Atsigavimo nepajus
Ekonominis sunkmetis vidutinei trijų panevėžiečių šeimai atnešė
daugiau žalos nei kitų didžiųjų miestų gyventojams.
Gaunamos pajamos sumažėjo penktadaliu, nekilnojamojo turto
kainos krito labiausiai iš visų didžiųjų miestų ir būstas prarado trečdalį savo
vertės. Tokius duomenis neseniai paskelbė SEB banko ekspertai.
Nors jau įžvelgiamos stabilizavimosi tendencijos ir nedrąsiai
kalbama apie optimistinius lūkesčius, tačiau panevėžiečiai pagerėjimą pajus
vėliausiai.
„Gaila, bet atsigavimo požymių matome tik trijų didžiųjų miestų
apskrityse.
Panevėžys ir Šiauliai tokio reikšmingo atsigavimo, koks
stebimas Kaune ir Klaipėdoje, nepajus“, – prognozavo SEB banko šeimos finansų
ekspertė Julita Varanauskienė.
Bankininkai pripažįsta, kad panevėžiečiams praėję metai buvo
labai sudėtingi. Norinčiųjų atidėti įmokas už paskolas padidėjo kelis
kartus.
„Didėjant nedarbo lygiui turėjome daugiau klientų, kurie
susidūrė su laikinomis finansinėmis problemomis. Pernai, palyginti su
2008-aisiais, tokių žmonių padaugėjo kelis kartus“, – kalbėjo SEB banko
Panevėžio finansinių paslaugų centro direktorė Inesa Kavaliauskienė.
Praėjusiais metais panevėžiečiai labiausiai artėjo prie skurdo
ribos. Vidutinės trijų asmenų šeimos pajamos nukrito nuo 1922 litų iki 1532
litų, Vilniuje vidutinės pajamos nuo 2654 litų nukrito iki 2118 litų. 2008 metų
duomenimis, skurdo riba Lietuvoje buvo 1269 litai.
Šviesa toli
SEB banko ekspertai prognozuoja, kad šiemet Panevėžyje darbo
užmokestis neaugs, o socialinės išmoks mažės, todėl tikėtis, kad situacija
gerės, nereikėtų.
„Tiems, kurie viliasi, kad yra šviesa tunelio gale, reikia
sąžiningai pasakyti: gyventojai šiemet atsigavimo nepajus. Bendra situacija
pablogės. Nelaukiama, kad darbo užmokestis didės, atvirkščiai – jis dar šiek
tiek mažės, bet tai bus lėtesni tempai, ne tokie drastiški, kokie buvo 2009
metais. Žmonės neturėtų skubėti avansu pradėti gyventi, nereikėtų leisti daugiau
pinigų nei 2009 metais“, – patarimus dalijo J.Varanauskienė.
Bankininkė prognozavo, kad bus daugiau tokių žmonių, kurie
būtiniausioms prekėms leis sutaupytus, juodai dienai atidėtus pinigus.
„Net ir sumažėjus palūkanoms rekomenduojame laikyti indėlius ir
turėti tokią sumą, už kurią dirbanti šeima galėtų pragyventi aštuonis mėnesius,
nes, Darbo biržos duomenimis, vidutinė nedarbo trukmė – devyni mėnesiai“, –
teigė J.Varanauskienė.
Eksportas stringa
Tačiau bankininkai įžiūri ir atsigavimo ženklų, tiesa, jie
šiemet nebus ryškūs, juos pajus tik eksportuojantys ir gaminantys būtiniausias
prekes verslininkai.
„Pirmiausia turi atsigauti verslas – tas, kuris gali išvežti ir
parduoti produkciją užsienio pirkėjams. Kai atsigaus verslas, tada pradės mažėti
nedarbas, žmonių pajamos padidės, jie pradės pirkti“, – teigė banko
ekspertė,
Pagrindine lėto Panevėžio ekonomikos atsigavimo priežastimi
įvardijama tai, kad apskrityje labiausiai smuko eksportas. Jo sumažėjimas
lyginamas su Kauno apskrities, kurioje jis taip pat buvo vienas didžiausių.
Didžiausią nuosmukį Panevėžyje patyrė įrenginių gamyba,
transporto priemonių prekyba.
„Panevėžio apskrityje, palyginti su kitomis apskritimis,
didžiausią dalį sudaro pieno produktų eksportas. Kitų šalių ekonomikos
atsigavimas lemia, kad brangsta maisto žaliavų kainos, o pieno milteliai yra iš
tų žaliavų, kurios turėtų brangti“, – pasakojo ekspertė.
Tačiau J.Varanauskienė pripažino, kad pieno pramonė yra labiau
išplėtota ne pačiame Panevėžyje, o kituose apskrities miestuose, todėl eksportas
aktualesnis jiems.
Indėliai augo
J.Varanaskienė pažymėjo, kad Panevėžyje susidarė paradoksali
situacija. Per krizę panevėžiečių bankuose laikomi indėliai padidėjo 8,1
procento. Tai siejama su nežinomybe dėl ateities – tai skatina taupyti pinigus,
taip pat demografine padėtimi.
Statistiškai Panevėžyje gyvena daugiau vyresnių žmonių nei,
pavyzdžiui, Vilniuje, o tokie gyventojai labiau linkę taupyti, nes jų mažesni
poreikiai. Išaugusios indėlių palūkanos taip pat skatino nešti pinigus į bankus.
Bankininkai teigia, jog per krizę išryškėjo, kad dauguma
panevėžiečių neturi santaupų arba jų neužtektų mėnesiui pragyventi. Todėl
bankininkai pataria stengtis atsidėti tiek, kad, tapus bedarbiu, būtų galima
pragyventi iki susirandant kitą darbą.
„Kol kas būtina taupyti. Nereikėtų išsileisti galvojant, kad
viskas bus gerai“, – teigė J.Varanauskienė.
Plačiau skaitykite 2010 m. vasario 25 d. „Sekundėje“.
Mantas TOMKŪNAS
A.Repšio nuotr. PASKUTINIAI. Bankininkai panevėžiečius
perspėja, kad Panevėžys atsigaus vėliausiai iš visų didžiųjų Lietuvos miestų,
todėl šiemet tikėtis pagerėjimo nereikėtų.
