Vanduo smarkiai pakilo
Į Lietuvą kaip viesulas įsiveržęs pavasaris per porą dienų
nušlavė beveik visą žiemos triūsą. Vandeniu virtusios sniego pusnys šniokšdamos
užpildė Nevėžį. Jis išsiliejo iš savo krantų ir tapo dešimt kartų didesne upe
nei iki šiol, o patvinęs Lėvuo ties Piniava privertė palikti namus šalia upės
gyvenančius žmones.
Panevėžio rajone ties Krekenava Nevėžis išsiliejo plačiausiai.
Kai kur patvinusio Nevėžio plotis pasiekė pusę kilometro. Miestelyje buvo
užsemti daugelis ūkinių pastatų, esančių arčiau upės, vanduo ėmė grasinti ir
gyvenamiesiems namams.
Panaši situacija – ir Naujamiestyje. Staiga prasidėjęs vienas
didžiausių potvynių per kelis dešimtmečius užklupo nepasiruošusius gyventojus.
Tai vienur, tai kitur buvo matyti iš vandens styranti žemės ūkio technika,
mediena, šiaudų kaugės.
Panevėžyje situacija kiek ramesnė, mieste upė neužsėmė pastatų,
nors buvo atkelti „Ekrano“ užtvankos šliuzai ir plūstelėjęs vanduo ėmė sparčiai
kilti. Tarsi kalnų upė iš užtvankos besiveržiantis vanduo sudomino miestiečius,
jie automobiliais vyko pasižiūrėti reginio, daugelis jį filmavo,
fotografavo.
„Nieko panašaus Nevėžyje nesu matęs. Prieš keletą metų grįžau
iš Čikagos, buvau nuvykęs prie Niagaros krioklio, tai vaizdas panašus.
Vienintelis skirtumas – upių plotis“, – stebėjosi panevėžietis Saulius.
Panašiomis mintimis dalijosi ir kiti, stebėję vandens šėlsmą.
Netoliese esantis Skaistakalnio parkas taip pat neišvengė potvynio ir tapo
panašus ežerą, kurio viduryje atsidūrė medžiai, o pasiekti parką pėsčiųjų tiltu
tapo neįmanoma.
Tvano nesitiki
Pavojingiausiai Panevėžyje Nevėžis atrodė ties Upės gatve –
vanduo užsėmė jos dalį. Gamtos stichija vietos gyventojams sudarė nemažai
nepatogumų. Į miesto centro pusę einančios pagyvenusios panevėžietės,
atsidūrusios ties užlieta gatve, kurį laiką stoviniavo, nežinodamos, ką daryti,
o vėliau patraukė atgal. Panašiai elgėsi ir automobilių vairuotojai, jie buvo
priversti apsukti savo transporto priemones ir ieškoti kitų kelių. Tačiau
potvynis nelabai jaudino gatvės gyventojus – jie buvo įsitikinę, kad vanduo
nepasieks namų.
„Nieko baisaus. Gyvenu čia penkiolika metų, ir toks potvynis
čia antrą kartą. Vanduo gali pakilti dar daugiau, bet mūsų jis neužsems, nebent
žemiau esančią gatvės dalį, tačiau namų vis tiek neužsems, nebent vieną kitą
rūsį. Tvano nesitikime“, – sakė Arvydas Čereška.
Dėl potvynio nesijaudino net ir žemiau namus turintieji.
„Iki manęs vanduo neateis, garantuoju. Iki namo pamatų upė
turėtų kilti dar metrą, o to nebus. Nė vieno namo čia neužtvindys. Dėl
kanalizacijos taip pat nesibaiminu, nes ji išeina į aukščiau esančią Šiaulių
gatvę“, – pasakojo Upės gatvėje 12 metų gyvenantis Valdas Stašinskas.
Panevėžio centre Nevėžis taip pat smarkiai pakilo. Vienoje
vietoje ties A.Jakšto gatve upė kai kur buvo pakilusi aukščiau gatvės lygio, o
iki kranto pylimo buvo likę apie pusmetrį.
Gamta parodė galią
Labiausiai nuo potvynio nukentėjo šalia Lėvens įsikūrę
Panevėžio rajono gyventojai. Dėl užtvinusios upės iš netoli Piniavos esančių
sodų ir namų buvo evakuota apie 100 gyventojų. Dėl pakilusio vandens buvo
uždarytas iš Piniavos į Paliūniškį vedantis kelias, o tarp miestiečių populiari
„Berželio“ užeiga buvo užsemta.
Nevėžis kol kas daugiausia nuostolių pridarė krekenaviečiams.
Prie upės sutikti potvynį stebintys miestelio gyventojai ėmė piktintis, kad
Nevėžis nuo ryto per keletą valandų pakilo keliasdešimt centimetrų.
„Upė kyla, nes Panevėžyje buvo atidaryti šliuzai, reikia, kad
stabdytų vandenį, ar būtina, kad jį išleistų? Ryte namų dar nesėmė. Vanduo
nekiltų, jei papildomai nebūtų nuleidžiamas iš užtvankos“, – situaciją garsiai
aptarinėjo prie Nevėžio stovintys krekenaviečiai.
Iš savo namų Laisvės gatvėje tiesiai į apsemtą kiemą išėjęs
miestelio gyventojas Romualdas teigė, kad vanduo sparčiai pradėjo kilti nuo pat
ryto. Apie vidurdienį vyriškio kieme jau buvo apsemtas tvartas, šulinys ir bala
telkšojo prie namo laiptų.
„Iš šulinio nebegeriu, vandenį iš sūnaus atsinešu. Vanduo kyla
staigiai. Ryte dar su guminiais batais iki tvarto nuėjau, šunį iš būdos
atsinešiau, pririšau prieangyje. Jei vanduo kils, gali ir grindis užsemti, rūsys
jau pilnas vandens. Pastarąjį kartą prieš 30 metų panašus potvynis buvo“, –
pasakojo Romualdas.
Šalia Krekenavos bažnyčios gyvenančios Onos Adašiūnienės
sodybos vakar vidurdienį potvynio vanduo dar nebuvo pasiekęs. Iki namų buvo likę
dar apie 10 metrų, tačiau moteris jau ruošėsi ją galinčiam užklupti potvyniui ir
iš rūsio nešė bulves.
„Vanduo labai greitai kyla. Ten, kur iš ryto buvo galima eiti
sausomis kojomis, dabar pasiekė potvynio vanduo. Nešu iš rūsio bulves, nes
nežinia, kur kurmiai bus praknisę ir kur įėjimą į rūsį padarę“, – potvynio
baiminosi moteris.
Netoli Krekenavos esančio Stuomeniškių kaimo gyventojai taip
pat su nerimu stebėjo prie jų namų durų artėjantį potvynį ir teigė: jei upė
užsems jų kiemus, persės į valtis.
Gelbėjosi patys
Vakar apie vidurdienį vanduo Naujamiestyje jau buvo užsėmęs
keletą namų. Labiausiai nepasisekė keliems miestelio ūkininkams, kurių turtas –
ūkiniai pastatai, sukrauta šalia namų mediena ir žemės ūkio technika – atsidūrė
vandenyje. Į ne ką geresnę situaciją pateko ir prie upės namus turintys vyresnio
amžiaus miestelio gyventojai. 88 metų Liudvika Kvedarauskienė pasakojo, kad ją
nelaimės užklupo viena paskui kitą. Prieš keletą dienų moteris susirgo plaučių
uždegimu, o vakar jos namus apsupo vanduo. Paklausta, ar ja domėjosi socialiniai
darbuotojai, moteris nelinksmai nusijuokė. Į vidų naujamiestietė pakvietė užeiti
pro langą, jis per potvynį tapo durimis.
„Laukiu pensijos, reikės pro langą lipti pasiimti, taip pat ir
malkų teks pasiimti, jeigu tik nenumirsiu“, – sarkastiškai kalbėjo Liuda
Kvedarauskienė.
Gretimų namų miestelio gyventojai iš rūsių traukė daržoves, nes
baiminosi, kad drėgmė gali jas supūdyti.
„Šiemet potvynio labai baiminamės, nešame iš rūsio visas
daržoves“, – kalbėjo Emilija Judeikienė.
Kieme besidarbuojantys naujamiestiečiai pasakojo pamenantys
prieš 30 metų buvusius ir dar baisesnius potvynius, kai vanduo užtvindydavo ne
tik ūkinius pastatus, bet ir namus.
„Vanduo per kelias valandas pakilo 10 centimetrų, jei taip bus
toliau, gyventojams bus sunku“, – prognozavo potvynį stebėjęs Naujamiesčio
seniūnas Antanas Katinas.
Gamtos stichija nepatogumų pridarė ir Berčiūnų gyventojams. Čia
vanduo užliejo šalia Sanžilės upės esančias gatves. Po vandeniu atsidūrė ir
šiukšlių konteineriai.
Plačiau skaitykite 2010 m. kovo 23 d. „Sekundėje“.
Mantas TOMKŪNAS
A.Repšio nuotr. UŽKIRTO. Kai kuriems Panevėžio
Upės gatvės gyventojams potvynis tapo kliūtimi trumpiausiu keliu pasiekti miesto
centrą.
