Pakeitė dėvėti rūbai
Prie tuštėjančio miesto centro ir čia mažėjančio parduotuvių
populiarumo prisidėjo ne tik sunkmetis, sumažinęs panevėžiečių perkamąją galią,
bet ir didieji prekybos centrai, prieš dešimtmetį privilioję didelę dalį pirkėjų
ir tapę miesto centre įsikūrusių parduotuvėlių konkurentais.
Ne ką mažesnę meškos paslaugą padarė ir kitų prekybos gigantų
atsiradimas vakarinėje miesto dalyje, kurią dabar teisėtai galima vadinti
prekybininkų rajonu. Visos šios aplinkybės lėmė, kad miesto centras vis labiau
apleidžiamas, o parduotuvės persikelia į didžiuosius prekybos centrus.
Jau dabar kai kuriose buvusiose prestižinėse parduotuvėse
prekiaujama dėvėtais drabužiais. Vienos tokios parduotuvės Vasario 16-osios
gatvėje savininkas „Sekundei“ teigė, kad prekiauti dėvėtais rūbais miesto centre
šiais laikais apsimoka.
„Šiuo metu centre verta dirbti, nes žmonės naujų rūbų neįperka.
Sakykite ką norite, o dėvėti drabužiai vis tiek pigesni. Be to, ir nuomos kainos
visai kitokios, nei buvo prieš pusę metų. Anksčiau išsinuomoti patalpas centre
buvo brangu, niekas nenorėjo centro, bet dabar tai įmanoma, nors sutartys nėra
ilgalaikės. Visi mano, kad po poros metų bus pagerėjimas“, – pasakojo
parduotuvės savininkas Darius Sereika.
Verslininkas sakė, kad patalpas parduotuvei išsinuomojo maždaug
metams. Neilga nuomos sutartis sudaryta todėl, jog patalpų savininkai tikisi,
kad netolimoje ateityje situacija pasikeis ir nekilnojamąjį turtą pavyks
išnuomoti brangiau.
Mažėja srautai
D.Sereikos duomenimis, nekilnojamojo turto kainos miesto centre
krito mažiausiai trisdešimt procentų, tačiau tokia situacija ne vien centre – ji
panaši visame mieste.
„Pasižiūrėkite, kas dedasi mieste, pilna nuomojamų patalpų,
daugelis išsikrausto. Krito nuomos kainos, darbuotojų algos nebe tokios didelės
kaip prieš pusantrų ar dvejus metus. Geriausia vieta miegamieji rajonai, tačiau
jei vieta judri, joje taip pat apsimoka dirbti“, – pasakojo D.Sereika.
Parduotuvės uždaromos ir netoli miesto centrinio turgaus
esančioje parduotuvių alėjoje, miestiečių vadinamoje „sasyskoje“. Čia neseniai
duris užvėrė ir „Lėvens“ valdoma „Imitz“ prekinio ženklo parduotuvė. Bendrovės
rinkodaros direktorius Rimantas Vencevičius teigia, kad parduotuvės uždarymas
nėra susijęs su sunkmečiu.
„Optimizuojam savo veiklą. Keitėsi parduotuvės struktūra.
Parduotuvė lieka miesto centre, tačiau turėjome parduotuvę jaunimui, ją
uždarome. Paliekame parduotuvės vieną prekinį ženklą, todėl turėti dvi
parduotuves nėra tikslo. Lieka viena parduotuvė“, – teigė „Lėvens“ rinkodaros
vadovas.
R.Vencevičius palaiko mintį, kad Panevėžio centras
verslininkams nebėra patrauklus.
„Išeina parduotuvės iš centro todėl, kad čia nepakankami
pirkėjų srautai. Jeigu parduotuvės klestėtų, niekas jų neuždarinėtų“, – teigė
R.Vencevičius.
Nesutaria dėl kainų
Centro tuštėjimo tendencijas yra pastebėjusios ir Panevėžyje
veikiančios nekilnojamojo turto bendrovės. „Oberhaus“ Panevėžio biuro vadovas
Vilhelmantas Sereika teigia, kad tuštėjimas nėra bauginamas, nes tuščios
patalpos nelieka be dėmesio.
„Jeigu patalpos lieka tuščios, dar nereiškia, kad centras lieka
nykus. Pas mus yra klientų, kurie ieško patalpų centre. Nuomos kainos
nukritusios visame mieste. Patalpos ištuštėja todėl, kad su savininkais
nesutariama dėl nuomos kainos“, – patalpų tuštėjimo priežastis aiškino
V.Sereika.
Pasak V.Sereikos, ekonominio pakilimo laikais už kvadratinio
metro patalpų nuomą buvo mokama nuo 50 iki 100 litų, dabar nuomininkai
daugiausiai gali mokėti 30 litų.
Šiuo metu geriausia vieta nuomai laikoma miesto centre
prasidedanti Klaipėdos gatvė, kur žmonių judėjimas didelis. Sudėtingiau patalpas
išnuomoti Vasario 16-osios gatvėje.
„Klaipėdos gatvėje laisvos vietos neatsiranda. Ten žmonių
judėjimas didesnis. Šioje gatvėje ištuštėjusios patalpos ilgai neužsibūna
neužimtos“, – teigė V.Sereika.
Kai kurias patalpas jų savininkai miesto centre nusprendė
parduoti, o ant pastatų atsirado apie tai informuojančių skelbimų. V.Sereika
mano, kad patalpos parduodamos todėl, jog nuoma neatnešė lauktų piniginių
įplaukų.
Trūksta idėjų
Panevėžio politikai ir valdžia prieš dešimtmetį aktyviai
palaikė didžiųjų prekybos centrų atėjimą į miesto centrą.
Smulkieji prekybininkai tada nuogąstavo ir perspėjo, kad
nedideliam verslui tai bus skaudus smūgis ir miesto centre nedidelėms
parduotuvėms bus sunku išgyventi.
Buvo pateikiama pavyzdžių, jog daugelyje užsienio valstybių
didieji prekybininkai į miesto centrą neįsileidžiami ir jame klesti smulkios
parduotuvės ir kavinės. Atrodo, kad prognozės šiais laikais išsipildė su kaupu.
Ar dabar miesto valdžia galėtų kaip nors pabandyti pakeisti situaciją? Kol kas
toks planas Panevėžyje negimė.
Savivaldybės administracijos direktorė Kristina Vareikienė
teigia pastebinti liūdnas tendencijas miesto centre, tačiau pripažįsta, kad kol
kas miesto valdžia neturi jokių minčių, kaip jį atgaivinti.
Plačiau skaitykite 2010 m. kovo 15 d. „Sekundėje“.
Mantas TOMKŪNAS
A.Repšio nuotr. PALIEKA. Vis daugiau
parduotuvių išsikelia iš miesto centro, o patalpų savininkai savo turtą
išnuomoja pigiau arba ryžtasi jį parduoti.
