Velykos atveria žaizdą
„Motinos, nepasitikėkite aklai kunigais, saugokit savo vaikus,
kad netektų kentėti“, – nesulaikydama ašarų kalba pasvalietė Vanda Č. (vardas
pakeistas), monsijorą Juozapą Antanavičių lytiniu nusikaltimu apkaltinusio vyro
mama.
Artėjanti Kristaus Prisikėlimo šventė jai iš naujo atveria
žaizdą sieloje. Pasak Vandos, prieš aštuoniolika metų, iki Velykų likus vos
porai savaičių, artimu laikytas dvasininkas nuskriaudė ir pažemino vos
pilnametystės sulaukusį jos sūnų – apsvaigintą išprievartavo ir dar nufilmavo.
Kone prieš du dešimtmečius sukrėsta monsijoro J.Antanavičiaus,
tuomet klebonavusio Kristaus Karaliaus katedroje, nuodėmės Vanda Č. šiomis
dienomis išgyvena ne mažesnę dvasios sumaištį.
Moteris dvasininką kaltina ne tik lytiniu nusikaltimu, bet ir
melavimu. Pasak jos, iš kunigiškų pareigų nušalintas monsinjoras gindamasis
visuomenei pateikia melu persunktą savo versiją.
Vanda Č. savąjį skausmą išgyvena viena. J.Antanavičių dėl
seksualinės prievartos ne tik Panevėžio vyskupui, bet ir Katalikų bažnyčios
atstovams Vatikane skundus išsiuntęs jos vienturtis sūnus Dainius jau ne
vienerius metus gimtajame Pasvalyje tik svečias.
Užsienyje dirbantis ir studijuojantis vyras mamą aplanko tik
per šventes. Artimiausi žmonės vienas kitą palaiko ilgai kalbėdamiesi telefonu.
„Sūnus man kol kas uždraudė šia tema duoti interviu. Bet ateis
laikas, kai jis pats apie tai prabils viešai“, – užtikrino Vanda.
Vis dėlto moteris ryžosi viešumui. Tam, kad išsklaidytų
abejonėmis apipintą skandalą ir apgintų pasipinigavimu įtariamo sūnaus, iš
J.Antanavičiaus už skriaudą paprašiusio 6 mln. Lt arba jo namo kone Panevėžio
centre, garbę.
Už kunigus galėjo mirti
Iš ypač religingos šeimos ir ne vieną dvasininką užauginusios
giminės kilusios Vandos namuose kadaise kunigai buvo dažni svečiai. Apie kažkada
buvusį itin artimą ryšį su dvasininkais liudija kabantis Marijos su kūdikėliu
Jėzumi ant rankų paveikslas, dovanotas gero šeimos bičiulio kunigo gimus
Dainiui.
Vanda pamena, kad pirmasis susitikimas su J.Antanavičiumi
įvyko, kai Dainiui tebuvo devyneri. Jo pusbrolio įšventinimo į kunigus proga
suruoštame pokylyje tuomet dalyvavo gausus būrys dvasininkų.
„J.Antanavičius tuomet padarė labai gerą įspūdį. Jei man kas
tada būtų pasakęs, kuo baigsis sūnaus draugystė su šituo dvasininku, būčiau jį
gynusi, kiek galėjusi. Kunigais taip tikėjau, kad numirti už juos galėjau. Iki
šiol protu suvokti negaliu to, kas įvyko“, – „Sekundei“ pasakojo Vanda.
Tuomet Dainiui ir jo mamai dvasininkų parama buvo itin
reikalinga. Berniukas išgyveno mokykloje patirtos traumos pasekmes – pradėjus
gesti sutrenktam klubo sąnariui vaikas sunkiai vaikščiojo.
Mama buvo vienintelė jo atrama. Viena sergantį sūnų auginanti
moteris jam aukojo visą save. Penkerius metus Dainius buvo gydomas Pasvalio,
Panevėžio, Vilniaus ir net Rygos ligoninėse, dėl ligos berniukas nebegalėjo
lankyti mokyklos, buvo mokomas namuose.
Sūnus verkė ir slėpė
Sunkus išbandymas nepalaužė nei Vandos, nei Dainiaus.
Sustiprėjęs vaikas sugrįžo į mokyklą, įsitraukė į ateitininkų veiklą. Su
tikinčiu jaunimu paauglys vasarą išvažiavo pailsėti į Panevėžio rajone,
Berčiūnuose, organizuotą stovyklą, kur jaunimo dvasiniu vadovu buvo ir
J.Antanavičius.
„Jis tada Dainių ir nusižiūrėjo“, – mano Vanda.
Dainiaus gabumai stebino pedagogus. Vanda iki šiol saugo
diplomus, liudijančius sūnaus iškovotas pergales įvairiose tiksliųjų mokslų
olimpiadose, šachmatų varžybose. Mokykloje prancūzų kalbos mokęsis Dainius
užsispyrė išmokti ir anglų.
Pasak Vandos, į privačias užsienio kalbos pamokas Panevėžyje
pradėjęs važinėti sūnus kartą gatvėje atsitiktinai susitiko J.Antanavičių.
Monsinjoras paauglį ir pasikvietęs į namus, esą prašęs Dainiaus nuvežti kai
kuriuos daiktus savo pusbroliui kunigui. Vandos teigimu, jokių daiktų
dvasininkas neįdavė, tačiau motina nuo to karto pastebėjo, kad pasikeitė sūnaus
elgesys.
„Dainius tada dar nieko nepasakojo, kas įvyko, nenorėjo manęs
skaudinti. Tik pasidarė labai jautrus. Netgi išgirdau naktį jį verkiantį“, –
prisiminė mama.
Jos teigimu, po šio susitikimo J.Antanavičius pradėjo
skambinėti Dainiui į namus, į telefono ragelį pakėlusią Vandą tyliu balsu
kreipdavosi „motinėle“ ir prašydavo pakviesti sūnų.
„Mūsų šeimoje buvo įprasti tokie dalykai. Mums daug kunigų
skambindavo. Taigi nieko išskirtinio nemačiau. Bet Dainius nenoriai eidavo
kalbėtis su J.Antanavičiumi“, – pasakojo mama.
Įkalčius išskalbė
Dvasininkais tikėjusi ir pasitikėjusi Vanda manė, kad
J.Antanavičius jos sūnui gali atstoti šeimą į alkoholį iškeitusį tėvą. Todėl iki
Velykų likus porai savaičių mokytis anglų kalbos į Panevėžį važiavusiam
berniukui įdėjo lauktuvių – po sūrį ne tik vienuolei tetai, bet ir
J.Antanavičiui.
„Dainius sakė: mamyte, jis nėra doras žmogus, lindo, bučiavo
mane. Pagalvojau, kad gal kunigas tėviškai jį pabučiavo. Kunigu neabejojau,
jokių blogų įtarimų nekilo“, – pasakojo Vanda.
Kad dvasininkas su jos sūnumi elgiasi nederamai, moteris tikina
nesupratusi, netgi kai iš susitikimo su monsinjoru grįžęs Dainius paprašė
neskalbti kelnių.
„Jis norėjo išsaugoti įkalčius, nes buvo išprievartautas. Bet
neatkreipiau dėmesio į tokį prašymą ir išploviau. O kai vėl paskambino
J.Antanavičius, sūnus jam į ragelį piktu balsu išrėkė: niekše, aš pas tave
niekada nevažiuosiu. Man tik tarstelėjo: mamyt, tu nieko nežinai, o kai
sužinosi, tau pasirodys baisiau nei baisu“, – prisiminė nukentėjusiojo mama.
Po viešnagės parkrito gatvėje
Vandos teigimu, Dainius dar kelias savaites laikė paslaptį
savyje. Moteris įsitikinusi, kad sūnus tiesiog bijojęs kalbėti, nes buvo
prigrasintas J.Antanavičiaus.
Baisiausių įtarimų vedama mama ieškoti paguodos nulėkė pas
giminaitę vienuolę Panevėžyje.
„Iš tolo jos pradėjau klausinėti, kas su tuo J.Antanavičiumi
dedasi. Tada ir išgirdau, kad žmonės šneka, jog jis gėjus, kad jam berniukai
patinka, o viena mama dėl to labai verkė. Ji dar maniusi, kad saugumas šitaip
kunigą šmeižia. Aš iš karto sustingau: ir su Dainiumi įvyko ta nelaimė“, –
pasakojo Vanda.
Pasak jos, tokios žinios sukrėstai vienuolei išgyvenimai
skaudžiai kirto: moteriai suparalyžiavo kojas.
Vanda tvirtina, kad tik po pusantro mėnesio Dainius išdrįso
mamai papasakoti, kas vyksta už monsinjoro namų durų. Esą per pirmąjį
apsilankymą dvasininkas jį pavaišinęs arbata. Vanda įtaria, kad į ją buvo įberta
migdomųjų ar kvaišalų, nuo kurių jos sūnus apsvaigo. Ką monsinjoras tuomet su
juo miegančiu veikė, berniukas neatsiminė. Tik įstrigo, kad jį dvasininkas
pabučiavo.
Dainiui iki 18-ojo gimtadienio tuomet buvo likusios dvi
savaitės.
Antrą kartą, jau po mėnesio, apsilankiusį Dainių monsinjoras
neva vėl pavaišinęs įtartina arbata. Vaikas atsipeikėjo paguldytas ant lovos ir
atsagstytais drabužiais. Dvasininkas aiškino, esą jam pasidarę negera. Vanda
netiki, kad sūnus būtų sublogavęs – išskyrus bėdas dėl klubo sąnario, Dainius
sveikata niekada nesiskundė.
Ji neabejoja, kad pilnametystės ką tik sulaukęs jaunuolis
patyrė seksualinę prievartą.
„Jis net ant gatvės nukrito iš J.Antanavičiaus išėjęs po antro
karto. Neaišku, ko ten jam buvo uždavęs kunigas. Namo grįžo išbalęs, matėsi, kad
blogai jaučiasi“, – verkė Vanda.
Kunigų nepajudino
Tik dabar į viešumą išlindusius skandalingus faktus Vanda visus
18 metų bandė įrodyti kunigams. Moteris tikina mynusi ne vieno dvasininko
slenkstį prašydama pagalbos.
Kad susigrumti su dvasininkų luomu nebus lengva, moters
tvirtinimu, ją perspėjęs pažįstamas kunigas, kai šio paprašė patarpininkauti
kreipiantis į tuometį Panevėžio vyskupą Juozapą Preikšą.
„Aš pasistengsiu, bet tu žinok, kad kunigai nepajudinami“, –
nepamiršo Vanda.
Moteris pasakoja ketinusi kreiptis ir į teisėsaugos pareigūnus,
tačiau dvasininkas ją perspėjęs, kad sunaikinusi įkalčius neturės kuo įrodyti
J.Antanavičiaus kaltės.
Toliau ieškoti teisybės Vanda nesiryžo baimindamasi, kad tokie
dalykai gali sugriauti tuomet gimnaziją bebaigiančio sūnaus ateitį.
Iki tol uoliais tikinčiaisiais buvę mama su sūnumi po šių
įvykių pasakoja keletą metų į bažnyčią nė kojos nekėlę.
„Dar ir dabar pakeikiu, bet jau nueinu į bažnyčią. Kas nuo vaikystės
įskiepyta, neištrinti. Sūnus į bažnyčią nebevaikšto. Jis sako: Dievas yra, bet
kunigai iškrypę. Žinoma, ne visi“, – pasakojo Vanda.
Plačiau skaitykite 2010 m. kovo 27 d. “Sekundėje”.
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
I.Kontrimavičiūtės nuotr. Neatleido. Vanda
įsitikinusi: nušalinimas nuo kunigiškų pareigų J.Antanavičiui per maža bausmė už
tai, ką padarė jos sūnui.
