Medžiotojai nebespėja gaudyti
Panevėžio rajono privačių miškų savininkai, nekišantys rankos į
Savivaldybės kišenę, kad pasiimtų pinigų kovai su želdynus ėdančiais žvėrimis,
nori finansinės paramos, kuri padėtų nugalėti bebrus.
Privačių miškų savininkai Panevėžio rajone pageidauja, kad iš
miško želdynų apsaugos prevencinių priemonių programos, kuriai šiemet numatyti
245 tūkstančiai litų, būtų kompensuojamos išlaidos, susijusios su bebraviečių
naikinimu.
Pasak Rajono Savivaldybės ekologės Sigitos Biveinienės, pastaruoju
metu bebrai iš tiesų labai kenkia miškams, medžiotojai nebespėja jų gaudyti ir
naikinti šių gyvūnų buveinių. Tačiau Savivaldybė negali finansiškai paremti
privačių miškų savininkų kovos su bebrais, nes tai nenumatyta įstatymuose.
Ekologė žadėjo kreiptis į Aplinkos ministeriją leidimo
kompensuoti privatiems miško savininkams bebraviečių naikinimo išlaidas iš miško
želdynų apsaugos prevencinių priemonių programos .
Seniūnus vaikys po miškus
Praėjusį trečiadienį posėdžiavusioje rajono Taryboje kilo
abejonių, ar Savivaldybės 2010 metų biudžete numatyta suma kovai su želdynus
graužiančiais miško žvėrimis – įsigyti medeliams purkšti specialių repelentų,
atbaidančių žvėris, želdynus apjuosti specialiomis juostomis ar tvoromis,
sodinti augalus žvėrims, kad jie neėstų medelių – nėra per didelė.
Juolab kad šia parama pasinaudoja tik nedaugelis privačių miškų
savininkų, o visus kitus pinigus pasiima Panevėžio miškų urėdija.
Opozicijos atstovai piktinosi, kad urėdijai pinigai atitenka be
jokio konkurso.
„Keistai čia išeina. Mes pervedame pinigus urėdijai, o paskui
ji mums suorganizuoja politinę medelių sodinimo akciją“, – esama tvarka
stebėjosi Savivaldybės Biudžeto ir ekonomikos komiteto pirmininkas Rimas
Girštautas.
Tarybos narį Audrių Daukšą ir kai kuriuos kitus politikus
papiktino, kad seniūnams užkrauta prievolė patikrinti, ar paramos siekianti
urėdija arba kitas miško valdytojas iš tiesų nupurškė medžius, kad jų neėstų
žvėrys.
„Ar seniūnams maža darbų, kad dar jie turės lakstyti po miškus
ir apžiūrėti medžius?“ – stebėjosi A.Daukša.
Ekologė politikams pasiūlė sugalvoti protingesnį kontrolės
mechanizmą. „Mielai apsvarstysime visus pasiūlymus“, – patikino ji.
Tačiau seniūnai teigia, kad jiems kojos nenutrūks, jeigu kartą
per metus teks nuvažiuoti pasižvalgyti į mišką.
Privatininkus gąsdina popierizmas
S.Biveinienė nemato nieko šventvagiško, kad sunkmečiu įspūdinga
suma numatyta želdynų apsaugai nuo žvėrių. Pasak jos, tie pinigai ateina iš
miško ir turi grįžti į jį.
Tai yra, medžiotojai moka tam tikrus mokesčius mokesčių
inspekcijai, o ji 70 procentų surinktos sumos perveda savivaldybėms.
Ekologė neneigė, kad mūsų rajone, skirtingai nei kituose, iš
esmės yra tik vienas paramos gavėjas – Panevėžio miškų urėdija. Kompensacijų
prašo nemažai privačių miškų savininkų, bet gauna tik vienas kitas.
Plačiau skaitykite 2010 m. vasario 26 „Sekundėje“.
Inga SMALSKIENĖ
Nuotr. Įkyrėjo. Ant bebrų dantį griežiantys
gyventojai savivaldybės prašo pinigų bebraviečių naikinimui.
