Neteko šalies elito
Lenkijoje jau trečia diena tvyro slogios nuotaikos – visa šalis
gedi lėktuvo Tu-154 katastrofoje žuvusio Lenkijos elito. Į Katynę paminėti
stalinizmo aukų atminimo – Katynės žudynių 70-ųjų metinių, kai sovietai išžudė
tūkstančius lenkų karininkų, skridusi pirmoji šalies pora, prezidentas
Lechas Kaczynskis, jo žmona Maria, juos lydėjusi aštuoniasdešimt šešių
asmenų delegacija ir aštuoni įgulos nariai žuvo šeštadienio rytą orlaiviui
sudužus Smolenske, Rusijoje.
Nė vienas aviakatastrofos dalyvis neišgyveno.
Po septyniasdešimt metų Katynės vardas ir vėl tapo didžiausiu
prakeiksmu lenkų tautai. Tąsyk Stalino budeliai toje vietoje nužudė 22
tūkstančius Lenkijos karininkų, o šeštadienį užgeso dabartinio šalies prezidento
ir jį į Katynės žudynių metines lydėjusių žmonių gyvybės.
Tarp žuvusiųjų – Lenkijos kariuomenės vyskupas, divizijos
generolas Tadeuszas Ploskis, pravoslavų šventikas, vyskupas ir brigados
generolas Mironas Chodakowskis, taip pat vyriausybės sekretorius Andrzejus
Przewoznikas ir daugelis kitų aukštų šalies pareigūnų.
Buvęs Lenkijos prezidentas Aleksandras Kwasniewskis sakė: „Tai
dramatiška, prakeikta Katynė. Pažįstami skambino, klausė, ar mes neskridome.
Kiekviena minutė buvo vis dramatiškesnė. Tai didelis praradimas, kurio neįmanoma
bus pamiršti.“
Persigalvojo paskutinę minutę
Prie Smolensko sudužusiu lėktuvu turėjo skristi ir žuvusio
Lenkijos vadovo brolis dvynys Jaroslawas Kaczynskis. Tačiau laimingo
atsitiktinumo dėka juo neskrido.
Pasak šaltinio, penktadienio vakarą Lenkijos parlamento narys
Prze-
myslawas Gosiewskis dar nebuvo įtrauktas į delegacijos, vykusios į
Katynės tragedijos minėjimo iškilmes, sąrašą, nes lėktuve nebebuvo vietų.
„Jis tikrai labai norėjo skristi ir tikėjosi, kad jam vietos
vis dėlto atsiras“, – šaltiniui sakė vienas parlamentarui artimas asmuo.
P.Gosiewskis į delegacijos sąrašą buvo įtrauktas tada, kai
penktadienio vakarą dėl motinos sveikatos skristi į Katynę atsisakė prezidento
brolis J.Kaczynskis.
Neklausė raginimų
Lėktuvas Tu-154 nukrito 10 val. 54 min. vietos laiku. Tragedija
nutiko likus dviem kilometrams iki nusileidimo vietos.
Įvykio liudininkų teigimu, lėktuvas skrido neįtikėtinai žemai,
paskui staigiai smigo į žemę ir užsidegė. Manoma, kad lėktuvas leisdamasis
smarkiame rūke užkliudė medžius. Prieš nukrintant Lenkijos prezidento lėktuvui,
buvo girdėti motorų ūžimas bei sprogimas.
Smolensko srities vidaus reikalų valdyba aiškindama kraupaus
įvykio aplinkybes pranešė, kad oro uostas „Severnyj“ buvo uždarytas dėl tiršto
rūko. Lenkijos prezidento lainerio pilotui buvo pasiūlyta tūpti Minske arba
Maskvoje, tačiau šis nekreipė dėmesio į raginimus ir nusprendė tūpti Smolenske.
Pasak pranešimo, lėktuvas sudužo ketvirtą kartą iš eilės mėgindamas nutūpti.
Katastrofos vietoje dirba Rusijos prokuratūros tyrimų komiteto
tyrėjai ir kriminalistai, transporto specialistai. Rusijos prezidentas Dmitrijus
Medvedevas skubos tvarka sudarė komisiją katastrofos aplinkybėms ištirti.
Pirminiais duomenimis, Lenkijos prezidento lėktuvo katastrofa
prie Smolensko nėra susijusi su techninėmis problemomis, nes lėktuvas buvo
techniškai tvarkingas. Taip Rusijos ministrui pirmininkui pareiškė Tyrimų
komiteto prie Rusijos generalinės prokuratūros vadovas Aleksandras
Bastrikinas.
Liko dar dvi nepatvirtintos katastrofos versijos: lėktuvas
nukrito dėl blogų oro sąlygų arba dėl lemtingos orlaivio įgulos klaidos.
Studijuoja „juodąsias dėžes“
Tarpvalstybinio aviacijos komiteto specialistai pradėjo tirti
Lenkijos prezidento lėktuvo Tu-154 „juodąsias dėžes“. Jos pristatytos į
specialią tarpvalstybinio aviacijos komiteto laboratoriją.
Pristatant „juodąsias dėžes“ dalyvavo specialistai iš Lenkijos,
tyrimų komiteto prie Rusijos generalinės prokuratūros pareigūnai. Jie stebės ir
tyrimo procesą.
„Juodųjų dėžių“ ritėse esanti informacijos įrašymo juosta
nepažeista, tačiau nuo smūgio ji nuo juostos traukiklio nuslydo“, – teigiama
Aviacijos komiteto pareiškime.
Pargabeno palaikus
Lenkijos prezidento Lecho Kaczyns-
kio palaikai iš
Smolensko, kur šeštadienį įvyko aviacijos katastrofa, vakar pargabenti į
Varšuvą. Šalies vadovą parskraidinusį lėktuvą lydėjo naikintuvas Mig-29. Oro
uoste karstą pasitiko garbės sargyba.
Prieš lėktuvui pakylant Smolensko kariniame oro uoste buvo
surengta atsisveikinimo ceremonija. Joje dalyvavo Rusijos ministras pirmininkas
Vladimiras Putinas ir Lenkijos ambasadorius Rusijoje Jerzis Arturas Bahras.
Garbės ceremonijoje taip pat dalyvavo garbės sargyba iš trijų kariuomenės rūšių
– karinio jūrų laivyno, karinių oro pajėgų ir sausumos kariuomenės.
Prezidento palaikus lydėjo keli Lenkijos prezidento
kanceliarijos ir Lenkijos ambasados nariai. L.Kaczynskio žmonos, taip pat
žuvusios lėktuvo katastrofoje, kūnas bus nugabentas į Varšuvą vėliau kitu
lėktuvu.
Pirmalaikiai rinkimai
Prezidentui Lechui Kaczynskiui žuvus prezidento pareigas
einantis Bronislawas Komorowskis pareiškė pranešiąs apie Lenkijos prezidento
rinkimų datą po derybų su visomis politinėmis partijomis.
„Mano pareiga paskelbti prezidento rinkimų datą per 14 dienų, o
rinkimus būtina surengti per 60 dienų po jų paskelbimo”, – sakė B.Komorowskis,
kalbėdamas per televiziją tautai.
„Padarysiu tai po konsultacijų su visomis politinėmis
partijomis (parlamente)”, – nurodė jis.
„Mes kartu sutinkame mūsų tautos tragediją; nėra pasidalijimo į
kairę ir dešinę; požiūrių skirtumai šiandien nebėra svarbūs“, – kalbėjo
B.Komorowskis.
Jis pabrėžė, jog lenkai patyrė „didžiulę tragediją, tokios
daugybės žmonių žūtį”.
Iš Lenkijos aristokratų giminės kilęs 57 metų B.Komorowskis,
buvęs disidentas antikomunistas, yra oficialus liberalios Piliečių platformos
partijos (PO) kandidatas į prezidentus.
Anksčiau buvo planuota, kad Lenkijos prezidento rinkimai įvyks
ateinantį rudenį.
Tikėtasi, kad B.Komorowskis pakeis konservatyviam dešiniajam
sparnui atstovaujantį prezidentą L.Kaczynskį, kuris taip ir nespėjo paskelbti,
ar sieks būti perrinktas.
Užuojautų lavina
Kol Lenkija skendi gedule, kaimyninės šalys ir Europos
įtakingieji suskubo pareikšti visuomenei užuojautą. „Lenkija, raudame su
tavimi“, – tokiomis antraštėmis Vokietijos žiniasklaida praneša apie įvykusią
katastrofą, pareikalavusią net devyniasdešimt šešių aukų.
Vokietijos kanclerė Angela Merkel pasirašė užuojautų knygoje
Lenkijos ambasadoje Berlyne. Kanclerės pavyzdžiu pasekė ir Ukrainos, Čekijos bei
daugelio kitų šalių atstovai. Į Lenkijos ambasadą jie vienas po kito nešė gėles
ir pasirašinėjo užuojautų knygoje.
Žinia apie siaubingą aviakatastrofą pasiekė ir Vatikaną.
Šventasis Tėvas, popiežius Benediktas XVI taip pat pareiškė užuojautą lenkų
tautai ir pridūrė: „Visus žuvusiuosius patikiu gailestingojo Viešpaties globai“.
Neteko artimo draugo
Abejinga tragedijai neliko ir Lietuva. Šalies institucijų
vadovai bei politikai reiškė užuojautą, žmonės skubėjo pareikšti savo solidarumą
prie Lenkijos ambasados Vilniuje ir į bažnyčias, apie tragediją bylojo
plazdančios žvakių liepsnelės, padėtos gėlės, nuleidžiamos valstybinės vėliavos.
Žinios apie tragediją Lietuvą pasiekė šeštadienį prieš
vidurdienį. Dar ketvirtadienį Lenkijos valstybės vadovas lankėsi Lietuvoje ir
susitiko su prezidente Dalia Grybauskaite.
Palčiau skaitykite 2010 m. balandžio 12 d.
”Sekundėje”
Reda OSTEIKAITĖ
Nuotr. Makabriškas sutapimas. Lenkijos prezidento
L.Kaczynskio lėktuvas sudužo netoli Smolensko, kur šalies vadovas skrido
paminėti Katynės žudynių 70-ųjų metinių, kai sovietai išžudė tūkstančius lenkų
karininkų.
