Kaimą gąsdino meška
Tiek velnių, čigonų, žydukų, vaistininkų ir kitų persirengėlių
Panevėžys turbūt nebus matęs, kiek jų susirinks į Užgavėnių šventę šiemet. Kaip
sukurti kuo baisesnę, įmantresnę, juokingesnę kaukę, išmokyti panevėžiečius
sumaniusios muziejininkės pačios liko apstulbusios, kai savaitgalį šeimos
pradėjo plūsti į Kraštotyros muziejų.
Tėvai su vaikais, seneliai su anūkais iki alkūnių klijais
ištepliotomis rankomis muziejuje iš lino atraižų klijavo velniams vešlius
antakius, lipdė storas nosis, vėlė pakulas plaukams – kūrė kaukes po savaitės
šurmuliuosiančioms Užgavėnėms.
„Labai smagu – klijuose maudomės“, – šmaikštavo Panevėžio
kolegijos psichologijos dėstytojas Laimutis Vasilevičius, į muziejų su šeima
užsukęs pasimokyti klijuoti kaukes.
Vyro šeimoje Užgavėnės visada triukšmingos ir sočios.
„Pasidarom daug įdomių personažų: velnią, vaikantį senmerges po
kaimą, gervę, ožį, kad žydai turėtų ką melžti, barstom pelenus. Kažkada buvau
meškos kailiu apsivilkęs – išsigandę šunys kaukdami spruko slėptis, šeimininkai
bruko „šnapso“ išgerti, kad greičiau išeičiau. Labai šaunu buvo, viskas gerai
baigėsi – mano kūną iš kaimo parvežė į Panevėžį“, – juokavo L.Vasilevičius.
Anot pagoniškąjį tikėjimą išpažįstančio L.Vasilevičiaus,
Užgavėnių persirengėliai – ištisas senųjų lietuvių dievybių paradas, anapusinio
pasaulio šėlsmas.
„Atėjau pažiūrėti, kaip Užgavėnių prasmę aiškina katalikai.
Kaip jie gražiai suderina dvi ideologijas, todėl tradicija ir nemiršta“, –
žavėjosi pašnekovas.
Vaikams netinka
Su anūku muziejuje savaitgalį leidusi Danguolė Stapulionienė
pasakojo Užgavėnių kaukę gaminanti pirmą kartą.
„Ko gero, išdrįsiu per Užgavėnes užsidėti, nes jau pradeda
patikti“, – svarstė D.Stapulionienė.
Nors Užgavėnės – linksma, triukšminga persirengėlių šventė,
tačiau tradicijų puoselėtojai pastebi, kad vis dėlto ji skirta suaugusiesiems, o
vaikams tokią dieną belstis į visas iš eilės duris prašant blynų ir kakavos
netinka.
„Taip, kaip dabar švenčiamos Užgavėnės, man nelabai patinka.
Kai nepažįstami vaikai ateina blynų, paprašau jų padainuoti. Deja, dainuoti
nemoka. Be to, Užgavėnės – pusbernių, paaugusių piemenų ir suaugusiųjų šventė,
nes ji skatina vaisingumą, kad gyvuliai daugiau prieauglio atsivestų, žemė
geriau derėtų. Mažiems vaikams nederėtų į tai kištis, jie gali šalia suaugusiųjų
šokti, linksmintis, bet ne jie pagrindiniai šventės dalyviai“, – pastebi buvusi
mokytoja Aušra Frankienė.
Mokytoja pasakoja, jog pokario laikais Užgavėnių dieną iš
Panevėžio žiemą varydavę po kaukėmis iš krepšių pasislėpę persirengėliai.
„Krepšius išpiešdavom, pupom, sagom apklijuodavom, būtinai
išverstus kailinius apsivilkdavom. Svarbiausia būdavo persirengti puse vyro,
puse moters“, – pasakojo A.Frankienė.
Mokytojos teigimu, kaip Užgavėnės buvo neįsivaizduojamos be
kaukių, taip ir be blynų. Tokių, kokiais tuomet vaišindavosi persirengėliai,
dabar A.Frankienei nebetenka paragauti.
Vieno iš svarbiausių Užgavėnių patiekalo paslaptis – padažas.
Lietinius panevėžietės šeimininkės užpildavo verdančiu pienu užplikyta skysta
bulvių koše, pagardinta spirgučiais, svogūniukais. Suvyniotą blyną tiesiog
rankomis dažydavo į karštą padažą.
Neišgąsdino net kaina
Užgavėnių kaukes klijuoti į muziejų susirinkusius panevėžiečius
mokiusi edukologė Aušra Sidorovienė pripažįsta nesitikėjusi sulaukti tiek
susidomėjusiųjų. Muziejininkų nestebina į edukacines programas sugužantys
mokiniai, tačiau šeimos ateina kur kas rečiau. Edukologė džiaugiasi, kad
suaugusiųjų neišgąsdino net pramogos kaina. Už valandą, praleistą muziejuje
klijuojant kaukes, šeimai teko mokėti 6 Lt.
Plačiau skaitykite 2010 m. vasario 8 d.
“Sekundėje”
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
