Keleivių neliko
Pastaraisiais metais Panevėžyje susikoncentravus taksi verslui,
konkurencinė kova tapo ne tokia aštri. Panevėžio taksi bendrovės keleiviams
taiko maždaug dviejų litų už kilometrą tarifą ir tokį pat ar šiek tiek didesnį
įsėdimo mokestį.
Tokie įkainiai buvo dar prieš prasidedant krizei, ir tai
bendrovėms nelabai padeda išgyventi sunkmetį. Jų atstovai teigia, kad verslas
pateko į sunkią padėtį.
„Panevėžyje situacija kritiška. Turime penkias bobutes, kurios
serga ir su ramentais vis važiuoja į ligoninę. Klientų labai mažai, iš šimto
prieš krizę vežamų keleivių liko tik dvidešimt“, – situaciją vaizdžiai apibūdino
bendrovės „Panevėžio taksi“ vadovas Povilas Vitonis.
Jis teigė, kad prastą situaciją atspindi ir iškvietimų
skaičius. Per valandą būna vos vienas užsakymas, o jų laukia 20 taksi
vairuotojų. Ekonominio pakilimo metu iškvietimų buvo gerokai daugiau.
Nemažins kainų
P.Vitonis teigė, kad, vos tik gavę padoresnį pasiūlymą,
taksistai darbą palieka. Daugelis bendrovės vairuotojų yra pensininkai ir
keleivius veža norėdami tik prisidurti prie pensijos. Jų atlyginimai neviršija
400 litų.
„Iš darbo išeina kas tik gali. Štai ir dabar keli darbuotojai
žada kreiptis į Darbo biržą, nes sako, kad bus geriau, nei dirbti. Jie nebegali
mokesčių susimokėti, prarado klientus, nėra ką vežti. Jeigu taksistai uždirba 20
ar 30 litų per parą, tai trečią darbo dieną reikia piltis kuro už 70 litų.
Automobiliai stovi, o lauke šalta, todėl deginamas kuras“, – liūdną situaciją
apibūdino direktorius.
P.Vitonis pasakojo, kad bendrovė kainų nekoregavo keletą metų.
Pasak jo, tai daryti neapsimoka ir ateityje kainų leisti žemyn neketinama.
„Jeigu mes kelionę atpiginsime, nebus iš ko mokesčius mokėti.
Važiuojančiųjų vis tiek daugiau nesulauksime. Šiandien pasitikrinau, kiek naktį
buvo užsakymų, paaiškėjo, kad nuo pirmos valandos iki penktos jų gauta tik
trys“, – argumentus žėrė bendrovės direktorius.
P.Vitonis teigė, kad nelegalių taksistų problema, kokia yra
kituose Lietuvos miestuose, Panevėžiui neaktuali.
„Miestas per mažas, kad atsirastų nelegalūs vežėjai, mes iš
karto tai pastebėtume“, – paaiškino P.Vitonis. Jis mano, kad netolimoje ateityje
Panevėžyje taksi bendrovių gali sumažėti, nes dalis jų bankrutuos, tačiau jo
įmonė tai daryti kol kas nesirengia.
„Bankrotų tikrai bus. Visur ta pati situacija – nebėra kas
važiuoja. Dar penktadieniais jaunimą iš naktinių klubų tenka paimti, o šiokiomis
dienomis keleivių nėra“, – pasakojo P.Vitonis.
Galimos permainos – paslaptis
Panevėžio taksi parko direktorius Jonas Muraška, vadovaujantis
dar dviem taksi bendrovėms mieste, teigia, kad pastaruoju metu rinkoje įsivyravo
laukimo nuotaikos. Keleivių sumažėjo, tačiau mažinti įkainių neskubama.
„Kol kas neapsisprendėm, ką darysim. Tai – paslaptis, jos kol
kas nenorim viešinti“, – teigė kelių bendrovių vadovas
J.Muraška pasakojo, kad prasidėjus sunkmečiui bendrovės savo
taksistams dešimt procentų sumažino mokesčius už dispečerių paslaugas.
Panevėžio taksi parko direktorius tvirtino kol kas beveik
nejaučiantis kitų bendrovių didesnio konkurencinio spaudimo. Vienus mažiausių
tarifų taiko „Taksi Jazz“, tačiau šios bendrovės pavyzdžiu neketinama sekti.
„Suprantu, kad keleiviai bus patenkinti, jeigu kainos sumažės,
bet mano darbuotojai nuo to nukentės. Žiūriu, kad ne vien tik klientams būtų
patogu, bet ir kad mano žmonės uždirbtų“, – savo argumentus dėstė J.Muraška.
Nemato išeities
Dar blogiau savo padėtį vertina patys taksi vairuotojai.
Panevėžio gatvėse kalbintieji savo triūsą lygino su vergove, tačiau nemato kitos
išeities, nes susirasti darbo kitur nėra galimybių.
„Nėra kur eiti. Keleivių sumažėjo daugiau nei perpus. Gauname
maždaug tokį atlyginimą, kaip ir prieš krizę, tačiau automobilio išlaikymas gula
ant mūsų pečių“, – teigė prie autobusų stoties klientų laukiantis taksi
vairuotojas Vilius Čeponis.
Vairuotojas tikino, kad nemažus pakitimus atnešė žiema.
Padidėjo išlaidos kurui, jas tenka dengti iš savo atlyginimo.
„Automobilį nuolat šildau. Pabandykite pastovėti keturias
valandas to nedarant – šalta. Kuro išlaidos – iš savo kišenės. Prisideda ir
draudimas – jis taksi vairuotojams yra nuo 400 iki 700 litų, o paprastam
automobiliui – apie 200 litų. Viskas brangu, o klientų nėra“, – guodėsi
V.Čeponis.
Jis teigė, kad mažinti taksi kainų Panevėžyje neverta, nes
atstumai mieste nedideli, o važiuojant vienu metu keliems keleiviams, kelionės
kaina yra neką didesnė nei naudojantis visuomeniniu transportu.
„Dažniausiai vežame du tris kilometrus. Mažame mieste pigiau
aptarnauti neapsimoka. Didesniuose miestuose leisti kainas gal ir galima, ten
niekas nevažiuoja kokius du kilometrus“, – argumentavo „Sekundės“ kalbintas
vairuotojas. Jis teigė per mėnesį užsidirbantis 800 litų atlygį, neatskaičius
mokesčių.
Nostalgija sovietmečiui
„Po du tris užsakymus per dieną priimame. Nesiseka uždirbti net
minimumo. Norint tokį gauti, reikia dieną naktį dirbti, naudoti savo automobilį,
jį remontuoti. Jauni vyrai taip ir daro. Pamiega tris keturias valandas ir eina
dirbti. Jie uždirba daugiau, bet tai yra vergovė“, – apie kasdienybę pasakojo
trisdešimt metų taksi automobilį vairuojanti ir viena iš nedaugelio šį darbą
dirbančių moterų panevėžietė Aldona.
Į pensiją išėjusi, bet vis dar taksiste dirbanti moteris teigė,
kad geriausi laikai buvo sovietmečiu, kai uždirbamo atlygio užtekdavo ir
nereikėdavo sukti galvos, kaip išlaikyti automobilį, nes šis priklausė
valstybei.
„Dirbdavome keturias dienas ir turėdavome dvi ilsėtis. Dabar
reikia vairą sukioti kasdien. Galbūt pagelbėtų mokesčių mažinimas taksi
bendrovių savininkams, galbūt tada ir mums tektų mažiau mokėti“, – spėliojo
moteris.
Ji pasakojo, kad panevėžiečiai taksi vyksta tik būtiniausiais
atvejais, kai reikia pasiekti gydymo įstaigas ar prispyrus kokiai bėdai. Aldona
skundėsi, kad mieste beveik nebeliko vietų, skirtų taksi automobiliams stovėti.
Jas užima kiti vairuotojai, tačiau policija esą į tai dėmesio nekreipia.
Mantas TOMKŪNAS
A. Repšio nuotr. LAUKIMAS. Laikai, kai
Panevėžio taksistai nestokojo darbo, seniai praeityje, dabar daugelis jų
stoviniuoja valandų valandas, kol gauna užsakymą.
