Palieka lombardui
Ekonominis sunkmetis panevėžiečių neprivertė ieškoti
kraštutinių būdų, kaip pragyventi ir užstatinėti savo brangenybių bei daiktų.
Lombardų savininkai tvirtina, kad daiktus atnešančiųjų
nedaugėja, tačiau pastebi, kad miestiečiai jų vis dažniau neatsiima.
„Dirbame stabiliai, nėra svarbu – krizė ar ne, tik pastebime,
kad daugiau daiktų žmonės neatsiima, o paliktieji mažiau perkami“, – pasakojo
Stoties gatvėje esančio lombardo vadovas Dainius Banelis.
Šalia jo stalo į krūvą buvo sudėti benzininiai pjūklai, namų
kino sistemos, įvairūs namų apyvokos daiktai.
D.Banelis teigė, kad daiktų, kaip užstato, imti neapsimoka, nes
jie greitai atpinga. Yra rizika, kad savininkui sumokėjus už tokį daiktą didesnę
sumą, o vėliau jo neatsiėmus, teks parduoti pigiau.
D.Banelis teigė, kad pinigų pritrūkę panevėžiečiai neretai į
lombardą atneša ir dėvėtų drabužių, tačiau lombardo darbuotojai juos atsisako
paimti.
„Iš pradžių nauji gaminiai būna brangesni, o vėliau atpinga.
Pavyzdžiui, plazminiai televizoriai. Anksčiau jie kainavo keliolika tūkstančių
litų, o dabar tokį už du tūkstančius litų gali nusipirkti“, – tikino
D.Banelis.
Lombardui didžiausią pelną atneša nuolatiniai klientai. Su
tokiais neretai sudaromos metinės sutartys, o jų biografijos lombardų
darbuotojams neretai būna gerai žinomos.
„Žmonės daiktus neša ne iš gero gyvenimo, tačiau mes
neklausiame, kodėl jie tai daro. Vieni galbūt vaistus už gautus pinigus perka,
kiti „pachmieliuką“ padaryti nori, sunku pasakyti. Nemažai žmonių pensinio
amžiaus“, – apie klientus kalbėjo D.Banelis.
Procentai – derybų objektas
Brangiausias lombarduose imamas užstatas nekilnojamasis turtas,
tačiau šiais laikais retas kuris ryžtasi rizikuoti savo namais. Visai kitokią
situaciją D.Banelis prisiminė buvus prieš gerą dešimtmetį.
„Mums tinka ir nekilnojamasis turtas. Anksčiau jo daugiau
užstatydavo, dabar to nebėra. Prieš nekilnojamojo turto kainų burbulą būdavo
sunkiau gauti paskolą, tai žmonės užstatydavo jį“, – teigė D.Banelis.
Lombardų darbuotojai sulaukia ir gana keistų, originalių
pasiūlymų. Apie juos vėliau pažįstamiems tenka papasakoti su šypsena.
„Būna tokių, kurie paklausia, ar į lombardą priimsim jų
žmonas“, – juokdamasis sakė D.Banelis
Už sumokėtą užstatą lombardai ima procentus, jie priklauso nuo
užstatomo daikto vertės – kuo jis vertingesnis, tuo procentai mažesnis. Juos
neretai lemia ir mokėjimas derėtis, dydis svyruoja nuo 4 iki 20 procentų.
Lombarde sutiktas bedarbis panevėžietis, norėjęs likti
nežinomas, pasakojo, kad atnešė užstatyti savo nešiojamąjį kompiuterį, po poros
savaičių jį ketina atsiimti.
„Darbo neturiu jau pusę metų, trūksta pinigų, tikiuosi
kompiuterį susigrąžinti“, – kalbėjo vyras. Jis tikino į lombardą užsukęs pirmą
kartą.
Aukso nepalieka
Kai kurie miesto lombardai priima tik brangenybes.
„Priimame tik auksą, pastaruoju metu jo atnešama mažiau.
Labiausiai vertinamas ir dažniausiai atnešamas auksas yra rusiškas, būna ir
turkiško, bet jo pasitaiko labai retai. Mes imame dvidešimt procentų. Jei
užstatas yra 100 litų, žmonės po mėnesio turi atiduoti 120 litų“, – paaiškino
Respublikos gatvėje esančio lombardo darbuotoja Dalia Rainytė.
Kaip pasakojo moteris, nėra buvę, kad auksinius papuošalus kas
nors būtų užstatęs dideliais kiekiais, daugiausia vienu metu buvo atnešta dešimt
gramų tauriojo metalo.
Lombardo darbuotoja teigė, kad retas panevėžietis nesusigrąžina
papuošalų. Gavę pinigų jie grįžta atsiimti savo vertybių.
„Kai kurie auksinius papuošalus palieka, bet tokių mažuma“, –
teigė D.Rainytė.
Darbuotoja tvirtino, kad lombardo klientai dažniausiai yra tie
patys žmonės.
Statybininkų gatvėje esančio lombardo savininkas Vitalijus
Glemža teigė nepastebintis jokių naujų savo verslo tendencijų. Daugelis klientų
yra nuolatiniai, likę nuo senų laikų, o naujų neatsirado.
„Beveik visus savo klientus pažįstu, nes visi tie patys.
Dažniausiai užstato telefonus ir auksinius dirbinius. Buitinę techniką imu tik
naujesnę, nes senesnės gali nebeturėti kur padėti. Vogtų daiktų nepriimame, nes
mus akylai tikrina policija, kartais net porą kartų per dieną“, – teigė lombardo
savininkas.
Jis tvirtino, kad klientų sumažėjo užsidarius „Ekrano“ gamyklai
– dalis panevėžiečių išvažiavo dirbti į užsienį. „Geriausiai verslas eina
tuomet, kai žmonės turi darbo, o algos vėluoja, tada pritrūkę pinigų jie užstato
savo daiktus“, – teigė V.Glemža.
Plačiau skaitykite 2010 m. vasario 18 d. „Sekundėje“.
Mantas TOMKŪNAS
A.Repšio nuotr. TENDENCIJA. Komiso parduotuvės
Panevėžyje buvo madingos prieš 20 metų, tačiau sunkmečiu jų vėl daugėja.
