Peni ne tik pagrindinis amatas
Sunkmečiu tūkstančiai darbo netekusių gyventojų neturi jokio
pragyvenimo šaltinio. Tačiau yra ir tokių, kurie sugeba rasti papildomo darbo ir
taip prisidurti prie sumažėjusios algos ar pensijos.
Ir tam jiems nereikia jokių ypatingų ryšių, pažinčių ar
nepaprastų sugebėjimų. Galimybę papildomai užsidirbti jiems suteikia pomėgis ar
tiesiog buityje įgyti įgūdžiai.
Ekonomistas, daug metų genėjęs medžius savo sklype, dabar
laisvalaikiu uždarbiauja kitų soduose. Šlifuotojas po darbo valandų eina genėti
gyvatvorių ir pjauti krūmų. Paveikslų rėmelių gamintoja skelbiasi apie teikiamas
namų tvarkytojos paslaugas, o neįgaliųjų įstaigoje meno vadove dirbanti moteris
savaitgaliais ima armoniką ir koncertuoja vyresnio amžiaus žmonių jubiliejų ar
kitose šventėse.
Išradingi gyventojai sugeba rasti nišą, rodos, perpildytoje
paslaugų rinkoje ir užsidirbti litą kitą ar daugiau. Pavyzdžiui, vienas jaunas
panevėžietis specialia technologija atnaujina odinius batus, striukes ir
pirštines. Kitas visą žiemą mojavo kastuvu kasdamas sniegą privačių namų
savininkų valdose ir jų prieigose.
Šiems žmonėms sekasi nevienodai – vieni turi daugiau užsakymų,
kiti – mažiau, bet visi patenkinti, kad per krizę jų paslaugų dar kam nors
reikia.
Užsakymų – daugiau nei laiko
Panevėžietis ekonomistas Algirdas daugybę metų domėjosi
sodininkyste ir triūsė savo sode. Ilgai jis genėjo tik savo, kaimynų ir
pažįstamų medžius. Jie Algirdui dėkojo už gausesnį derlių.
Prieš kelerius metus vyras pasvarstė, kad galėtų užsidirbti iš
savo pomėgio, ir pasiskelbė genėjantis medžius. Jis patyrė, kad tokios paslaugos
poreikis yra nemažas. Jį į savo sodus kvietėsi privačių namų savininkai ir sodų
bendrijų nariai.
Kaip tikino Algirdas, jam darbo nesumažėjo ir sunkmečiu.
„Užsakymų sulaukiu tiek, kad galėčiau dirbti kasdien, tačiau atsisakyti
tiesioginio darbo neketinu. Kaip žinome, genėjimas – sezoninis darbas. Medžiai
pradeda sprogti, ir viskas“,– kalbėjo vyras.
Panevėžietis sakė, kad paslaugų kaina priklauso nuo medžių ir
sodo dydžio. Jo tvirtinimu, kartais prie vieno medžio tenka sugaišti ir dvi
valandas, jeigu nori tinkamai jį nugenėti ir suformuoti. Už didesnių medžių
nugenėjimą Algirdas prašo 20–30 litų.
Šlifuotoju bendrovėje „Aurida“ dirbantis panevėžietis 55 metų
Sergejus laisvalaikiu gyventojams kerpa ir formuoja gyvatvores, pjauna
krūmus.
Vyras apie savo teikiamas paslaugas deda skelbimus į vietos
spaudą. Pasak Sergejaus, palyginti su ankstesniais metais, šiemet pavasarį
užsakymų sulaukia mažiau.
„Kol kas nieko gero, bet sezonas dar įsibėgėja, gal atsiras
daugiau užsakymų. Žmonės skambina, domisi, gal pradės ir kviestis“, – vylėsi
vyras.
Priešingu atveju esą neapsimokės uždarbiauti, mat verslo
liudijimas kainuoja. Sergejus už vieną metrą nukirptos gyvatvorės prašo maždaug
3 litų.
Rekomenduoja vieni kitiems
Panevėžyje gyvenanti Daiva Petronavičienė 13 metų dirbo
mokykloje muzikos mokytoja, o dabar darbuojasi neįgaliųjų globos įstaigoje meno
vadove. Savaitgaliais moteris uždarbiauja grodama ir dainuodama jubiliejuose,
sidabrinėse ir auksinėse vestuvėse ir kitose vyresnio amžiaus žmonių
šventėse.
Moteris tikina, kad užsakymų jai netrūksta ir sunkmečiu, tik
uždirba mažiau nei prieš kelerius metus. Tada už vieną koncertą privačiame
pobūvyje į kišenę įsidėdavo 600–800, o kartais ir daugiau litų.
„Jeigu ir dabar, per krizę, užsiprašyčiau tokių pinigų,
veikiausiai darbo stokočiau. Kadangi daug neimu, groju ne tik klavišiniais
instrumentais, bet ir akordeonu, dainuoju tik gyvai, turiu užsakymų“, – kalbėjo
ji.
D.Petronavičienės visai negąsdina nemaža konkurencija tarp
vadinamųjų vestuvių muzikantų. Moteris sakė turinti savo klientų ratą – vyresnio
amžiaus žmones, užsakymus gaunanti daugiausia per rekomendacijas.
„Į laikraščius per metus įdedu du tris skelbimus, daugiau
nereikia“, –„Sekundei“ pasakojo ji.
D.Petronavičienė neatsitiktinai linksmina būtent vyresnio
amžiaus gyventojus. Pasak jos, geriausi jos klientai – nuo 50 metų. Jaunesniems
ji neįtinkanti ir nesistengianti įtikti.
„Grupės „Yva“ dainos „Paukštelis“ nedainuoju, taigi jauniems
nepatiksiu“, – juokėsi moteris.
D.Petronavičienės repertuare – Ingos Valinskienės, Gyčio
Paškevičiaus, Stasio Povilaičio, Violetos Riaubiškytės, Radžio ir kitų
lietuviškos estrados atlikėjų dainos.
Muzikės teigimu, brandaus amžiaus žmonėms tokia muzika labai
patinka, jie kartu dainuoja ir šoka.
„Aš svečiams neleidžiu sėdėti prie stalo ir pasigerti. Žmonos
būna patenkintos, kad vyrai namo grįžta nesvirduliuodami“, – kalbėjo
moteris.
Daivą pobūvio šeimininkai ir svečiai neretai mėgina pavaišinti
taurele kita, bet moteris griežtai atsisako.
„Ar jūs darbe geriate? Ne. Aš dabar irgi esu darbe“, –
paaiškina ji įkyriausiems vaišintojams.
Kaip tikino D.Petronavičienė, jai groti ir dainuoti privačiuose
pobūviuose – ne tik galimybė papildyti šeimos biudžetą, bet ir malonumas.
„Žmones linksminu iš širdies ir pati atsipalaiduoju“, –
prisipažino ji.
Nori tvarkyti, slaugyti, auklėti
Panevėžietė 55 metų Elvyra daug metų dirbo dabar jau
bankrutavusioje „Ekrano“ gamykloje. Moteris nėra bedarbė ir dabar – vienoje
bendrovėje gamina paveikslų rėmelius. Iki šių metų ji negalvojo apie papildomą
darbą, nes dirbo visą savaitę ir galėjo pragyventi.
Tačiau šiemet darbdaviai darbo savaitę sutrumpino iki 3 dienų,
taigi gerokai sumažėjo ir atlyginimas.
Elvyra prieš savaitę įdėjo skelbimą į laikraštį, kad ieško namų
tvarkytojos ar auklės darbo. Moteris kol kas sulaukė tik vieno skambučio. Jai
buvo siūloma du kartus per mėnesį tvarkyti nuosavą namą su garažu Dembavoje.
Namo savininkas pasiūlė per mėnesį mokėti 80 litų, t. y 40 litų už vieną
sutvarkymą.
Elvyra atsisakė, nes jai pasirodė per mažai. „Jeigu tai būtų
butas, dar pagalvočiau, bet už namo ir garažo sutvarkymą, manyčiau, mažokai“, –
sakė ji.
Moteris nemano, kad pavyks greitai susirasti geriau atlyginamą
namų tvarkytojos darbą.
„Atsivertusi skelbimų laikraštį, radau du pasiūlymus namų
tvarkytojoms, o ieškančiųjų tokio darbo skelbimų buvo keliasdešimt. Tiems,
kuriems reikia namų tvarkytojų, kaip ir slaugytojų, auklių, turi iš ko rinktis“,
– paaiškino ji.
Elvyra pasakojo, kad papildomo namų tvarkytojos darbo ieško ir
neranda jos aukštąjį mokslą baigusi marti vilnietė. Tačiau moteris nepraranda
vilties susirasti papildomą uždarbį.
Vyras tiria rinką
Panevėžietis Aleksandras Galkinas laikraštyje skelbiasi, kad
atnaujina odinius batus, striukes, pirštines, jei reikia – ir odines sofas. Kaip
tvirtino vyras, tai jis daro taikydamas specialią technologiją, ji leidžia
paslėpti įbrėžimus, įtrūkimus, nubrozdinimus įvairių spalvų odoje.
A.Galkinas sakė tą daryti pradėjęs visai neseniai, jis tiria
rinką ir aiškinasi, ar žmonėms reikia tokios paslaugos.
Pradžia vyrą nuteikė optimistiškai. Jis pasakojo sulaukęs kelių
klientų.
„Žmonės domisi, klausinėja, nes tai, ką aš darau, yra naujovė“,
– kalbėjo pašnekovas. A.Galkinas, paklaustas, kiek kainuoja atnaujinti, tarkim,
batus, atsakė, kad gerokai pigiau nei įsigyti naujus.
„Jeigu nubrozdinta tik bato nosis, gali pakakti ir 5 litų“, –
aiškino jis.
Panevėžio priemiestyje gyvenantis 40 metų Vytas M. dirba
naktiniu sargu. Praėjusią žiemą vyras papildomai uždarbiavo kasdamas sniegą
privačių valdų savininkams. Jis sakė už paslaugą imdavęs nuo 10 iki 30 litų,
nelygu kokį plotą reikėdavo nukasti. Papildomo darbo kasdien neturėdavo, bet per
savaitę keliasdešimt litų pavykdavo užsidirbti.
„Verslo liudijimo nepirkau. Kvailystė būtų. Negi mokesčių
inspektoriai, pamatę sniegą kasantį žmogų, teirausis, ar jis legaliai dirba“, –
kvatojosi vyras.
Vytas tikisi papildomo darbo susirasti ir šiltuoju metų laiku.
Jo teigimu, visada bus žmonių, kuriems reikia suskaldyti ar sukrauti malkas,
padėti pastatyti šiltnamį ir panašiai.
„Aišku, jeigu neturi nuolatinio darbo, vien tik iš sniego
kasimo ar malkų skaldymo nepragyvensi, bet prisidurti galima“, – sakė jis.
Plačiau skaitykite 2010 m. balandžio mėn. 14 d.
“Sekundėje”
Inga SMALSKIENĖ
Nuotr. Uždarbis. Mokėjimas gražiai apkirpti
gyvatvorę ir ją suformuoti ne tik praverčia savo sode, bet ir gali tapti
papildomo uždarbio šaltiniu.
