Sumokėjo už šilumą
Sunkmečiu galus vargiai suduriančios Panevėžio mokyklos
pasirodė esančios privataus verslo rėmėjos. Mažiausiai šešios švietimo įstaigos
pastaruosius septynetą metų iš savo kišenės mokėjo už mokinius maitinančių
įmonių nuomojamų patalpų šildymą. Skaičiuojama, kad Savivaldybės biudžeto
sąskaita mokyklose įsikūrę verslininkai per mėnesį šitaip sutaupydavo iki
tūkstančio litų.
Mokyklų vadovai tvirtina už šilumą vaikų maitintojams mokėdavę
neturėdami kitos išeities – nepadarę išlygų į švietimo įstaigas nebūtų
prisikvietę verslininkų.
„Skelbdami mokinių maitinimo konkursą mes net nekėlėme
klausimo, kas mokės už šildymą, nes laimėjusi įmonė ne tik būtų atlyginimams
neužsidirbusi, bet ir dar turėjusi primokėti už tai, kad dirba“, – pripažįsta
„Vilties“ vidurinės mokyklos direktorė Danutė Iljinienė.
Pasak jos, ieškančiai mokinių maitintojo prieš ketvertą metų
mokyklai teko skelbti net porą konkursų: pirmajame panoręs dalyvauti
verslininkas tokių užmačių atsisakė išvydęs nuo 1964-ųjų nerenovuotas valgyklos
patalpas ir pasenusią įrangą.
„Neginu verslininkės, bet kad galėtų dirbti, ji turėjo labai
daug investuoti. Be to, vaikų maitinimą organizuojančių įmonių veikla įsprausta
į rėmus, jos negali, kaip prekybos centrai ar kavinės, pačios nusistatyti
antkainių, privalo laikytis Savivaldybės nurodytųjų. Jei joms dar teks mokėti už
patalpų šildymą, nebeliks kas mokinius pamaitina“, – įsitikinusi D.Iljinienė.
Gelbėjo vaikus nuo bado
Kad žinia, jog, be nuomos, komunalinių ir kitų mokesčių, dar
teks mokėti ir už patalpų šildymą, galėjo išgąsdinti verslininkus, mano ir
„Nevėžio“ pagrindinės mokyklos direktorė Angelė Žaltauskienė.
Įmonę, sutinkančią imtis verslo 40 metų neatnaujintoje mokyklos
virtuvėje, pasak direktorės, pavyko rasti taip pat tik antrąkart paskelbus
konkursą.
Švietimo įstaigos vadovė pripažįsta sunkiai įsivaizduojanti,
kaip apskaičiuoti, kiek įmonė valgykloje išnaudojo šilumos ir kiek už ją turinti
sumokėti.
„Suprantu, kad už elektrą, vandenį įmonė privalo atsiskaityti,
net žemės nuomos mokestį turi mokėti, nors tai neatrodo realu. Bet už šildymą,
ar veiktų valgykla, ar ne, mokykla vis tiek mokėtų. Be to, tikslios metodikos,
kaip skaičiuoti mokestį už šildymą, nėra, o valgykloje įrengti skaitiklį
techniškai neįmanoma“, – teigė A.Žaltauskienė.
„Nevėžio“ mokykloje virtuvė ir valgykla užima apie 110 kv. m.
Švietimo įstaigos direktorė skaičiuoja, kad per mėnesį mokinius maitinančiai
individualiai įmonei šildymas atsieitų apie 600–1000 Lt. Tokią sumą šildymo
sezono metu už verslininkus sumoka iš Savivaldybės iždo finansuojama mokykla.
Dirbti nebeapsimoka
Miesto švietimo įstaigų labdara susidomėjus Savivaldybės
kontrolieriams, mokyklos suskubo pareikalauti mokinių maitinimą organizuojančių
įmonių pačioms susimokėti už šildymą.
„Vilties“ vidurinės moksleivius maitinančios individualios
įmonės savininkė Tamara Temnikova skaičiuoja per sausį ir vasarį už 145 kv. m
valgyklos šildymą paklojusi po maždaug 1000 Lt. Verslininkė kas mėnesį
mokesčiams išleidžia iki 4000 Lt.
Įmonės savininkė sutinka į Savivaldybės biudžetą grąžinti 12
tūkst. litų – tiek, kiek mokykla per keletą metų sumokėjo už valgyklos šildymą.
„Mokyklos direktorė ištikta šoko pas mane atėjo pasakyti, kad
jai reikia sumokėti daugiau nei 12 tūkst. Lt. Aš negaliu jos taip „pavesti“, –
teigia verslininkė.
T.Temnikova tvirtina, kad, prisidėjus šildymo mokesčiui,
maitinti mokinių nebeapsimoka: įmonė neuždirba tiek, kad susimokėjusi valstybei
pajėgtų išgyventi.
„Gerai, kad, be valgyklos, turiu dar kitos veiklos – kitoje
mokykloje dirbu mokytoja. Iš to darbo ir sumokėjau už šildymą“, – teigė
T.Temnikova.
Verslininkė pasakoja „Vilties“ mokykloje dirbti pradėjusi „nuo
nulio“: valgykla neturėjo ne tik įrangos maistui gaminti, bet netgi lėkštės ar
šaukšto.
„Kai viską susipirkau, maniau, atsikvėpsiu, jau dabar
pagyvensiu. Bet, pasirodo, mūsų valstybėje taip gerai nebūna“, – juokavo
T.Temnikova.
Vis dėlto moteris nesiryžta mesti verslo.
„Kur eis mano penkios darbuotojos – į gatvę ar į Darbo biržą?
Negaliu palikti ir vaikų nemaitintų. Mano anūkė čia mokosi, aš pati šią mokyklą
baigiau, mano mama čia dirbo“, – vardijo verslininkė.
Sutartys kelia abejonių
Panevėžio mokyklų direktorių asociacijos vadovas, „Žemynos“
vidurinės direktorius Romualdas Grilauskas mano, kad atsakomybę dėl kone
septynetą metų iš miesto iždo remtų verslininkų turėtų prisiimti ir pati
Savivaldybė.
Pasak jo, mokyklos su patalpas valgykloms išsinuomojusiomis
įmonėmis pasirašė Savivaldybės administracijos parengtas tipines nuomos
sutartis.
Plačiau skaitykite 2010 m. balandžio 8 d.
„Sekundėje“.
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
P.Luko nuotr. Pasistengė. Mokesčius už
moksleivius maitinančius verslininkus mokėjusios mokyklos teisinasi šitaip
pasistengusios dėl to, kad neliktų alkani vaikai.
