Nedarbą mažins remdami
Skurdo liūne skęstantiems bedarbiams gelbėti Socialinės
apsaugos ir darbo ministerija siūlo keletą priemonių, kurios turėtų palengvinti
jiems galimybes susirasti pragyvenimo šaltinį.
Bedarbiams, pradedantiems smulkųjį verslą pagal verslo
liudijimą, siūloma metus kas mėnesį mokėti po 200 litų subsidiją. Subsidijuoti
numatoma ir darbo patirties neturinčių jaunuolių iki 29 metų įdarbinimą.
Neišregistruotų neveikiančių individualių įmonių savininkams
siūloma leisti registruotis bedarbiais.
Įspėtiems apie atleidimą darbuotojams darbo biržos iškart
galėtų ieškoti kitos darbovietės, o juos įdarbinusieji gautų subsidijas.
Šiam pasiūlymų paketui, kuris, kaip tikimasi, turėtų sumažinti
nedarbą, jau pritarė Vyriausybė. Artimiausiu metu jis turėtų būti svarstomas
Seime, o įsigaliotų nuo birželio ar liepos.
Mokslus bebaigiantys ar jau turintieji diplomus, bet
nerandantys darbo jaunuoliai džiūgauja, kad pagaliau valdžia kažką realiai
padarys jų labui. Darbuotojai, jaučiantys, kad jų dienos darbe suskaičiuotos,
guodžiasi lengviau susirasiantys kitą, jeigu pas darbdavį ateisiantys su
„kraičiu“ – subsidija.
Tačiau jau kuris laikas darbo biržos slenkstį minantys
bedarbiai skeptiškai vertina jiems žadamą paramą pradėti verslą.
Lietuvos smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacija rėžia
tiesiai šviesiai: tai ne parama, o žvakė numirėliui.
„Tie, kurie turi verslą, pajus šiokią tokią paramą. Bet tie,
kurie neturi jokio, gaudami 200 litų, tikrai negalės pradėti verslo, tegu ir
pačio smulkiausiojo“, – teigia asociacijos pirmininkė Zita Sorokienė.
Prašė gerokai didesnės sumos
Smulkiojo verslo rėmimo įstatymo projekte numatyta remti tuos
bedarbius, kurie verslo liudijimus išsiims ne trumpiau kaip vienam mėnesiui ir
tęs iki metų. Už kiekvieną veiklos pagal verslo liudijimą mėnesį jiems būtų
mokama 0,25 minimalaus mėnesinės algos dydžio subsidija (dabar 200 Lt).
Pakartotinai subsidija individualiai veiklai pagal verslo
liudijimą galėtų būti skiriama ne anksčiau kaip po vienerių metų nuo paskutinės
jos skyrimo dienos.
Z.Sorokienė teigia, kad tokia maža parama tikrai nepaskatins
imtis nuosavo verslo tų bedarbių, kurie iki tol tuo neužsiėmė ir neturi
pakankamai santaupų.
„Du šimtai litų per mėnesį – juokingai maža suma. Jos net
mokesčiams nepakanka susimokėti, jau nekalbant apie tai, kad verslo pradžiai
reikia turėti pinigų įrangai, patalpų nuomai, pagaliau – būtinos apyvartinės
lėšos“, – kalbėjo ji.
Lietuvos smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacija siūlė
pradedančius savo verslą bedarbius remti bent tris kartus didesne suma. Pasak
Z.Sorokienės, tada jiems bent mokesčius būtų lengviau susimokėti.
Verslininkės teigimu, valdžia neįvertina fakto, kad remti
bedarbį jai kainuoja kur kas daugiau – maždaug 1500 litų per mėnesį.
„Reikia mokėti bedarbio pašalpą, vėliau – socialinę pašalpą,
skirti kompensaciją už komunalines paslaugas, vaikams – nemokamą maitinimą
mokykloje“, – vardijo valdžios išlaidas bedarbiui Z.Sorokienė.
Kita vertus, ji sutiko, kad geriau jau menka parama negu
jokios. „Bent jau turintieji verslą ja pasinaudos“, – paaiškino asociacijos
pirmininkė.
Gudrauja ne iš gero
Dirbantieji pagal verslo liudijimus, pasibaigus jų galiojimui,
galės registruotis darbo biržoje bedarbiais. Iki šiol jie taip darė siekdami
perpus pigiau nusipirkti verslo liudijimą, o dabar dar galės gauti ir 200 litų
paramą kas mėnesį.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija patvirtino: nėra
reikalavimo, kad bedarbiai, norintys gauti paramą smulkiajam verslui pradėti,
būtų užsiregistravę darbo biržoje tam tikrą laiką.
Taigi žmogus, dirbantis pagal verslo liudijimą, pasibaigus jo
galiojimui, neis į mokesčių inspekciją jo pratęsti, bet kulniuos į darbo biržą,
užsiregistruos, o kitą dieną jau galės pigiau nusipirkti verslo liudijimą ir
įgis teisę į kasmėnesinę subsidiją.
Z.Sorokienė nemano, kad ant smulkiųjų verslininkų reikėtų pykti
dėl tokio gudravimo. Jos teigimu, šie žmonės sau duoną užsidirba sunkiai, yra
apkrauti mokesčiais.
„Iš tų 200 litų jie nepasipelnys. Tie pinigai gal jiems tik
padės nesužlugdyti ir neateiti į tą pačią darbo biržą ar socialinės paramos
skyrių su ištiesta ranka“, – sakė asociacijos vadovė.
Per keturis šių metų mėnesius Panevėžyje verslo liudijimus
išsiėmė 748 bedarbiai. Duomenų, kiek iš jų pradėjo verslą pirmą kartą, nėra,
tačiau veikiausiai nedaug.
Pirmosiomis šių metų sausio dienomis darbo biržą apgulė
smulkieji verslininkai, panorę šiems metams perpus pigiau įsigyti verslo
liudijimus. Tokią lengvatą bedarbiams yra numačiusios miesto ir rajono
savivaldybės.
Darbuotojus keis jaunimu?
Siekiant paskatinti darbdavius priimti darbo patirties
neturinčius jaunus žmones iki 29 metų, siūloma taikyti mokestinę lengvatą
darbdaviams.
Jie, pirmą kartą pagal darbo sutartį įdarbinę samdomo darbo
patirties neturėjusius asmenis, vienerius metus būtų atleidžiami nuo socialinio
draudimo įmokų dalies.
Už įdarbintą jaunuolį jie mokėtų tik įmokas ligai ir
motinystei, nedarbo, nelaimingų atsitikimų darbe, profesinių ligų ir sveikatos
draudimą, o socialinių įmokų pensijoms nemokėtų. Bendra socialinio draudimo
įmokų suma būtų ne 31 procentas, kaip dabar, o 7,7 procento.
Šią lengvatą siūloma taikyti dvejus metus – nuo 2010-ųjų liepos
iki 2012-ųjų liepos.
Lietuvos studentija ir apskritai jaunuoliai tokį siūlymą
vertina labai teigiamai. Jie tvirtina, kad tai iš tiesų padėtų jauniems, darbo
patirties neturintiems žmonėms susirasti darbą. Dabar jiems labai sunku
konkuruoti darbo rinkoje.
Panevėžio darbo biržos direktoriaus pavaduotoja Audronė
Biguzienė sakė, kad jaunuolių įdarbinimas buvo subsidijuojamas ir iki šiol,
tačiau tik žmonių iki 25 metų ir tik tris mėnesius.
A.Biguzienė neabejoja: jeigu darbdaviams bus taikomos
mokestinės lengvatos visus metus, jie bus suinteresuoti į darbą priimti jaunus
žmones.
Pavaduotoja, paklausta, ar nemano, kad darbdaviai savo
darbuotojus pradės keisti jaunais žmonėmis, atsakė, kad to neturėtų
atsitikti.
Pasak jos, visų pirmą daugelyje sričių patirtis ir
kvalifikacija yra didelė vertybė. Be to, darbo birža kontroliuoja, ar darbdavys,
kuris gauna piniginę paramą ar lengvatą už įdarbintą asmenį, nepiktnaudžiauja.
Darbo birža analizuoja, kokių profesijų darbuotojus jie atleidžia, kokių
priima.
„Jeigu matysime, kad atleidžia pardavėją ir vėl ieško kitos,
neremsime. Tačiau jeigu atleidžia pardavėją, o ieško santechniko, nėra jokių
kliūčių pretenduoti į paramą“, – aiškino A.Biguzienė.
Plačiau skaitykite 2010 m. gegužės 6 d.
„Sekundėje“.
Inga SMALSKIENĖ
P.Luko nuotr. Rems. Vasarą valdžia žada mesti
gelbėjimosi ratus bedarbiams.
