Paskirti likvidatoriais
Panaikinus Panevėžio apskrities viršininko administraciją, nuo
liepos jos pastate įsikurs Ne maisto produktų, Darbo, Valstybinės teritorijų
planavimo inspekcijos, Nacionalinės žemės tarnybos ir Vidaus reikalų
ministerijos padaliniai.
Šią savaitę Vyriausybės nutarimu likviduojamų apskričių
viršininkų administracijų vadovai paskirti likvidatoriais ir įgalioti
įregistruoti administracijų, kaip likviduojamų įstaigų, statusą.
Panevėžio apskrities administracija jau perdavė civilinės
saugos funkciją Priešgaisrinei gelbėjimo valdybai, statybų priežiūros –
Valstybinei teritorijų planavimo inspekcijai prie Aplinkos ministerijos.
Paskutinę birželio dieną darbovietės duris užversiantis
apskrities viršininkas Viktoras Trofimovas tikina kito pragyvenimo šaltinio dar
nenumatęs.
„Po liepos 1-osios bus darbo, už kurį atlyginimo nemoka. Esu
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų Panevėžio skyriaus rinkimų štabo
pirmininkas, artėjant Savivaldos rinkimams bus organizacinių rūpesčių. Žinoma,
žmogus vien oru negyvena, todėl artėjant liepos 1-ajai nerimas dėl ateities
neišvengiamas“, – pripažino V.Trofimovas.
Susitvarkė su krize
2008-ųjų pabaigoje Panevėžio apskričiai vadovauti paskirtam
V.Trofimovui teko gerokai sunkesnė dalia nei buvusiems viršininkams.
„Socialdemokratų valdymo laikais biudžetas būdavo perteklinis,
ir ministerijos, kiti valstybės pareigūnai ieškodavo, kur jį išleisti. Šios
kadencijos apskričių viršininkams teko drastiškai mažinti jiems pavaldžių
įstaigų biudžetus ir ieškoti būdų, kaip išgyventi“, – palygino paskutinius
mėnesius apskričiai vadovaujantis viršininkas.
Kol už valstybės vairo stovėjusios kairiosios politinės jėgos
valstybės pinigus naudojo ne skoloms ir tarptautiniams įsipareigojimams dengti,
o savo reklamai artėjant rinkimams, V.Trofimovo nuomone, apskritis pasiekusios
lėšos ne visada buvo investuotos racionaliai.
„Turime keistų pavyzdžių, kai buvo investuojama ne į
reabilitacinės ligoninės gydyklas, o gyvenamąjį korpusą. Keistas toks požiūris,
nes žmogui svarbiausia sveikata ir jis pirmiausia renkasi geras gydyklas, o ne
išpuoselėtas palatas“, – pirmtakų sprendimais stebėjosi viršininkas.
V.Trofimovo vadovavimas sutapo su pasauline ekonomine krize.
Sunkmečiu Panevėžio apskričiai finansavimas iš valstybės biudžeto krito
dešimtimis milijonų litų. Dar 2008-aisiais Panevėžio apskrities biudžetą sudarė
75 mln. Lt, praėjusiais metais apskrities iždas sumažėjo iki 61 mln. Lt, o
šešiems šių metų mėnesiams teskirta 22,6 mln. Lt.
Tačiau net ir esant gerokai apkarpytam biudžetui, pasak
V.Trofimovo, Panevėžio apskričiai pavyko ne tik išgyventi, bet ir įgyvendinti
būtinas reformas.
„Planuojame iki birželio 1-osios jau įvykdyti visus sveikatos
reformai nustatytus reikalavimus, tai yra sujungti Panevėžio apskrities,
Infekcinę ir Likėnuose esančią Biržų reabilitacinę ligonines. Tuo metu
kaimyniniuose Šiauliuose tebevyksta diskusijos ir gali atsitikti taip, kad
keturias jų gydymo įstaigas turės sujungti pati Sveikatos ministerija“, –
pažymėjo V.Trofimovas.
Prikelti paveldo nespėjo
Apskrities viršininkas džiaugiasi, kad didžiaisiais taupymo
metais panevėžiečiams pavyko išvengti nesklandumų dėl atlyginimų mokėjimo, dėl
ko skandalingai nuskambėjo Šiaulių apskrities ligoninė.
„Didžiuojuosi apskrities įstaigų vadovais, pasirengusiais
taupymo iššūkiams“, – teigė viršininkas.
Jam tekusiu išbandymu V.Trofimovas įvardija neišvengiamą
darbuotojų atleidimą. 2008-ųjų pabaigoje Panevėžio apskrities viršininko
administracijoje ir jai pavaldžiose įstaigose darbavosi 240 žmonių, įsibėgėjus
administracijų likvidavimo procesui 2009-ųjų pabaigoje darbuotojų sumažėjo iki
150-ies.
„Atėjus dirbti apskrities viršininku norėjosi įgyvendinti
idėjas, susijusias su kūrimu, o ne griovimu. Buvo minčių kaip kultūros židinį
atgaivinti apleistą konservų fabriką. Netgi su jo savininkais buvo kalbamasi,
kaip šis pastatas galėtų atitekti valstybei. Bet koją pakišo ir sunkmetis, ir
požiūris, kad likviduojamos apskritys nespės įgyvendinti planų“, – apgailestavo
V.Trofimovas.
Palaiko savivaldybes
Viršininkas ne kartą yra išsakęs nuomonę, jog per penkiolika
gyvavimo metų apskritys neturėjo pakankamai savarankiškumo, kad galėtų daryti
įtaką valstybės valdymui.
„Apskritys buvo patekusios tarp ministerijos ir savivaldybių
girnų. Savivaldybės visada laikėsi pozicijos, kad jos gali atlikti apskričių
funkcijas, ir buvo visiškai teisios, o ministerijos diriguodavo visiems
veiksmams“, – tvirtino V.Trofimovas.
Jo nuomone, panaikinus apskrities viršininkų administracijas,
Lietuvos laukia du keliai: arba savivaldybės stiprės perimdamos kuo daugiau
funkcijų iš ministerijų, arba susidarys keturi stiprūs regionai.
Tačiau, pasak V.Trofimovo, valstybė iki šiol per mažai pasitiki
žemesnėmis institucijomis.
„Savivaldybėms leista pasiskirstyti tik 10 proc. Europos
Sąjungos skiriamų lėšų. Tokia dalis tikrai per maža, ji galėtų būti bent 30
proc. didesnė“, – įsitikinęs V.Trofimovas.
Viršininko nuomone, ES paramą skirstant per konkursus, kyla
pavojus regionams, nes tada didžiausia lėšų dalis atitenka didiesiems
miestams.
Plačiau skaitykite 2010 m. gegužės 14 d.
„Sekundėje“.
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
A.Repšio nuotr. Atsisveikina. Šią savaitę Vyriausybės
nutarimu likviduojamų apskričių viršininkų administracijų vadovai paskirti
likvidatoriais ir įgalioti įregistruoti administracijų, kaip likviduojamų
įstaigų, statusą.
