Lizdų neišardė
Tie, kurie matė žymaus kino režisieriaus Alfredo Hičkoko siaubo
filmą „Paukščiai“, turbūt iki šiol neišdrįsta ramiai išeiti į miesto Kultūros ir
poilsio parką, kur ratus suka pulkai varnų. Filme juodi sparnuočiai kapojo
žmonėms akis, užpuldavo gyvenvietes, daužėsi į langus ir medžiojo žmones.
Panevėžiečiai svarsto, kad jei Savivaldybė nesusizgribs ardyti
varnų lizdų, kūrėjų fantazija gali virsti realybe. Juolab kad ką reiškia
kruvinos varnų atakos, prieš metus jau patyrė netoli parko esančios Statybininkų
g. gyventojai.
„Dėl varnų pulkų nei į parką ateiti, nei greta gyventi
nebeįmanoma. Langai apdirbti, triukšmas didžiulis. Rudenį atseit ardė lizdus –
pusę išdraskė, pusę paliko, o dabar nė nematyti, kad kas nors buvo daryta“, –
piktinosi Parko g. gyventoja Zina Sudevičienė.
Dėl parką dergiančių sparnuočių moteris pasakoja ne kartą
skambinusi Savivaldybės Miesto ūkio skyriui, tačiau abejoja, kad į jos skundą
bus reaguota.
„Vieną kartą paskambinau, pažadėjo, kad apie tą problemą
pasakys, kam priklauso tvarkyti. Kitą kartą skambinau, pažadėjo pažiūrėti, ką
galima padaryti, o varnos ir toliau kaip suko ratus, taip ir tebesuka“, –
valdininkų „uolumu“ stebėjosi panevėžietė.
Savivaldybė delsia
Kada miesto valdininkai susiprotės reguliuoti varnų
populiaciją, laukia ir Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamentas.
Pasak Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininko Alberto
Mikašausko, išvados dėl varnų populiacijos gausos reguliavimo kol kas prašė tik
Pasvalio rajono Daujėnų seniūnija. Panevėžio valdininkai taip pat buvo užsukę
pas aplinkosaugininkus, tačiau – tik pasidomėti varnų reikalais. Pasak
A.Mikašausko, Savivaldybė turėtų pasistengti greičiau skelbti karą varnoms, nes
gegužę šioms pradėjus perėti jauniklius jų lizdus ardyti draudžia Europos
Sąjungos direktyva.
„Turėtų Savivaldybė pasiskubinti, nelaukti gegužės, o paskui
tik skėsčios rankomis, kad nieko nebegali padaryti. Miesto šeimininkė ji, o mes
tik išvadą dėl populiacijos reguliavimo išduodame“, – teigė A.Mikašauskas.
Praleidusi progą ankstyvą pavasarį išnaikinti lizdus,
Savivaldybė kitos tokios galimybės turėtų laukti bent iki liepos. Kaip tvirtino
A.Mikašauskas, bene vienintelė galimybė iš miesto išvaryti varnas – ardyti jų
lizdus. Apgyvendintoje teritorijoje šaudyti paukščius draudžiama.
Teisinasi nežinojimu
Kad varnos nedrumstų miestiečių ramybės privalančio pasirūpinti
Miesto ūkio skyriaus vedėjas Antanas Karalevičius, paklaustas, ko ketina imtis
Savivaldybė, tik gūžčiojo pečiais.
„Žmogus, kuris tuo užsiima, dabar nedirba. Nieko negaliu jums
pasakyti. Žinau, kad buvo iškelta varnų problema“, – nežinojimu teisinosi
skyriaus vadovas.
Pasak jo, iš lizdų ardymo naudos maža. Esą per kelias dienas
sparnuočiai sukrauna naujus.
„O darbas brangokas – lizdams ardyti reikia ir specialių
įrengimų, ir žmones samdyti. Gaminama speciali aparatūra paukščiams gąsdinti,
bet ji irgi keltų triukšmą, ir žmonės vėl liks nepatenkinti. Be to, brangu būtų
tokią įsigyti. Su gamta kovoti sudėtinga“, – A.Karalevičius neišmanė, ko
griebtis.
Vedėjas pripažino kol kas neturintis kuo nuraminti dėl varnų
atakų susirūpinusių panevėžiečių. Esą Savivaldybė vis dar ieško galimybių, kaip
kovoti su sparnuočiais.
Vedėjas teisinosi, kad būdų, kaip išvaryti varnas, nesuranda ne
tik Panevėžys. Dėl miestus okupavusių sparnuočių galvas skauda ne vienos
savivaldybės valdininkams.
Užpuolė sparnuočiai
Ką reiškia Savivaldybės delsimas, panevėžiečiai jau įsitikino
prieš pusantrų metų, kai viename Statybininkų g. daugiabučio kieme agresyvios
varnos birželio pradžioje užpuolė žmones.
Paukščiai nagais perrėžė mažametei kaklą, pensininkei trijose
vietose prakirto pakaušį, užpuolė dvi paaugles. Varnos praeivius puolė gindamos
iš lizdo į alyvų krūmą iškritusį varniuką.
Tačiau žmonėms nei aplinkosaugininkai, nei medžiotojai niekuo
padėti negalėjo, mat teisės aktai neleidžia iki liepos 1-osios ardyti paukščių
lizdų.
Tąkart A.Karalevičius teisinosi, kad leidžiamu laiku
sparnuočiai iš daugiabučių kiemų nebuvo vaikomi, nes gyventojai to neprašę.
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
