Pateko į spąstus
Darbo biržos remiamoje įmonėje įsidarbinę piliečiai gali
atsidurti dar gilesnėje duobėje nei bedarbiai – likti ir be atlyginimų, ir be
nedarbo išmokų.
Kad bedarbio duona kartais būna sotesnė už statybininko,
įsitikino per Darbo biržą statybų bendrovėje įsidarbinęs panevėžietis Vygantas
Sidauga. Atlyginimo už kelis mėnesius neatgaunantis darbininkas numynė ir Darbo
inspekcijos, ir bendrovę rėmusios Darbo biržos slenksčius, kol įsitikino, kad iš
valstybinių institucijų tikėtis pagalbos – beviltiška.
Statybas ištikus štiliui bedarbiu likusiam V.Sidaugai viltis
vėl turėti nuolatinį pragyvenimo šaltinį nušvito, kai rugsėjo pabaigoje Darbo
birža nusiuntė į statybų bendrovę „Skorpus“.
Pirmas susitikimas su įmonės vadovu Algirdu Antanaičiu vyrą
nuteikė optimistiškai: direktorius pažadėjo pirmą mėnesį 800 Lt uždarbį, vėliau
– ir visą 1000 Lt.
„Pagalvojau, kad labai gerai šiais laikais tiek uždirbti“, –
V.Sidauga neslepia nekėlęs darbdaviui didelių reikalavimų.
Pasitikėjimą bendrove skatino žinia, kad „Skorpus“ iš Europos
Sąjungos lėšų remia ir pati Panevėžio darbo birža, su bendrove pasirašiusi
sutartį kompensuoti 50 proc. įdarbintų keturių bedarbių darbo užmokesčio.
„Net nekilo minčių, kad Darbo birža kištų pinigus kokiems
aferistams“, – pasakojo V.Sidauga.
Dabar vyras nebepasitiki net valstybinių institucijų užnugarį
turinčiomis įmonėmis.
Maldavo atlyginimų
Darbą „Skorpus“ įmonėje statybininkas vadina pragarišku.
Darbininkams patiems ne tik teko rūpintis darbo apranga, bet ir kartais pirkti
kurą į Kėdainius vežiojančiam įmonės autobusiukui.
„Direktorius žinojo, kad kasdien turime važinėti į Kėdainius,
bet pinigais kurui rūpindavosi paskutinę minutę. Krekenavoje mus pasitikdavo,
kad apmokėtų už degalus. Yra buvę, kad bendradarbis kuro įpylė. Už menką
atlyginimą dirbome ir per lietų, ir per šaltį“, – pasakojo V.Sidauga.
Darbininkams pradėjus stebėtis tokia tvarka, direktorius esą
teisindavosi, kad įmonė neturi pinigų. Tą patį statybininkai girdėdavo ir
prašydami sumokėti atlyginimus. Pasak V.Sidaugos, uždarbis nebuvo išmokamas, kol
žmonės pradėdavo darbdavio maldauti savo pinigų. Nors su direktoriumi buvo
sukirsta rankomis dėl atlyginimo dydžio, tačiau V.Sidauga tikina tiek negaudavęs
– po 12 val. per dieną darbe praleisdavusiam vyrui išmokėdavo tik minimalų
atlygį.
Labiausiai darbininkus stebino, kad įmonė savo įsipareigojimų
nesugebėdavo vykdyti, nors Darbo birža už kiekvieną įdarbintą žmogų kas mėnesį
pervesdavo pusę jiems priklausančio atlyginimo.
Po trijų mėnesių, V.Sidaugos teigimu, atlyginimų mokėjimas
visai nutrūko. Sausį, vasarį statybininkai liko pakibę tarsi tarp žemės ir
dangaus – be užsakymų, be pinigų.
„Darbo nebuvo, bet mūsų neatleido. Vis žadėdavo: palaukim,
atsiras užsakymų“, – pamena V.Sidauga.
Verslininkų už nosies vedžiojami statybininkai, netekę
kantrybės, kreipėsi į jiems tokį darbdavį suradusią Darbo biržą. Šios pamokyti
žmonės patys parašė prašymus atleisti iš darbo ir nuo kovo vėl verčiasi iš
nedarbo išmokų.
Vis dėlto statybininkai nepraranda vilčių atgauti jiems
priklausantį uždarbį. V.Sidauga skaičiuoja, kad „Skorpus“ už du mėnesius jam
liko skolingas daugiau nei 1000 Lt.
Vyras pasakoja numynęs ir Darbo inspekcijos Panevėžio skyriaus
slenksčius, tačiau čia jam buvo pasiūlyta pačiam kreiptis į teismą dėl bankroto
bylos bendrovei iškėlimo.
„Ką veikia Darbo inspekcija, jei pačiam darbininkui reikia eiti
kryžiaus kelius, kad atgautų savo pinigus?“ – stebėjosi V.Sidauga.
Nereikėjo nė pinigų
„Skorpus“ bendrovę Darbo birža įvardija reta išimtimi. Įmonei,
rodos, nė nerūpėjo, perves birža ar ne kompensaciją už įdarbintus jos klientus.
„Mes kompensuodavome darbo užmokestį pagal išdirbtą laiką.
Darbdavys, norėdamas gauti pinigus, pasibaigus mėnesiui privalėdavo pristatyti
darbo žiniaraščius. Iš pradžių juos gaudavome laiku, paskui pradėjo vėluoti, o
nuo sausio visai nutrūko“, – teigė Panevėžio darbo biržos direktoriaus
pavaduotoja Audronė Biguzienė.
Pasak jos, biržos atstovams „Skorpus“ direktorius telefonu vis
žadėdavo ateiti, tačiau taip ir nepasirodė. Susitikti su juo akis į akį Darbo
biržos specialistams nepavyko – nuvykę į įmonę terado finansininkę.
„Kad iš Darbo biržos įmonė nepasiimtų pinigų – retas atvejis.
Dažniau pasitaiko, kad turime tikrinti, ar pasiėmę išmoka darbuotojams“, –
pripažino A.Biguzienė.
Kokios įmonės atveria glėbį bedarbiams ir už tai susišluoja
Darbo biržos kompensacijas, tikrinama tik paviršutiniškai. Kapstytis giliau
teisės aktai nereikalauja.
„Pažiūrime, ar bendrovė nebankrutuojanti ir ar mūsų duomenų
bazėje nėra iš jos atleistų tos pačios profesijos, kokios prašo, darbuotojų. Kai
tikrinome „Skorpus“, tų dalykų nebuvo, o paskalomis Darbo birža neužsiima ir
kalbų nesiklauso – esame valstybinė įstaiga“, – aiškino A.Biguzienė.
Dingo kaip į vandenį
Su darbuotojais neatsiskaičiusių „Skorpus“ vadovų nuo vasario
pabaigos beviltiškai ieško ir Darbo inspekcijos Panevėžio skyrius.
Pasak skyriaus vedėjo pavaduotojo Rimanto Trotos, inspektoriams
pradėjus tyrimą bendrovės direktorius A.Antanaitis atgulė į ligoninę, o
pasveikęs išėjo iš darbo.
Šiuo metu įmonėje darbuotojų nebėra, o nesuradus vadovo,
R.Trotos tikinimu, nėra galimybės išnagrinėti atlyginimų negavusių darbuotojų
skundų.
A.Antanaitis pripažįsta, kad už laikotarpį, kai dar jis
vadovavo „Skorpus“, uždarbio negavęs ne vienas buvęs jo pavaldinys. Skolas
darbuotojams buvęs direktorius teisina prasta bendrovės finansine padėtimi.
Plačiau skaitykite 2010 m. balandžio 29 d.
„Sekundėje“.
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
A.Repšio nuotr. Išimtis. Pasak A.Biguzienės,
kad iš Darbo biržos įmonė nepasiimtų pinigų – retas atvejis. Dažniau tenka
tikrinti, ar pasiėmę išmoka darbuotojams.
