Kompromisiniai pakeitimai
Net ir sumažinus Krekenavos regioninio parko teritoriją,
supaprastinus taisykles, jo egzistavimas vis dar kelia čia gyvenančių žmonių
aistras.
Parko direkcija gyventojus supažindino su pakeitimais, jie
sulaukė įvairių vertinimų.
Vieniems žmonėms regioninis parkas vis dar yra kliūtis laisvai
gyventi ir ūkininkauti, kiti teigia, kad, panaikinus daugelį regioninio parko
apribojimų, jis prarado savo prasmę.
Parko vadovybė tvirtina, kad buvo atsižvelgta į gyventojų
pageidavimus, esą šie pakeitimai vietiniams leidžia laisviau tvarkyti savo
ūkius.
„Prieita prie kompromisinio varianto. Ūkininkams trukdė gyventi
ir plėstis ribotas sodybų užstatymo plotas. Jis buvo padidintas. Buvo leidžiama
statyti iki 300 kvadratinių metrų namus. Dabar, priklausomai nuo turimo ploto,
galima statytis nuo 500 iki 4000 kvadratinių metrų pastatus. Nežinau ar
rastumėte kurį nors nepatenkintą“, – tikino Krekenavos regioninio parko
direkcijos vadovė Alma Kavaliauskienė.
Parko teritorija Vyriausybės nutarimu buvo pakeista praėjusių
metų gruodį ir sumažėjo 159 hektarais – beveik iki 11600 hektarų. Iš teritorijos
buvo išbrauktos kai kurios dalys Krekenavos ir Upytės miestelių, bet prijungta
pusantro kilometro Nevėžio ir jo pakrantės ruožas Surviliškio link.
Per daug atleido?
Parko apsaugos reglamentų supaprastinimui nepritariantis
Panevėžio rajono tarybos narys, muziejininkas Audrius Daukša įsitikinęs:
panaikinus daugelį apribojimų, parkas neteko prasmės.
„Apribojimų beveik neliko, pavyzdžiui, dėl stogų spalvos. Kaip
jums patiktų, jei stogai būtų mėlyni, žalios ar įvairių raudonų spalvų? Anksčiau
tokios spalvos buvo draudžiamos, o dabar tik rekomenduojama taip nedažyti. Jeigu
tik rekomenduojama, tai galima nekreipti jokio dėmesio. O mūsų liaudžiai, jeigu
valdžia rekomenduoja, reikia daryti priešingai“, – piktinosi politikas.
A.Daukšai nepatinka, kad pakeitimai padaryti pataikaujant
ūkininkams. Dėl to Tarybos narys kaltina Saugomų teritorijų tarnybą, rengusią
regioninio parko apsaugos reglamentų pakeitimus, kad ji nuleido kartelę per
žemai.
„Man nepatinka, kad, pataikaujant ūkininkams, sumažintos
regioninio parko ribos ir išimtos vertingos teritorijos. Jie sutinka su viskuo,
kad tik išliktų“, – kritikavo A.Daukša. Jis mano, kad ūkininkų siekis panaikinti
regioninį parką pagrįstas savo interesų gynimu.
„Visi apribojimai mažina pelnus. Kaip manote, kodėl
vaistininkai dabar nepatenkinti? Todėl, kad valdžia kišasi ir riboja jų pelnus.
Mūsų piliečiams nepatinka jokie apribojimai, tokia žmogaus psichologija. Tačiau,
jeigu norime tikros civilizacijos ir paveldo, turime įvesti draudimų sistemą,
bet ji turi būti protinga“, – aiškino Tarybos narys.
A.Daukša stebėjosi, kad Krekenavos regioninis parkas nuo vieno
kraštutinumo perėjo į kitą: anksčiau parke buvo draudžiama daugelis dalykų, o
dabar viskas leidžiama.
„Nebėra jokio parko, yra paprasta teritorijoje – kaip ir visoje
Lietuvoje“, – apmaudo neslėpė A.Daukša.
Išbrauktų dirbamą žemę
Su A.Daukša nesutinka Krekenavos verslininkas Romas
Kiltinavičius. Jis pastaraisiais metais pagarsėjo kaip nenuilstantis kovotojas
su regioniniu parku.
R.Kiltinavičius norėtų, kad žemės ūkio teritorija, kuri užima
apie 6 tūkstančius hektarų ir sudaro nemažą dalį regioninio parko, būtų
išbraukta.
„Nėra atsiklausta žmonių nuomonės. Buvome surinkę parašus ir
kreipėmės į Panevėžio rajono savivaldybę bei Saugomų teritorijų tarnybą. Siūlėme
palikti Nevėžio senvagę, jo intakus, priduriant miškus, kurių pageidauja
miškininkai. Dirbamos žemės yra beveik šeši tūkstančiai hektarų ir ji neturėtų
būti saugomoje teritorijoje“, – teigė R.Kiltinavičius.
Verslininkas tvirtino, kad visi pagrindiniai suvaržymai buvo
palikti, tad savo nuosavybe regioninio parko gyventojai disponuoti negali.
„Jeigu žmogus nori atstatyti ar suremontuoti savo pastatą, jis
turi pereiti daugelį institucijų, kad galėtų pradėti tvarkytis. Yra pavyzdžių,
kai regioninio parko direkcijoje pasakoma, kad negalima ko nors daryti.
Paprašius paaiškinti konkrečiau, patariama kreiptis kitą dieną. Žmogus
siuntinėjamas pasiklausti specialisto, taip sudaroma terpė korupcijai. Jeigu
pasiūlysi, galėsi kažką daryti. Kuo didesnės teritorijos, tuo daugiau pinigų
išplaunama“, – aiškino R.Kiltinavičius.
Trukdo įstatymas
Susitikime su gyventojais dalyvavusi Valstybinės saugomų
teritorijų tarnybos direktorė Rūta Baškytė R.Kiltinavičiaus norą, kad parkui
nebepriklausytų žemės ūkio paskirties teritorijos, vadina negalimu ir teigia,
kad turi būti saugomas visas regioninio parko kompleksas, o ne atskiros jo
dalys.
„Tai nėra atskira apsauga atskirų elementų ar objektų. Šis
pasiūlymas buvo nagrinėjamas, bet išimti ar iškrapštyti nėra įmanoma. Turi būti
saugomas visas kompleksas. Buvo idėja išsaugoti visą Nevėžio slėnio ir apyslėnio
kompleksą“, – teigė Saugomų teritorijų tarnybos vadovė.
„Kokį efektą duoda dirbamos žemės saugomoms teritorijoms, koks
tikslas jas laikyti regioniniame parke?“– neatlyžo R.Kiltinavičius.
Parko direktorė teigė, kad regioninio parko draustiniuose
apribojimai išliko griežtesni nei kitose zonose, tačiau draustinių zonos buvo
peržiūrėtos ir ūkininkų sodybos iš draustinių buvo išbrauktos.
„Jis pats nevaldo tokios žemės, o tie, kurie gyvena žemės ūkio
paskirties žemėje, žino, kad ribojimų nėra. Jie kaip dirbo, taip ir dirbs“, – į
R.Kiltinavičiaus priekaištus atrėžė A.Kavaliauskienė.
Regioninio parko vadovė teigė, kad viena iš kliūčių,
neleidžiančių dar labiau palengvinti parko gyventojų gyvenimo, yra vis dar
galiojantis Saugomų teritorijų įstatymas. Jis draudžia dalinti sklypus
regioninių parkų teritorijose.
„Ši nuostata iki šiol įtvirtinta įstatymuose, mes jos negalime
keisti, bet šiuo metu įstatymas jau yra Seime ir bus svarstomas jo pakeitimas.
Krekenavos regioninio parko gyventojams padarytos didžiausios
nuolaidos, kiti parkai tokių reglamentų dar neturi. Mūsų reglamento pavyzdžiu
bus keičiami ir kiti regioniniai parkai“, – pasakojo A.Kavaliauskienė.
Mantas TOMKŪNAS
A.Repšio nuotr. PRARANDA. Panevėžio rajono
tarybos narys A.Daukša mano, kad, Krekenavos regioniniame parke panaikinus
daugelį apribojimų, parkas netenka prasmės.
