Pagrindai atsigauti
„Swedbank Markets“ vadovas Lietuvoje Tomas Andrejauskas šalies
ekonomikoje pastebi stabilizacijos ženklus ir teigia, kad kitąmet turėtume
išeiti iš krizės. Pirmaisiais stabilumo ženklais įvardijami sumažėjęs blogų
paskolų kiekis ir auganti pramonė, kurios variklis yra eksportas. Pagrindiniais
iššūkiais ir tikslais, kuriuos teks pasiekti, rinkos ekspertas vadina didesnį
vidaus vartojimą, jo didėjimas skelbtų apie krizės pabaigą. O nedarbą pavyks
įveikti, kai bus atnaujintos investicijos į verslą ir griežtą fiskalinę drausmę,
kuri reikalingesnė ne dėl euro įvedimo, o dėl to, kad Lietuva netaptų antra
Graikija – neribotas skolinimasis šią šalį atvedė prie bedugnės.
Kaip teigia T.Andrejauskas, nors pirmąjį ketvirtį bendrasis
vidaus produktas nukrito 2,9 procento, bet tai viršijo lūkesčius. Iki tol šalies
ekonomikos ekspertai prognozavo nuo keturių iki penkių procentų smukimą.
„Tai – labai geras rezultatas, nors ir su minuso ženklu. Šie
skaičiai padės pagrindus 2010 metų prognozėms, jos bus labiau teigiamos nei
neigiamos. Ekonomika vis dar traukiasi, bet jeigu antrasis ir trečiasis metų
ketvirčiai gerės, kaip dabar prognozuojama, tai visi 2010-ieji gali būti
geresni, nei laukta. Dar anksti kalbėti, bet skaičiai pozityviai nustebino“, –
optimistines tendencijas vardijo T.Andrejauskas.
Pasak „Swedbank Markets“ vadovo, labiausiai optimizmo kelia
atsigaunanti pramonė, ji pirmąjį ketvirtį augo vienu procentu.
Pakilimas – kitąmet
„Swedbank Markets“ vadovas mano, kad tikrasis ekonomikos
pakilimas prasidės kitąmet, kai bus pasiektas trijų procentų augimas. Iki to
laiko iššūkiu Lietuvos verslininkams taps investicijų atnaujinimas.
„Viskas priklausys nuo to, kaip baigsis šie metai. Nuostoliai,
kurie galėjo būti, jau patirti. Sustabdytos investicijos į pajėgumus, visi laiko
pinigus bankų sąskaitose juodai dienai, jų neinvestuoja, nes bijo rizikuoti.
Investicijos reikštų naujas darbo vietas. Tai – ne tik psichologinis
persilaužimas. Niekas nemato tikslo investuoti, kai nėra paklausos. Kai tai
pasikeis, prasidės investicijos ir bus kuriamos naujos darbo vietos“, –
prognozavo T.Andrejauskas. Jis mano, kad Lietuvai išėjus iš ekonominio sąstingio
būtų nenaudingas staigus kilimas.
„Mums nereikia didelių bangavimų, nereikia, kad ekonomika nuo
dviejų procentų kritimo pereitų į septynių procentų augimą. Užtektų 3–5 procentų
augimo, jis turi būti stabilus ir ilgalaikis, nes augti po dešimt procentų, o po
dvejų metų kristi 15 procentų nėra prasmės“, – tikino rinkos ekspertas.
Eksportas traukia
Prasidėjęs pramonės augimas labiausiai siejamas su
atsigaunančiu eksportu, nes vidaus vartojimas Lietuvoje vis dar mažėja ir, pasak
T.Andrejausko, taip bus dar visus šiuos metus.
„Žmonių kišenės nepilnėja, o eksportas Lietuvos ekonomiką
traukia už ausų“, – vaizdingai palygino T.Andrejauskas.
Tolesnis vidaus vartojimo mažėjimas siejamas su dideliu
nedarbu, kuris, kaip prognozuojama, gali pasiekti 16 procentų, ir menkėjančiais
darbuotojų atlyginimais. T.Andrejauskas mano, kad nedarbas šiemet turėtų nustoti
augęs, tačiau atlyginimų didėjimo tikėtis dar neverta.
„Nedarbas turėtų sustoti augti, žmonės nebepraras darbų, bet
atlyginimai nedidės. Atsigavimas prasidėjo nuo eksporto, vėliau prisidės ir
vidaus vartojimas, bet jis gali būti ne anksčiau kaip 2011 metais. Eksportas bus
pagrindinė varomoji ekonomikos atsigavimo jėga. Mes prognozuojame, kad vidaus
vartojimas sumažės iki 5 procentų, bet jis nebėra toks reikšmingas, nes krizės
pradžioje krito 30 procentų“, – mano „Swedbank Markets“ vadovas.
T.Andrejauskas teigė, kad Lietuvai prognozės yra optimistinės,
nes pagrindiniai šalies eksporto partneriai – Šiaurės Europos regionas. Jo
ekonominė būklė gera, ekonominis augimas akivaizdus, o tai į naudą Lietuvos
verslininkams.
Rinkos ekspertas teigė, kad Lietuva turi bandyti lygiuotis į
Šiaurės Europos valstybes ir atsisakyti sąsajų su Rytų ir Vidurio Europa. Esą
toks kelias yra naudingesnis.
„Mums reikia deklaruoti, kad esame dalis šiaurinės Europos, nes
tų šalių ekonomika yra tai, ko mes siekiame. Tų šalių eksportas kur kas didesnis
nei importas ir taip sukuriama sveika ekonominė prielaida: pumpuojama ekonominė
vertė į valstybę, o ne iš jos, kaip buvo pas mus iki šiol“, – aiškino
specialistas.
Pakeis naujovės
T.Andrejauskas ekonomikos sunkmetyje įžvelgia ne tik minusus,
bet ir galimybes atsinaujinti Lietuvos verslui, o gyventojus krizė turėtų
išmokyti taupyti.
„Manau, kad žmonės atsakingiau skolinsis, nes nekilnojamojo
turto sektoriuje buvo per daug skolų. Jie nesistengs išleisti visų pinigų būstui
ar gyventi skolon, o pradės taupyti“, – teigė T.Andrejauskas.
„Swedbank Markets“ vadovas Lietuvoje tikisi, kad ekonomikos
krizė paskatins ir naujų technologijų atėjimą į verslą.
„Kol kas esame susikoncentravę prie tradicinių verslų. Ūkio
ministerijos bandymai kreipti Europos Sąjungos pinigus į technologinius parkus –
tai tie grūdai, kuriuos dabar pasėję turėsime gerą rezultatą. Tokie pokyčiai
vyksta būtent per krizes. Geras laikas persiorientuoti, pradėti eksportuoti
daugiau paslaugų. Turime labai daug tarpinio eksporto. Vaizdžiai kalbant,
atsivežame spyruoklę, šerdelę, sumontuojame tušinuką ir sakome, kad tai
eksportas, bet tai yra labiau tarpinis eksportas, kurio maža pridėtinė vertė“, –
tvirtino T.Andrejauskas.
Išmoktas pavyzdys
„Nekilnojamojo turto kainos, nukritusios 40 procentų,
stabilizavosi. Labai sunku įvertinti, kokios kainos išliks, nes reikšmės turi ir
subjektyvūs dalykai. Pavyzdžiui, jei bus priimtas įstatymas, kad dvejus metus
žmogus galės nemokėti įmokų. Tai reikš brangsiančias bankų paskolas.
Bankininkai atsiradusią riziką turės įskaičiuoti į kainą.
Paskolos pabrangs visiems be išimties, o tada bus mažesnė būstų paklausa, ji
lems mažesnę kainą. Tai labai paprasta grandinė“, – nekilnojamojo turto rinkos
ateitį komentavo T.Andrejauskas.
Ekspertas nesiryžo prognozuoti, ar nekilnojamojo turto kainos
pasiekė dugną, nes žmonių pajamos vis dar mažėja, tačiau mano: jei kainos kristų
iki 50 procentų, galima būtų tvirtinti, kad kritimas baigėsi.
„Swedbank Markets“ vadovas teigė, kad per ekonominį sunkmetį
Lietuva pasimokė iš kitų valstybių klaidų. Kaip pavyzdys minimas Švedijos krizė
1991 metais, kai bankai perėmė gyventojų turtą ir iš karto jį metė į rinką.
Pasekmė: net iki 80 procentų kritusios nekilnojamojo turto kainos.
„Lietuvoje nekilnojamojo turto kainos buvo pakoreguotos pagal
pirkėjo piniginę, o ne todėl, kad daug šio turto buvo išmesta į rinką. Tai
pamoka, išmokta Skandinavijoje“, – pasakojo T.Andrejauskas.
Mantas TOMKŪNAS
A.Repšio nuotr. PROGNOZĖS. „Swedbank Markets“
vadovas Lietuvoje T.Andrejauskas teigia, kad ekonomika Lietuvoje pradeda
atsigauti nuo eksporto įmonių, tačiau tikrojo pakilimo dar teks palaukti.
