Prioritetas – ne pinigai
Šį sezoną Europos krepšinio lygų sąjungos (ULEB) ir
Tarptautinės krepšinio asociacijų federacijos (FIBA) vyrų bei moterų turnyruose
jėgas išmėgino 5 Lietuvos ekipos ir 15 „jugų“ komandų, iš jų 5 – Serbijos.
Mūsiškiai jau baigė savo misiją, o serbų flagmanas – Belgrado
„Partizan“ – dar laukia vyrų Eurolygos finalo ketverto turnyro, į kurį pateko po
12 metų pertraukos.
Belgradiečių proveržis turėtų užgauti lietuvių ambicijas, nes
„Partizan“, kaip ir Kauno „Žalgiris“ bei Vilniaus „Lietuvos rytas“, negali
pasigirti įspūdingu biudžetu ir gerai pažįsta sunkmečio grimasą – vėluojančius
atlyginimus.
„Partizan“ klubo darbuotojai parduoda tarnybinius automobilius,
kad turėtų už ką gyventi artimiausius kelis mėnesius, kol bus sumokėtos
algos.
Beveik 300 tūkst. eurų, gauti pardavus bilietus į Eurolygos
ketvirtfinalio rungtynes su Tel Avivo „Maccabi“ (du mačus „Beograd Arena“
tribūnose stebėjo beveik 45 tūkst. sirgalių), pirmiausia bus skirti
krepšininkams.
„Partizan“ niekam neliks skolingas“, – pabrėžė serbų
žiniasklaida.
„Per spaudos konferencijas jie kalba tik apie žaidimą, tartum
nebūtų sudėtingų finansinių problemų“, – pažymėjo portalas pressonline.rs.
„Partizan“ gali didžiuotis ir savo klubo vadovais – prezidentu
Predragu Danilovičiumi ir valdybos nariu Vlade Divacu – vienais geriausių
paskutinio XX amžiaus dešimtmečio pasaulio krepšininkų. Būtent jiems atėjus į
komandą Belgrado klubas pradėjo kilti.
Specifinis inkubatorius
„Jugų“ sėkmės receptai nėra iš fantastikos srities.
„Krepšininkai žino, kad pergalių niekas neatneša ant lėkštelės.
Viską lemia sunkus darbas. Tie, kurie jo nevengia, greičiau tobulėja ir
užsigrūdina. Jūs patys tai matote“, – Serbijos portalui sportske.net tvirtino
„Partizan“ vyriausiasis treneris Duško Vujoševičius, „Partizan“ strategu
dirbantis nuo 2001-ųjų.
„Beveik visa mano jaunystė praėjo krepšinio aikštėje. Tada
siutau, kad man teko tokia dalia, bet dabar nesigailiu“, – teigė buvęs Belgrado
klubo direktorius, olimpinis, pasaulio ir triskart Europos čempionas Draganas
Kičanovičius.
„Sėkmingo „Partizan“ šuolio į viršūnę pagrindas – senos
tradicijos ir krepšinio kultūra. Žaidėjai, pakviesti į šią komandą, dirba iki
devinto prakaito, nes suvokia: klubas gali tapti jų karjeros tramplynu – į
tituluotesnius ir turtingesnius kolektyvus, stipresnes krepšinio lygas.
„Partizan“ vadybininkai puikiai atlieka savo pareigas. Kita vertus, nežinau,
kaip belgradiečiams sektųsi, jei „Partizan“ būtų perkeltas, tarkime, į Madridą,
Atėnus ar Maskvą. Savo specifiniame krepšinio pasaulyje jie – lyg žuvys
vandenyje“, – svarstė Maskvos srities „Chimki“ krepšininkus treniruojantis
Italijos specialistas Sergio Scariolo.
„Serbų krepšinio inkubatoriuje išmokstama ne vien žaidimo
subtilybių. Jame kaupiama ir psichologinė patirtis, pasikraunama sportinių,
patriotinių emocijų“, – sakė legendinis Rusijos krepšininkas Sergejus
Belovas.
S.Belovo žodžiai gali būti geriausias atsakymas į klausimą,
kodėl žvaigždžių ir daug pinigų neturintis „Partizan“, o ne panašiai gyvenantys
„Žalgiris“ ir „Lietuvos rytas“ pateko į Eurolygos finalo ketvertą. Tada, kai
rungtynių baigtis sprendžiasi paskutinėmis minutėmis, charakteris neretai
atlieka svarbiausią vaidmenį. Karšto būdo serbai šiuo atžvilgiu turi neginčijamą
pranašumą.
„Žalgirį“ pranoko charakteriu
Su serbiškomis charakterio ypatybėmis lietuviai tiesiogiai yra
susidūrę ne kartą. Pastarąjį kartą – tradiciniame jaunimo turnyre Ispanijos
mieste Vilagarsijoje.
Praėjusią savaitę vykusiame turnyre triumfavo Belgrado „FMP
Železnik“ komanda, finale palaužusi „Žalgirio“ rezervą. Kauno ekipai vadovavęs
„Žalgirio“ meistrų ekipos treneris asistentas Gvidas Markevičius atkreipė dėmesį
į serbų charakterį – kaip jie vienas kitą palaikydavo, nuteikdavo kovai ir
rodydavo emocijas.
„Mūsų vaikinai tikrai stengėsi ir kovojo. Tačiau serbų
charakteris kitoks – jie sugeba į žaidimą labiau įsijausti, yra piktesni.
Aikštėje, ypač vykstant lygiai kovai, tai suteikia pranašumo, daugiau
pasitikėjimo, – dalijosi mintimis G.Markevičius. – Ko gero, tokį serbų
charakterį lemia jų prigimtis. Lietuviams, tenka pripažinti, psichologinio
tvirtumo neretai trūksta.“
G.Markevičiui pritarė ir buvęs „Žalgirio“ dublerių bei meistrų
komandos strategas Rimantas Grigas, per savo karjerą nemažai susidūręs su
įvairaus amžiaus „jugų“ krepšinio mokyklos atstovais: „Taip, jų, pietiečių,
charakteris visai kitoks. Tuo jie labai skiriasi nuo mūsų. Jiems nuo mažens
skiepijamas didesnis pasitikėjimas savimi, nes žvaigždes reikia ugdyti nuo
vaikystės – kalti į galvą, kad jis gali būti didis krepšininkas. Tada jis jaustų
pasitikėjimą savimi. Bet žaidėjas ir pats turi būti sąmoningas, nes į didįjį
krepšinį patenka tik asmenybės, o ne vidutinio lygio krepšininkai. Jie turi
turėti savo „aš“, kaip turi Šarūnas Jasikevičius. Ir kaip turi dauguma buvusios
Jugoslavijos atstovų. Tai ir yra charakteris, kuris krepšinyje lemia labai
daug.“
Sėkmę lėmė daug dalykų
R.Grigas kaip dar vieną svarbų „jugų“ krepšinio pranašumą
įvardijo ankstesnį jaunų krepšininkų brendimą. Tačiau „Partizan“ rezultatus lėmė
ne jie, o klubo strategija.
„Mūsų 18–20 metų jaunuoliai branda ir atletiškumu atsilieka nuo
serbų. Dauguma mūsiškių, kai ateina branda, jau būna „nurašyti“ arba išvažiuoja
svetur. Serbai atsiskleidžia 20–22 metų, o apie tokio amžiaus lietuvius dar
negali pasakyti, kokio lygio krepšininkais jie bus. Š.Jasikevičius atsiskleidė
tik Liublianos „Olimpija“ komandoje – baigęs universitetą ir pažaidęs „Lietuvos
ryte“ jis dar nebuvo žvaigždė“, – svarstė R.Grigas.
Vis dėlto „Partizan“ į pergales vedė ne jauni žaidėjai.
R.Grigas atkreipė dėmesį, kad tai nebuvo labai jauna komanda, nes jaunimas,
kurio ekipoje yra nemažai, Eurolygoje nedaug žaidė.
„Neabejoju, kad Belgrado klubo sėkmę lėmė ir ilgalaikė
strategija. Treneris su šia komanda dirba daug metų. „Partizan“ klube nėra
panikos, kai komandai nepasiseka ir treneriai čia nekeičiami kiekvienai progai
pasitaikius. Jie nesivaikė greito rezultato, o tikslo siekė pamažu. Iš
„Partizan“ išeidavo viena kita žvaigždė, jų pačių užauginta, tačiau to
nesijausdavo, nes sistema dirba gerai ir ta vieta greitai būdavo užpildoma“, –
dėstė R.Grigas.
Parengė D.Kamarauskienė,
R.Poderys
