Maitas kaupė du mėnesius
Pavasarį nutirpus sniegui laukuose ir miškuose gali atsiverti
maitų kapinynai. Valstybei nustojus mokėti dotacijas už nustipusių paukščių,
galvijų prieauglio, avių, kiaulių, jei ūkyje yra per vieną tūkstantį augintinių,
utilizavimą, žmonės ieško būdų, kaip atsikratyti gaišenomis nepapurčius savo
kišenių.
Užvakar Panevėžio maisto ir veterinarijos tarnybos specialistai
Velžyje esančiame paukštyne „Bolima“ aptiko kelias tonas nudvėsusių viščiukų.
Jie buvo sukrauti krūvomis lauke.
Atšilus orui traktoriais stumdomos atliekos pradėjo dvokti,
todėl gyventojai paukščių augintojus apskundė veterinarams ir
aplinkosaugininkams.
Šie išsiaiškino, kad bendrovė atliekas kaupė du mėnesius.
Pastarąjį kartą jos utilizuoti buvo išvežtos gruodį, nors nugaišusius paukščius
privalėjo gabenti bent vieną du kartus per mėnesį.
Manoma, kad galbūt paukščių augintojai laukė, kol neliks
pašalo. Tada veikiausiai būtų iškasę duobes, suvertę maitas ir užžėrę žemėmis.
Panevėžio maisto ir veterinarijos tarnyba bendrovei „Bolima“
skyrė 500 litų baudą. Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamentas bendrovę
nubaudė 2250 litų bauda.
„Bolima“ buvo įpareigota skubiai pasirūpinti dvėselienos
utilizavimu –išsikviesti tuo užsiimančią Rietavo veterinarinę sanitariją, kad
bendrovė išvežtų gaišenas. Vakar rietaviškiai turėjo atvažiuoti į Panevėžio
rajoną.
Aplinkos apsaugos ir veterinarijos specialistai baiminasi, kad
tokių atvejų dar bus ne vienas.
Pasak jų, su finansiniais sunkumais susiduriantiems paukščių ir
gyvulių augintojams valstybės sprendimas panaikinti dotacijas už maitos
perdirbimą dar labiau apsunkino verslą.
Netvarkos netoleruos
Panevėžio maisto ir veterinarijos tarnybos viršininkas
Valdemaras Kontautas sakė, kad praėjusių metų rugsėjį įkurtos „Bolimos“ vadovai
teisinosi laiku utilizuoti gaišenų Rietavo veterinarinei sanitarijai neatidavę
dėl finansinių sunkumų.
Paukščių augintojai už tai, kad būtų sunaikinta tona atliekų,
turi mokėti 720 litų ir dar PVM, iš viso 871 litą. Iki praėjusių metų lapkričio
valstybė kompensuodavo maždaug ketvirtadalį išlaidų. Dar anksčiau dotacijos
siekdavo net 100 procentų.
Paukštynams, ypač smulkesniems, tokiems kaip „Bolima“, tai
didelė našta.
Dalinių kompensacijų taip pat negauna didieji kiaulių
augintojai, jų laikantys daugiau nei tūkstantį.
Kompensacijos paliktos tik smulkiesiems kiaulių augintojams.
Pasak V.Kontauto, baiminamasi, kad šie neužkastų gaišenų bet kur.
Dalines kompensacijas gauna ir galvijų nuo 2 metų augintojai,
nes juos būtina tirti dėl kempinligės. Tačiau už kritusių prieauglio utilizavimą
gyventojai turi susimokėti patys. Utilizuotos tonos gaišenų įkainis – 871 litas.
Mokesčio dydis priklauso nuo maitos svorio. Pavyzdžiui, jei
nudvėsęs galvijas sveria 250 kilogramų, jo augintojai reikia sumokėti per 200
litų.
Pasak veterinarų, kaimo žmogui jau nuostolis, kad krito jo
gyvulys, todėl dar papildomai mokėti už maitos sunaikinimą jis, suprantama,
neturi jokio noro.
Todėl ieškoma būdų, kaip nelegaliai atsikratyti nudvėsiu
gyvuliu. Tai nėra paprasta. Mat dažniausiai galvijai yra registruoti ir
pažymėti. Jo savininkas privalo gauti veterinaro pažymą, kad kritęs gyvulys buvo
atiduotas utilizuoti.
Tačiau, kaip sakoma, yra įstatymas, yra ir apstatymas. Ne
paslaptis, kad gaišenos yra užkasamos miškuose arba dar blogiau – atsiranda ant
mūsų stalo.
Todėl dabar, kai valstybė nebekompensuoja paukščių ir galvijų
prieauglio utilizavimo, veterinarai ir aplinkosaugininkai baiminasi, kad
padaugės nelegaliai atsikratančiųjų gaišenomis.
„Suprantame: sunkmetis, visiems sunku, bet negalime leisti, kad
gyvūnų maitos mėtytųsi pamiškėse ir pakelėse“, – sakė V.Kontautas.
Atliekų surenka mažiau
Rietavo veterinarinės sanitarijos bendrovės direktorius Arūnas
Morozovas „Sekundei“ sakė, kad šiemet jiems darbo gerokai sumažėjo. Jis to
nesieja tik su valstybės panaikintomis kompensacijomis už gaišenų perdirbimą,
tačiau neabejoja, kad įtakos turėjo ir tai.
„Kai kurios nedidelės įmonės mūsų ilgai nekviečia paimti
atliekų. Kur jas deda? Privatūs galvijų augintojai, sužinoję, kad už kritusį
prieauglį reikės primokėti, pasipiktina. Kiti paskambina ir praneša, kad mūsų
paslaugų nebereikia, nes esą gyvulys atsigavo“, – kalbėjo direktorius.
Plačiau skaitykite 2010 m. vasario 27 d. “Sekundėje”.
Inga SMALSKIENĖ
