Nuolatinis procesas
Į automobilio baką neįpylus degalų iš vietos pajudėti nepavyks
– energija, priverčianti mašiną važiuoti, susidaro degant benzinui. Panašiu
principu veikia ir žmogaus organizmas, tik vietoj degalų vartojamas maistas.
Baltymai, riebalai ir angliavandeniai vos pavalgius įsitraukia
į cheminę apykaitos reakciją (t. y. vyksta metabolizmas), jos rezultatas –
raumenų energija.
Vienos medžiagos iš karto ima keisti senas ląsteles ir kurti
naujas, kitos padeda išsiskirti irimo produktams, o trečios kompensuoja reikiamų
medžiagų trūkumą.
Ir šis metabolizmo procesas vyksta nenutrūkstamai, visą parą ir
metų metus, nepriklausomai nuo to, ar žmogus miega, ar būdrauja.
Pirmiausia – baltymai
Graikų kalbos žodis „metabole“ reiškia kitimą, keitimą. Toks
kitimas vyksta valgant, pavyzdžiui, kopūstuose esanti ląsteliena tampa medžiaga,
gerinančia skrandžio motoriką, fosforas, esantis žuvyse, – elementu, padedančiu
galvos smegenų veiklai, kalcis pieno produktuose – kaulų stiprinimo
priemone.
Maisto baltymų fermentai, metabolizmo katalizatoriai, paskatina
apykaitos cheminius procesus ir sintetina naujus baltymus. Bet ląstelėse nuolat
vyksta ir baltymų irimas, susidaro irimo produktai: šlapimo rūgštis (jos
perteklius sukelia podagrą), šlapalas, kreatininas. Jie žalingi sveikatai, todėl
vykstant medžiagų apykaitai yra pašalinami per inkstus.
Bet baltymų apykaita – dar ne visas metabolizmo procesas.
Riebalai būtini
Svarbus energijos šaltinis yra ir riebalai. Veikiami tulžies
fermentų, kasos ir žarnyno sekreto arba sulčių, jie susiskaido į riebiąsias
rūgštis ir gliceriną.
Žmogaus organizmas linkęs riebalų sukaupti ir atsargai. Bet tai
nėra taip jau blogai. Pirmiausia, jie sudega dirbant raumenims, ir kuo labiau
šie apkrauti, tuo greičiau riebalai sudeginami.
Antra, atsiradus riebalų (augalinių ir gyvulinių) poreikiui,
„atsarginiai“ riebalai tampa ląstelių membranų ir ypač hormonų statybine
medžiaga.
Angliavandenių metamorfozės
Skrandyje ir žarnyne sudėtingieji angliavandeniai, pagrindinis
energijos šaltinis, išskaidomi į paprastuosius junginius. Svarbiausias iš jų –
gliukozė. Vykstant medžiagų apykaitai kraujas ją išnešioja po visą organizmą.
Bet patekti į ląsteles gliukozė savarankiškai negali – ją ten
pristato kasos hormonas insulinas. Tiesa, kai kurių žmonių kasa insulino gamina
nepakankamai, tai – rimto sveikatos sutrikimo priežastis.
Gliukozės atsargos polisacharido glikogeno pavidalu kaupiamos
kepenyse. Kai tik organizmas pajunta angliavandenių trūkumą (t. y. kai ima
kankinti alkis), šis organas ima skaidyti glikogeną. Jei to nepakanka, gliukozė
pradedama sintetinti ir iš baltymų bei riebalų.
Pastarasis atvejis liudija endokrininės sistemos veiklos
sutrikimą. Dėl tokios netaisyklingos medžiagų apykaitos būtina pasitarti su
medikais.
Ypač svarbu nepiktnaudžiauti saldumynais. Suvalgius jų
gliukozės kiekis kraujyje greitai padidėja, bet tik trumpam, o dėl dažno
smaližiavimo ima kauptis nereikalingi riebalai ir antsvoris sparčiai auga.
Greičiau!
Kalbant apie metabolizmą, negalima nepaminėti ir greičio,
kuriuo organizmas maistą paverčia energija.
Daugumos vidutinio amžiaus moterų medžiagų apykaitos procesai
sulėtėja, ne taip sparčiai kaip anksčiau sudeginami ir riebalai.
Vis dėlto sulaukus vos 40 metų stebėti, kaip dingsta liemuo,
didėja kūno svoris, o dėl kilogramų pertekliaus ima kamuoti dusulys, ir su tuo
susitaikyti neverta. Gražios figūros gali būti ir 30-metės ir 60-metės.
Pirmiausia svarbu įsidėmėti – kuo dažniau ir intensyviau
darbuosis raumenys (juk riebalai kaupiasi juose), tuo greitesnė taps organizmo
medžiagų apykaita. Taigi mankštintis būtina – ne iki devinto prakaito, bet
reguliariai.
Metabolizmo greičiui turi įtakos ir hormonai, ypač skydliaukės
ir kasos. Kilus bent menkiausių įtarimų, reikia paprašyti gydytojų, kad paskirtų
atlikti tyrimus, ar organizmui netrūksta jodo ir ar insulino kiekis
pakankamas.
Užduotis – netukti
Normaliu kūno svoriu galima vadinti tokį, kuris lemia greitą
medžiagų apykaitą. Jokių ypatingų gudrybių norint likti ne per liesam ir
nenutukusiam griebtis nereikia.
Užtenka valgyti dažniau (pusryčiai, pietūs, vakarienė ir lengvi
užkandžiai per priešpiečius ir pavakarius) ir nuo stalo atsikelti jaučiant
nedidelį alkį.
Iš pradžių valgyti ne iki soties bus neįprasta ir tikriausiai
bus jaučiamas šioks toks diskomfortas, bet po kurio laiko prie tokios mitybos
tikrai pavyks priprasti.
Kalorijų iš maisto organizmas gaus tolygiai per visą dieną, tad
atsiras daugiau jėgų, išnyks nuovargio jausmas, silpnumas, o energijos užteks
iki pat vakaro.
Dar vienas patikimas būdas pagreitinti metabolizmą ir užkirsti
kelią riebalų kaupimuisi – gerti daugiau vandens.
Jo labai reikia kepenims, kurios ne tik valo iš organizmo
kenksmingas medžiagas, bet ir perdirba riebalus.
Jei šioje „chemijos laboratorijoje“ pritrūksta vandens, riebalų
apdorojimas nutrūksta ir jie ima kauptis visur, kur tik įmanoma. Taigi – daugiau
vandens (mažiausiai 1,5 l negazuoto) – mažiau riebalų. Daug skysčių negalima
vartoti tik segant kai kuriomis ligomis, bet tai retos išimtys.
Labai naudinga gerti žaliąją arbatą – 2–4 puodeliai šio gėrimo
padeda sudeginti ne mažiau kaip 50 kilokalorijų.
Kartais turintiems antsvorio žmonėms gydytojai skiria vartoti
vaistus, šalinančius iš organizmo riebalus.
Bet medikamentai gali padėti atsikratyti daugiausia 40 proc.
riebalų, o jei maitinamasi netaisyklingai ir mažai judama, jie menkai
veiksmingi.
Beje, griežtomis dietomis, turinčiomis padėti sulieknėti,
atkurti sutrikusios medžiagų apykaitos neįmanoma, veikiau priešingai. Juk
organizmas, neturėdamas ko apdoroti ir skaidyti, neturi ir iš ko gauti raumenų
energijos.
Parengė A.Gotautaitė
