąžiningumu įtaria
A.Paberžis.
Pasak jo, mokyklai dėl klasių komplektavimo rūpesčių nekildavo,
kol mokinių priėmimo į savo rankas neperėmė Švietimo skyrius.
Direktorius tvirtina sieksiantis, kad Panevėžyje būtų
panaikintas prieš metus įvestas centralizuotas mokinių priėmimas. Įstaigos
vadovas neatmeta, kad jei tokiu pačiu principu ir toliau bus formuojamos
pirmosios klasės, M.Karkos vidurinę mokyklą ateityje gali tekti uždaryti, nors
įstaiga tik šiemet baigta renovuoti.
Kad centralizuotas pirmokų priėmimas – nevykęs buvusios
valdančiosios daugumos sumanymas, pritaria ir „Nevėžio“ pagrindinės mokyklos
direktorės pavaduotoja Daiva Kriščiūnienė.
Pedagogės teigimu, pirmokus surinkti buvo kur kas lengviau, kai
tėvų prašymus priimdavo pačios mokyklos. Tačiau D.Kriščiūnienė nėra garantuota,
kad sugrąžinus senąją tvarką padaugėtų norinčiųjų mokytis „Nevėžyje“.
„Problema, kad mums priklausančiame mikrorajone gyvena mažai
tokio amžiaus vaikų, o iš kitur atvažiuojančių mokinių irgi daug neturime“, –
pripažino D.Kriščiūnienė.
Rinktis, ko nori, negali
Mokinių nesurenkančių įstaigų vadovų kaltinimus Švietimo
skyrius atmeta. Vyriausiosios specialistės Reginos Eitmonės teigimu,
centralizuotas priėmimas skiriasi tik tuo, kad tėvai prašymą priimti vaiką į
mokyklą pateikia Švietimo skyriui, ne pačiai ugdymo įstaigai.
„Neprivalu vaiką leisti į mokyklą, priskirtą konkrečiam
mikrorajonui. Tėvai gali rinktis, ką nori“, – tvirtino R.Eitmonė.
Tačiau realiai tėvams pasirinkimas ribotos. Į norimą mokyklą
būsimasis pirmokas iš kito mikrorajono gali patekti tik tada, jei joje
nepageidauja mokytis priskirtos teritorijos vaikai.
Norintiesiems nebėra šansų patekti į „Vilties“ pagrindinę
mokyklą. Komplektuoti pirmąsias klases ji baigė dar gegužės 11-ąją ir devynių
netilpusių pirmokų tėvams teko ieškotis kitos švietimo įstaigos.
Būsimųjų pirmokų skaičiumi nesiskundžia ir Pradinė mokykla.
Prašymus į ją leisti būsimuosius pirmokus jau parašę 85 tėvai.
Apgaudinėja mokytojai
R.Eitmonė tikina, kad tėvų pasirinkimui, į kokią mokyklą leisti
savo atžalą, Švietimo skyrius neturi įtakos.
„Visa paslaptis, kodėl pasirenkamos vienos, bet nenorimos kitos
mokyklos – jose dirbantys mokytojai ir bendravimas su tėvais. Mokyklos gauna
informaciją, kiek joms priklausančiuose mikrorajonuose deklaruota vaikų, ir gali
sėkmingai bendrauti su jų tėvais. Bet vienos įstaigos sugeba tapti traukos
objektu, o kitos, jei jų nesirenka, kaltina visus, tik ne save“, – mano
specialistė.
Plačiau skaitykite 2010 m. gegužės 26 d.
„Sekundėje“.
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
A.Repšio nuotr. Tuštėja. Kasmet Panevėžio
mokyklų duris praveriant keliais šimtais pirmokų mažiau, švietimo įstaigos
nuogąstauja, kad į konkurencinę kovą dėl mokinių gali būti nesąžiningai
įsitraukęs ir Švietimo skyrius.
