Pavasarį jau gali kviesti į talką
Sunkmečiu vis daugiau savivaldybių darbingiems paramos
prašytojams už gaunamas socialines pašalpas ir kompensacijas už šildymą bei
vandenį įduoda kastuvą ar šluotą ir prašo nukasti sniegą, sušluoti šiukšles ar
atlikti kitus visuomenei naudingus darbus. Tokiu pavyzdžiu ketina pasekti
Panevėžio rajono savivaldybė.
Jos Globos ir rūpybos skyrius jau parengė tvarkos, kaip
socialinių pašalpų gavėjai galėtų pasitarnauti visuomenei, projektą. Jis
pateiktas seniūnijoms ir paprašyta pareikšti savo nuomonę ir pasiūlymus. Kovo
mėnesį projektą ketinama teikti svarstyti rajono Tarybai. Jeigu politikai
pritars, Panevėžio rajone socialinių pašalpų gavėjai jau pavasarį bus kviečiami
pasidarbuoti.
Minčių į talką pasikviesti socialinių pašalpų gavėjus turi ir
naujieji Panevėžio miesto vadovai, tačiau Savivaldybės Socialinės paramos
skyriaus vedėjas Viktoras Michailovas didelio entuziazmo nerodo. Jis baiminasi,
kad bus daugiau vargo nei naudos iš socialinių pašalpų ir kompensacijų gavėjų
vertimo lenkti nugarą.
Vedėjas abejoja, ar Socialinės paramos teikimo įstatymas
leidžia savivaldybėms pašalpų gavėjus versti prakaituoti.
Tačiau rajono Globos ir rūpybos skyriaus vedėja Aldona
Paškevičienė nedvejoja, kad tai yra teisėta. Socialinės apsaugos ir darbo
ministerija „Sekundei“ patvirtino, kad savivaldybėms nėra jokių kliūčių
nedirbančius, bet darbingus socialinės paramos gavėjus pasitelkti visuomenei
naudingiems darbams atlikti, jeigu jie nedalyvauja aktyviose darbo rinkos
politikos priemonėse. Pavyzdžiui, nedirba viešųjų darbų.
Sprendimą dėl pašalpų gavėjų pasitelkimo visuomenei naudingiems
darbams yra priėmusios dalis šalies savivaldybių: Biržų, Šiaulių, Marijampolės,
Anykščių, Plungės, Varėnos, Druskininkų ir kt.
Dirbti vers ne visus
A.Paškevičienė sakė, kad grįžti prie anksčiau svarstytos, bet
taip ir neįgyvendintos idėjos socialinių pašalpų gavėjams siūlyti dirbti
visuomenei naudingus darbus: tvarkyti aplinką, šienauti vejas ir pakeles, šluoti
gatves, valyti griovius, genėti medžius, pagelbėti senoliams ir neįgaliesiems,
žiemą valyti sniegą ir kt. paskatino krizė.
Tokių darbų poreikis nemažas, o sunkmečiu rajone labai
padaugėjo socialinių pašalpų gavėjų – 2009-aisiais, palyginti su 2008-aisiais,
net 275 procentais. Praėjusių metų pabaigoje jas gavo beveik 3000, o užpernai –
per 1000 gyventojų.
Šiais metais socialinių pašalpų gavėjų skaičius beveik toks
pat, kaip praėjusių pabaigoje. Vien už sausį išmokėti jiems pašalpas
Savivaldybei prireiks apie 600 tūkstančių litų.
Kompensacijas už šildymą ir karštą vandenį rajone praėjusių
metų pabaigoje gavo 1775 gyventojai, arba 700 daugiau nei baigiantis
2008-iesiems.
„Manome, kad būtų teisinga, jeigu darbo neturintys, bet
darbingi socialinių pašalpų ir kompensacijų gavėjai padirbėtų visuomenei
naudingus darbus“, – kalbėjo vedėja.
Ji pabrėžė, kad parengtame projekte numatyta nuo darbų atleisti
asmenis, kurie dėl objektyvių priežasčių negali dirbti. Tai – motinos,
auginančios mažamečius vaikus, nėščiosios, neįgalieji, pensininkai, slaugantieji
namuose ligonius.
Siūloma, kad vienos visuomenei naudingo darbo valandos įkainis
būtų 20 litų. Tarkim, jei žmogus gauna maksimalią – 315 litų – dydžio socialinę
pašalpą, jis turėtų paplušėti maždaug 15 valandų. Minimali socialinė pašalpa yra
5 litai.
„Tai – tik projektas. Tiek seniūnijos, tiek Taryba gali
pasiūlyti kitų variantų. Savivaldybės taiko skirtingus kriterijus nusistatydamos
vienos darbo valandos įkainius“, – paaiškino A.Paškevičienė.
Pašalpų neatims, bet neduos pinigais
Jeigu socialinės pašalpos ar kompensacijos gavėjas atsisakys
dalyvauti visuomenei naudinguose darbuose, Savivaldybė neturės teisės atimti iš
jų pašalpos. Bet ji bus skiriama ne pinigais – produktais, maisto talonais ar
panašiai.
Tokia praktika dabar taikoma socialinės rizikos šeimoms.
Kaip rodo kitų savivaldybių patirtis, darbingi socialinių
pašalpų ir kompensacijų gavėjai mieliau renkasi padirbėti visuomenės labui, nei
imti maisto talonus.
Beje, kai kuriose savivaldybėse pastebėta, kad pradėjus prašyti
socialinių pašalpų ir kompensacijų gavėjus padirbėti, jų sumažėjo.
Panevėžio rajono socialiniai darbuotojai svarsto, kad naujoji
tvarka daugybę metų iš socialinių pašalpų gyvenančių asmenų nepaskatins keisti
gyvenimo būdo, bet bent jau bus atkurtas šioks toks teisingumas dirbančių už
menkus atlyginimus žmonių atžvilgiu.
„Pavyzdžiui, mūsų seniūnijoje yra vienišų, daugiavaikių moterų,
kurios per mėnesį gauna gerokai per du tūkstančius socialinių pašalpų. O kitų
daugiavaikių šeimų tėvai dirbdami tiek neuždirba“, –kalbėjo socialinė
darbuotoja.
Jos teigimu, kaimuose netrūksta vyrukų iš stuomens ir liemens,
kurie daug metų nesivargina ieškoti darbo, o sėdi valstybei ir savo artimiesiems
ant sprando.
A.Vorienės teigimu, nieko blogo tokių paprašyti padėti senukams
sukapoti malkas ar nuvalyti sniegą.
„Be abejo, yra ir daug tokių žmonių, kurie tikrai ne iš
tinginystės prašo socialinių pašalpų, o todėl, kad yra netekę darbo, iš Darbo
biržos nebegauna pašalpų. Galbūt tokius žmones gali žeisti prašymas dirbti
visuomenei naudingus darbus, bet, kita vertus, kodėl jie neturėtų būti naudingi
visuomenei. Juk ji moka mokesčius, kad jie gautų pašalpas“, – svarstė socialinė
darbuotoja.
Plačiau skaitykite 2010 m. vasario 10 d. “Sekundėje”
Inga SMALSKIENĖ
Nuotr. A.Repšio Lieps dirbti. Panevėžio rajone
socialinių pašalpų gavėjams sniego šiemet gal ir nebeteks kasti, bet gali
reikėti padirbėti kitus visuomenei naudingus darbus.
