Šykštumas
Turintys šią ydą žmonės dažnai kenčia nuo širdies ir
kraujagyslių sistemos ligų. Net pirkdami duoną jie gali taip susinervinti, kad
patiria tikrą jausmų audrą.
Iš tikro tokie žmonės gyvena veikiami streso. Jų organizme
nuolat yra padidėjęs nerimo hormonų lygis, o tai sukelia kraujagyslių spazmus.
Pirmiausia į tai reaguoja jautresnės smegenų kraujagyslės. Nuolat skauda galvą,
gali net ištikti insultas.
Bailumas
Inkstai – organas, kuris pirmas reaguoja į baimę. Antinksčiai į
kraują išskiria daugiau adrenalino ir noradrenalino. Šie hormonai išsiskaido į
toksines medžiagas, o jos pereina per inkstus.
Inkstai reaguoja į šias medžiagas ir išskiria hormoną reniną,
jis siaurina kraujagysles ir dėl to pakyla kraujo spaudimas. Neatsitiktinai 90
procentų atvejų hipertonijos priežasties ieškoma tiriant inkstus.
Išdidumas
Žmogus, laikantis save protingesniu ir geresniu už kitus, nė
neįtaria, kad išdidumas gali tapti psichinės ligos arba skrandžio opos
priežastimi. Tokie žmonės neprašo kitų pagalbos ir tampa tarsi uždara sistema,
kuri gali it vulkanas bet kada išsiveržti.
Dažniau nei kiti būtent jie serga skrandžio ir virškinamojo
trakto ligomis, opomis, psichikos negalavimais. Dauguma sergančiųjų alkoholizmu
taip pat labai išdidūs.
Godumas
Skirtingai nuo šykštuolio, nieko sau neleidžiančio, gobšuolis,
priešingai, nori visko ir daug, jam baisu ko nors atsisakyti. Tokie žmonės
dažnai kenčia nuo žarnų nepraeinamumo, vidurių užkietėjimo, medžiagų apykaitos
sutrikimų, nusilpusio imuniteto.
Šios problemos turi neigiamos įtakos organizmo reguliavimo
sistemai, dėl jų gali atsirasti onkologinės ligos. Pirmaisiais pavojaus ženklais
turėtų būti vegetatyvinė kraujagyslių distonija ir nuolatiniai peršalimai,
silpninantys imunitetą.
Pyktis
Greitai supykstantys žmonės dažnai kenčia nuo alergijos.
Nuolatinis nervų sistemos dirginimas verčia imunines ląsteles nuolat būti
pasirengusias kovai. Tiesa, kalbant apie maisto alergiją, didelę įtaką turi
individualios virškinimo sistemos ypatybės.
Jei organizme daug fermentų, žmogus, būdamas labai dirglus,
ilgai gali nejusti alergijos požymių, tačiau tam, kurio organizme fermentų
mažai, alergija pasireikš po pirmųjų pykčio priepuolių.
Liūdesys
Pomėgis liūdėti ir pasiduoti nusiminimui lemia nepasitenkinimą
gyvenimu. Nuo to pirmiausia kenčia kvėpavimo organai: plaučiai, gerklos,
bronchai, nes jie glaudžiai susiję su žmogaus emocijų pasauliu.
Astma, kurią lydi bronchų spazmai, taip pat kyla dėl nemokėjimo
atskleisti savo jausmų ir patirti dėl to malonumą.
Profesija ir ligos
Nusikaltėliai
Žmogaus veiklos sritis atskleidžia jo pažeidžiamiausias vietas.
Pirmiausia tai įrodė amerikiečiai mokslininkai, jie devintojo dešimtmečio
viduryje ištyrė nusikaltėlius, nuteistus už vagystes. Pasirodo, profesiniai
kišenvagių ir seifų plėšikų negalavimai yra susiję su rankomis – neuritai,
dalinis arba visiškas rankų paralyžius, pirštų silpnumas.
Šį reiškinį paaiškinti remiantis vien fiziologija turbūt
neįmanoma. Pasak psichoterapeutų, reikalas tas, kad šių žmonių vidus nėra
harmoningas, jis išsiderinęs, principas „nevok“ nugrūstas į pasąmonę, tačiau vis
vien pasireiškia ir pirmiausia kenčia tos kūno dalys, kurios atlieka nederamą
veiksmą.
Be to, paaiškėjo, kad praktiškai visų grupių nusikaltėliai
serga inkstų ligomis. Medikai mano, kad tai nulėmė baimės faktorius, o baimę
nusikaltėliai jaučia nuolat.
Aktoriai
Taikios profesijos taip pat gali būti ne mažiau kenksmingos
sveikatai. Pavyzdžiui, aktoriaus profesija, jei į ją žvelgiama ne formaliai, o
įsigyvenama į kiekvieną vaidmenį, itin pavojinga psichikai. Nugyventi keli
gyvenimai nepraeina be pėdsakų, už tai tenka mokėti – kentėti nuo isterijos,
šizofrenijos, psichopatijos.
Taip pat itin pavojingos dėl tų pačių priežasčių yra psichologų
ir psichoanalitikų profesijos. Ne veltui po trejų praktikos metų jiems siūloma
keisti veiklos pobūdį.
Žurnalistai
Žurnalistai, turintys galimybę stebėti istorijos raidą iš
šalies, apimti didybės. Todėl jie pagyrūniškai pasakoja neįtikėtinas istorijas,
tikina žinantys begales valstybinių paslapčių, kad toks ir toks ponas N. jų
bijo.
Tikrovės ir siekiamybės neatitikimas lemia sunkius psichikos
sutrikimus, alkoholizmą, širdies ir kraujagyslių ligas.
Pedagogai
Mokytojai ir dėstytojai, priklausomai nuo to, ar jie būna
gobšūs atiduodami save ir žinias, gyvena ir serga skirtingai. Potsdamo
(Vokietija) universiteto mokslininkai nustatė, kad gerus mokytojus,
pasiaukojamai dirbančius (tokių apytiksliai 40 proc.), infarktai ir insultai
ištinka dažniau nei kitus. Taip jie sumoka už išdidų norą valdyti kitų protus.
Abejingi pedagogai, blogai atliekantys savo pareigas,
šykštintys mokiniams žinių, kenčia nuo depresijos ir skrandžio bei virškinamojo
trakto ligų.
Muzika ir svajonės
Bet kokia veikla, susijusi su muzika, ilgina gyvenimą.
Muzikiniai svyravimai rezonuoja su organizmo ląstelėmis, suaktyvina jų apykaitą
ir atsinaujinimą. Ypač gerai veikia klasikinė muzika, matyt, neatsitiktinai tarp
ilgaamžių nemažai dirigentų ir baleto artistų, nors jie dažnai patiria traumų.
Galbūt ilgaamžiškumas susijęs ne tik su muzika, bet ir su galimybe gražiai
įgyvendinti savo svajonę.
Nenuostabu, kad pagal statistiką ilgai gyveno daugelis žymių
politikų, revoliucionierių: Vinstonas Čerčilis, L.Kaganovičius, jie išliko
šviesaus proto ir geros sveikatos iki amžiaus galo. O filosofas humanistas
A.Šveiceris, dirbęs Afrikos glūdumoje tarp sergančiųjų maliarija, raupsais, iš
viso nesirgo per ilgą savo gyvenimą. Matyt, noras rūpintis kitais nesiekiant
atlygio – vienas pačių sveikiausių norų Žemėje.
Parengė A.Kaminskienė
