Vilkina laiką
Priglausti biologinių tėvų meilės nepatyrusius vaikus
pasiryžusioms šeimoms užkardus stato biurokratinė sistema.
Panevėžietis D.T. su žmona, apsisprendę užauginti globotinį iš
vaikų namų, valdininkų slenksčius mina beveik pusmetį. Tiek laiko būsimieji
globėjai laukia, kol Savivaldybė organizuos jiems privalomus mokymo kursus. Jų
neišklausiusi šeima neturi teisės net pradėti bendrauti su būsimuoju įvaikiu.
„Dar prieš Naujuosius kreipėmės į Vaikų teisių apsaugos
tarnybą. Iš pradžių girdėjome, kad dar tik rengia mokymo kursų projektą, paskui
jį teikė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai. Vėliau ministerija jį tarsi
ir patvirtino, tada ėmė laukti finansavimo. Įsitikinome, kad valstybė tik
garsiai kalba apie įvaikinimą ir globą, bet realiai nesiima nieko, kad šį
procesą paspartintų“, – stebėjosi vyras.
Šeima planavo, kad jau vasarą jų namuose krykštaus vaikutis iš
globos namų. Dabar akivaizdu, kad globotinio sulauks nebent rudenį – kursai
užtruks tris mėnesius, dar vieną teks laukti specialistų išvadų apie šeimos
tinkamumą globoti svetimą vaiką.
Bendrauti draudžia įstatymas
D.T. tvirtina su žmona pasiryžęs laukti tiek, kiek reikės. Pora
pasakoja tapti globėjais svarstę bene trejetą metų.
„Matome, kad galėtume užauginti ne vieną, o du vaikus.
Susilaukti savo nebesiryžtame rizikuoti – žmonai gimdymas buvo itin sunkus, po
jo buvo operacija. Be to, ir amžius gimdyti, manytume, jau ne itin tinkamas –
man 40 metų, žmonai 35-eri“, – motyvus dėstė D.T.
Ketverių metų dukrelę auginantys sutuoktiniai norėtų į šeimą
priimti panašaus amžiaus mergaitę, kad abi mažylės lengviau viena prie kitos
priprastų.
Jei šeima sumanytų globoti vyresnį svetimą vaiką, problemų jai
kiltų mažiau. Mat vaikus ginantys įstatymai numato, kad mokymo kursų nebaigę
būsimieji įtėviai ir globėjai neturi teisės bendrauti su mažesniu nei 7-erių
metų vaiku.
Vyras pripažįsta, kad jų sprendimą globoti svetimą vaiką
aplinkiniai įvertino prieštaringai. Globėjais pasiryžusią tapti porą palaikė
artimieji, tačiau pažįstami žmonės šeimą bandė atkalbėti – gąsdino, neva
nežinia, kokios savybės išryškės vaikui augant.
D.T. įsitikinęs: kad ir iš kokios šeimos būtų kilęs globotinis,
sugebės jį išauklėti doru žmogumi.
Trūksta rengėjų
Kad globos namų auklėtiniams pagalbos ranką ištiesti
pasiryžusioms šeimoms tenka apsiginkluoti kantrybe, pripažįsta ir įvaikinimo
reikalus tvarkantys valdininkai.
„Problema ta, kad mokymo kursus Socialinės apsaugos ir darbo
ministerija finansuoja per projektinę veiklą. Kol projektas parengiamas ir
įvertinamas, užtrunka“, – „Sekundei“ teigė Panevėžio socialinių paslaugų centro
vadybininkė Beata Milaknytė.
Pasak jos, sudėtinga situacija susiklosčiusi ir todėl, kad
mokymo kursus rengti privaloma, o etato jiems vesti Savivaldybė neturi.
„Etatinius mokytojus per visą Lietuvą teturi dvi įtėvius ir
globėjus rengiančios įstaigos – viena Kauno rajone, kita – Telšių. Mes, gavę
finansavimą kursams, tik laikinai įdarbiname dvi specialistes, įgijusias
privalomą kvalifikaciją. Kitose savivaldybėse padėtis dar prastesnė.
Pavyzdžiui, Panevėžio rajonas visai neturi, kas galėtų mokyti
įtėvius ir globėjus“, – pasakojo B.Milaknytė.
Išvadų turės palaukti
Socialinių paslaugų centras tik vakar sulaukė ministerijos
žinios, kad Panevėžyje organizuojamiems įtėvių ir globėjų kursams bus skirta 14
tūkst. Lt. Mokymus planuojama pradėti jau gegužę – įvaikinimo ir globos reikalai
Panevėžyje pajudės iš mirties taško.
Būsimieji įtėviai ir globėjai mokysis bendravimo su vaikais
įgūdžių, aiškinsis, kaip stiprinti santykius šeimoje, kaip padėti netektį
išgyvenančiam vaikui, kaip stiprinti jo vertės suvokimą.
Plačiau skaitykite 2010 m. balandžio 28 d.
„Sekundėje“.
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
P.Luko nuotr. Išbandymas. Biologinių tėvų
paliktus vaikus nuo dar vienos – globėjų – išdavystės valstybė tikisi apsaugoti
šeimoms surengdama kantrybės egzaminą.
