Reforma muitininkus paliks be darbo

Atleis darbuotojų


Nuo liepos pirmosios reorganizuojama Panevėžio regioninė
muitinė taps Kauno muitinės padaliniu – pirmos kategorijos muitinės postu.
Atleidimo lapeliai bus įteikti 42 darbuotojams, o liks 96 muitininkai.



Toks pat likimas laukia ir reorganizuojamos Šiaulių teritorinės
muitinės. Ketvirtadienį su Panevėžio vadovais ir verslininkais susitikę Lietuvos
muitinės departamento vadovai žadėjo, kad reforma neapsunkins muitinės
paslaugomis besinaudojančių miesto ir regiono verslininkų darbo, tačiau
skausminga bus atleidžiamiems darbuotojams.


„Administravimo išlaidos Panevėžio ir Šiaulių muitinėse buvo
gerokai didesnės nei kitose, todėl priimtas sprendimas atlikti reorganizaciją,
struktūros optimizavimą – panaikinti šias muitines, palikti tik muitinės postus,
juose bus sutelkta kontrolė bei paslaugos verslui. Panevėžio muitinė mažėja –
panaikinamos 42 pareigybės. Bet tai nereiškia, kad visi darbuotojai bus
atleisti. Dirba profesionalai, todėl manome, kad jie galės savo žinias
pritaikyti kitose muitinės įstaigose“, – apie permainas Panevėžyje kalbėjo
Muitinės departamento generalinis direktorius Antanas Šipavičius.


Šiaulių ir Panevėžio muitinių reikšmė sumažėjo Lietuvai įstojus
į Europos Sąjungą, nes šios muitinių teritorijos nesiriboja su išorinėmis
Europos Sąjungos sienomis. Iki 2004 metų šių teritorinių muitinių darbas buvo
susijęs su Latvijos pasieniu.


Muitinės vadovybė permainas teisina ir darbo supaprastinimu,
nes įvedus elektroninį deklaravimą bus atsisakyta rašytinio dokumentų
tvarkymo.


„Ekonominė krizė pareikalavo priimti šiuos sprendimus
greičiau“, – teigė A.Šipavičius.



Rado kompromisų


Prieš metus Panevėžio teritorinės muitinės reorganizacijai
priešinęsi miesto verslininkų atstovai teigia gavę pažadus, kad pokyčiai
nepakenks jų verslui, tačiau teritorinės muitinės panaikinimą vis dar vertina
skeptiškai.


„Verslui svarbiausia, kas visos problemos būtų išsprendžiamos
vietoje, kad nereikėtų baimintis elektroninio deklaravimo. Visi supranta, kad
tai yra perspektyva, ir ją įdiegus teritorijos klausimas bus neaktualus, bet mes
turime karčią patirtį, kai pereinamasis laikotarpis užtrunka, ir reikalingas
fizinis asmuo, kuris iškilus problemoms padėtų, sutikrintų, pasirašytų ir
atliktų kitus darbus. Verslininkai labai bijo šio pereinamojo laikotarpio, todėl
džiaugiamės girdėdami garantijas“, – paaiškino Panevėžio prekybos, pramonės ir
amatų rūmų direktorius Visvaldas Matkevičius.


Muitinės vadovas tikino, kad kliūčių ar problemų verslui
neturėtų kilti, nes esą visos paslaugos, kurias gaudavo verslininkai, paliekami
pirmos kategorijos muitinės poste.


„Mūsų uždavinys, kad visas paslaugas, kurias gaudavo
verslininkai atvykę į Panevėžio teritorinę muitinę, gautų pirmos kategorijos
muitinės poste. Jeigu bus sprendimų, kuriuos reikėtų patvirtinti Kauno
teritorinėje muitinėje arba Muitinės departamente, mes ieškosime būdų, kad
verslas nenukentėtų – verslininkas pateiks prašymą Panevėžyje ir gaus atsakymą
Panevėžyje“, – žadėjo A.Šipavičius.



Baiminasi kliūčių


Tačiau su muitinės vadovybe bendravę Panevėžio verslo atstovai
visais pažadais nelinkę tikėti. V.Matkevičius abejoja, ar Kauno padaliniu likusi
Panevėžio muitinė galės išspręsti visas verslo problemas.


„Teritorinės muitinės statuso panaikinimas reiškia, kad
problemos sprendimas perkeliamas į Kauną. anksčiau viršininkas turėjo vietininko
galią ir dėdavo tašką, dabar tas taškas bus dedamas Kaune. Jeigu bus kritinė
situacija, verslininkams teks grūstis į Kauną, todėl mes ir siūlėme visas
teritorines muitines padaryti postais, o departamentas Vilniuje būtų centras“, –
tvirtino V.Matkevičius.


Kritine situacija verslininkai vadina, kai laiku negali išvežti
produkcijos į užsienį, o už vėlavimą jų verslo partneriai skiria baudas.


„Būna momentų, kai reikia išvežti pagamintą prekę ne į Europos
Sąjungos valstybę, pavyzdžiui, į Norvegiją, kur valanda ar pusvalandis daug ką
lemia. Laiku neatvežę prekių gamintojai moka didžiules baudas. Kartais krovinio
vertė yra mažesnė nei skiriamos baudos. Už operatyvumo praradimą tenka daug
mokėti“, – pasakojo Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidentas bei
„Lietkabelio“ vadovas Sigitas Gailūnas.


V.Matkevičius mano, kad, panaikinus Panevėžio teritorinę
muitinę, išlieka rizika, jog verslininkai dėl įvairių procedūrinių nesusipratimų
patirs nuostolių.



Plačiau skaitykite 2010 m. balandžio 9 d. „Sekundėje“.


Mantas TOMKŪNAS


A. Repšio nuotr. PANAIKINA. Uždarant Panevėžio
teritorinę muitinę atleidimo lapeliai bus įteikti 42 muitininkams, bet muitinės
vadovybė teigia, kad kai kuriems jų dirbti bus pasiūlyta kituose padaliniuose.

Bendrinti šį straipsnį
Komentarų: 0

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto