Virtuvės kriauklė
Anglijos mokslininkai nustatė, kad viename kvadratiniame
kriauklės centimetre gyvena vidutiniškai iki 80 tūkstančių bakterijų.
Mikroorganizmai maitinasi maisto likučiais, kuriuos visiškai nuplauti labai
sudėtinga, ir palankioje terpėje greitai dauginasi.
Nemažai bakterijų yra ant vandens čiaupo, kur nešvarumai,
maisto liekanos patenka plaunant indus. Tačiau didžiausias infekcijos pavojus
gresia dėl nuolat drėgnų nešvarių indų plovimo kempinėlių ir šluosčių. Ironiška,
bet švarinimo priemonės tampa nešvarumų šaltiniu.
Reikia netingėti ir kriauklę, čiaupą valyti kaskart, pagaminus
maistą ir suplovus indus. Tai daryti būtina ne tik šiltu vandeniu – reikia
naudoti valymo priemones, nes nuplauti mikrobus galima, o mikroorganizmai
įstrigs kur nors nutekamajame vamzdyje, ims daugintis ir greitai pateks į
paviršių. Pabaigę tvarkytis nepamirškite išskalauti kempinėlių ir šluosčių.
Pjaustymo lentos
Remiantis Amerikos maisto produktų ir medikamentų kontrolės
tarnybos išvadomis, didžiausią pavojų užsikrėsti kelia bulvės, uogos, lapinės
daržovės ir žalumynai. Jei ant pjaustymo lentos juos smulkinote, tikėtina, kad
paviršiuje ir ant peilio liko mikroorganizmų. Jie gali patekti į kitus maisto
produktus.
Kad taip neatsitiktų, visas daržoves ir vaisius reikia prieš
valgant kruopščiai nuplauti, o mėsą gaminti tik veikiant aukštai temperatūrai.
Be to, pjaustymo lentas reikia nuplauti su muilu. Pageidautina skirtingiems
produktams turėti atskiras pjaustymo lentas.
Palankiausia terpė mikrobams daugintis – medinės pjaustymo
lentos, ant plastikinių ir stiklinių lentų jie veisiasi sunkiau. Supjaustytas,
įtrūkusias lentas reikėtų išmesti, nes tuose plyšeliuose kaupiasi mikrobai.
Išskalbti drabužiai
Mažiausios žmogaus išskyrų dalelės lieka ant viršutinių ir
apatinių drabužių net juos išskalbus. Taigi išlieka ir bakterijų, jos ima
daugintis drėgnoje ir šiltoje terpėje jau skalbimo mašinoje. Kai imate
skalbinius iš skalbyklės, kad juos padžiautumėte, mikrobų gali patekti ant jūsų
rankų, nuo jų – į burną, skrandį ir kt.
Kad to išvengtumėte, skalbti reikia kuo aukštesnės temperatūros
vandeniu, būtinai aukštesnės nei 65 laipsniai, tada dauguma bakterijų žūva. Jei
skalbiate rankomis, naudokite švelnų baliklį, jis sunaikins 99 proc.
mikroorganizmų. Atskirai skalbkite apatinius ir viršutinius drabužius,
patalynę.
Dantų šepetėlis
Viename žmogaus burnos gleivinės kvadratiniame milimetre yra
iki 100 milijonų mikrobų. Kai valote dantis, šepetėlis mikroorganizmų
nesunaikina, jis tik juos surenka. Su jais tarp šerelių patenka maisto likučių,
tad šepetėlis virsta puikia vieta bakterijoms daugintis. Todėl, išsivalę dantis,
šepetėlį išplaukite karštu vandeniu, paskui įdėkite į stiklinę, kad išdžiūtų.
Nedėkite šepetėlio ant vonios lentynėlės – jis gali surinkti
dar daugiau įvairių patogenų, taip pat nedėkite į futliarą, nes drėgmė palanki
bakterijoms daugintis.
Dušo pavojai
Bostono higienos centro mokslininkai tikrino kelių tūkstančių
savanorių vonios kambarius ir ketvirtadalyje iš jų aptiko auksinio stafilokoko
bakterijų. Mikroorganizmai veisėsi ant dušo galvučių ir kaskart paleidus vandenį
patekdavo ant žmonių odos.
Jie taip pat tūnojo kampuose, plytelių tarpeliuose,
nutekamajame vamzdyje ir kitose nuolat drėgnose ir sunkiai išvalomose
vietose.
Vonios kambarį kartą per savaitę reikia plauti
dezinfekuojamosiomis priemonėmis ir nuolat tikrinti, kad nebūtų drėgna. Vonios
duris reikėtų laikyti praviras, į ventiliacijos angą galima įstatyti
ventiliatorių, įjungus šviesą, jis automatiškai imtų veikti.
Klaviatūra ir telefono ragelis
Įvairūs prietaisai, prie kurių liečiatės daugybę kartų per
dieną, gali tapti gripo viruso, stafilokoko bakterijų ir kitokių mikroorganizmų
prieglobsčiu. Itin pavojinga asmeninio kompiuterio klaviatūra. Pagal statistiką,
per metus klaviatūra pasunkėja 1–1,5 kg dėl joje susikaupusių šiukšlių ir maisto
likučių. Visa tai puikus penas įvairioms bakterijoms.
Visus prietaisus reikia kruopščiai valyti drėgnomis
servetėlėmis, o klaviatūrą nors kartą per mėnesį tiesiog išpurtyti. Geriausia
būtų nevalgyti sėdint prie kompiuterio ir nusiplauti rankas prieš pradedant
dirbti.
Tualeto grindys
Paradoksas, tačiau ant tualeto grindų yra daugiau bakterijų nei
ant unitazo dangčio. Taip yra dėl to, kad nuleidžiant vandenį jo lašelių patenka
ant grindų ir sienų kartu su fekalijų likučiais. Taip mikrobai ir atkeliauja ant
grindų.
Prieš nuleidžiant vandenį reikia uždengti unitazo dangtį.
Tualeto grindis būtina plauti ne rečiau nei kartą per savaitę
dezinfekuojamosiomis priemonėmis. Kilimėlį taip pat reikia dažnai plauti, prieš
padedant į vietą jį reikia gerai išdžiovinti.
Avalynė
Net jei nemėgstama daug vaikščioti pėsčiomis, einant per keletą
minučių prie batų padų prilimpa tūkstančiai įvairiausių bakterijų. Visos jos
patenka į namus ir labai lengvai randa būdų daugintis.
Kilimėlį kojoms valyti geriausia laikyti laiptinėje prie buto,
o viduje prie durų visada turėti šlepetes, kad galėtumėte persiauti tik įėję.
Kojas kruopščiai nusivalykite, o nusiavę batus neškite juos į vonią plauti
padų.
Lova
Nuolatinė šiluma ir drėgmė leidžia mikrobams lengvai ir greitai
daugintis jūsų lovoje. Mikroorganizmai maitinasi odos mikrodalelėmis ir maisto
likučiais (juk visiems nors kartą yra tekę valgyti lovoje). Tačiau didžiausia
problema lieka erkės: jos sukelia panašius į peršalimo simptomus ir net astmą,
visa tai yra alerginė reakcija.
Patalynę derėtų skalbti kas savaitę. Patalynės erkutės žūsta
esant aukštesnei nei 50 laipsnių temperatūrai, nereikia jokių papildomų
dezinfekuojamųjų priemonių.
Ir dar – miegamajame nelaikykite nešvarių drabužių, nes juose
mikrobai dauginasi ne prasčiau nei sugedusiuose produktuose.
„Dulkių kaupyklos“
Taip žmonės vadina visas vietas ir daiktus, kurių valyti ir
tvarkyti vis neprisirengiama. Pavyzdžiui, aukštų spintų viršus, šviestuvai,
statulėlės iš smulkių detalių.
Teoriškai dulkėse mikrobai negali veistis, nes jiems per sausa,
tačiau dulkių dalelėmis mikroorganizmai maitintis gali. Dulkėse gali kauptis
įvairių buitinės chemijos priemonių likučių, jie nuolatos darys poveikį
namiškiams ir gali sukelti alergiją.
Dulkes drėgna šluoste reikia valyti kas savaitę. Netingėkite
siurbliu išsiurbti ne tik grindis ir kilimą, bet ir minkštuosius baldus,
lentynas, visas spintas. Radikaliausia priemonė – atsisakyti visų statulėlių,
žvakidžių, žaislų ir pan.
Parengė A.Kaminskienė
