Siūlo dirbti už dyka
Mažiau koncertų, spektaklių, parodų, šventėse linksmins tik
vietiniai saviveiklininkai, o pramogų pasaulio žvaigždutės miestą aplenks iš
tolo.
Tokius 2010-uosius Panevėžiui žada ties nedarbo riba
balansuojantys miesto kultūrininkai.
Savivaldybės kišenėje sėdinčios kultūros įstaigos šiomis
dienomis gyvena gedulo nuotaikomis. Skaičiuojama, kad dėl sumažinto finansavimo
darbo neteks kelios dešimtys darbuotojų.
Panevėžio kultūros citadelei – Bendruomenių rūmams dar tik
savaitę vadovaujantis naujasis direktorius Gvidas Vilys jau pranešė numatantis
sumažinti bent 8,5 etato. Vadovas tvirtina kitos išeities nematantis: šiųmetis
darbo užmokesčio fondas apie 150 tūkst. Lt mažesnis už pernykštį. Tad gyvenant
kaip iki šiol atlyginimams pinigų užtektų tik dešimčiai mėnesių.
„Darbuotojų atlyginimai ir taip jau minimalūs. Nėra kitos
išeities, kaip dalį žmonių atleisti“, – teigė G.Vilys.
Jis neslepia, kad į bedarbių gretas teks nublokšti ne tik
techninio personalo, bet ir kūrybinių darbuotojų. Veržtis diržus įstaiga ketina
atleisdama dalį meno mėgėjų kolektyvų vadovų.
„Peržiūrime, ar kolektyvas pristato miestą, ar tik socialine
veikla užsiima – penkis kartus per metus kokiame lopšelyje-darželyje pasirodo.
Kai vienos vadovės paklausiau, kokios jos kolektyvo perspektyvos, pripažino, kad
jokių, nes nariai seni ir išmiršta. Tai nereiškia, kad mes atsisakysime tokių
kolektyvų, tegul jie repetuoja, bet už darbą vadovams mokėti atlyginimą
sudėtinga“, – mano G.Vilys.
Jis skaičiuoja, kad rūmuose veikia apie dvylika Panevėžį
reprezentuojančių kolektyvų, ir iki dešimties labiau primenančių būrelius.
Išsaugojusieji darbo vietą pernelyg taip pat nedžiūgauja. Pasak
G.Vilio, visiems didėja darbo krūvis, tačiau užmokestis mažėja.
Muziejininkai atleidžiami
Apie gresiantį atleidimą Bendruomenių rūmų darbuotojams
pranešta praėjusią savaitę. Kraštotyros muziejaus direktorius Arūnas Astramskas
tokiam žingsniui ryšis ketvirtadienį. Muziejininkų atlyginimams per mėnesį
trūksta apie 5700 Lt. Tiek sutaupyti direktorius nemato jokių kitų resursų, tik
dalį darbuotojų atleisti. Planuojama, kad darbo neteks trys žmonės, dar šešiems
gerokai sumažės atlyginimai.
Muziejininkų vidutinis darbo užmokestis dabar siekia 1100 Lt,
techninio personalo atlygis minimalus.
A.Astramskas neslepia: dėl apkarpyto darbo užmokesčio fondo ir
praretintų darbuotojų gretų nukentės muziejaus veikla.
„Planuojame atleisti filialuose – Sąjūdžio muziejuje ir Kranto
g. – dirbančius muziejininkus. Aišku, kad sumažėjus darbuotojų turės mažėti ir
jų aptarnaujamų lankytojų“, – pripažįsta A.Astramskas.
Pranešti apie atleidimą rengiasi ir Muzikinio teatro vadovas
Vidmantas Kapučinskas. Teatro kolektyvas netenka keturių darbuotojų. Maža to,
likusiesiems darbo užmokestis mažės bent 20 proc.
„Muzikiniame teatre net ir labai ieškant nebėra ką atleisti.
Mūsų teatras – vienintelė kultūros įstaiga, kur direktorius net pavaduotojo
neturi. Aš negaliu atleisti choristo – be balsų choras negali būti, kaip ir
orkestras – be trimitininko, fleitininko, klarnetininko ar pan. Tik
V.Šustauskas, būdamas Kauno meru, galėjo sugalvoti ir pasiūlyti kvartetui groti
dviese“, – teigė V.Kapučinskas.
Teatro direktorius prognozuoja, kad pakirtus šaką, ant kurios
vis dar laikosi kultūra, netrukus daugiau darbo turės policijos pareigūnai.
„Tai, kas dabar visoje Lietuvoje vyksta su kultūra, galime
sulyginti su Stalino vykdytu genocidu. Be abejo, labiausiai visus tuos
atleidimus pajus lankytojai“, – mano V.Kapučinskas.
Plačiau skaitykite 2010 m. kovo 2 d.
„Sekundėje“.
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
P.Luko nuotr. Riba. Pasak V.Kapučinsko, nors
atlyginimams trūksta lėšų, bet Muzikiniame teatre kūrybinių darbuotojų negalima
atleisti, nebent, pasinaudojus buvusio Kauno mero pasiūlymu, kvartete palikti du
atlikėjus.
