Nameliai beglobiams
Išmestiems, kankintiems, valkataujantiems šunims ir katėms
Panevėžio rajone kuriama prieglauda. Gyvūnų globos draugijos Panevėžio skyrius
šeimininkams nebereikalingus augintinius planuoja apgyvendinti Bernatonių kaime
nameliuose su ratais.
Kol kas gyvūnų mylėtojams šią idėją įgyvendinti kliudo
finansinės problemos. Skyriaus pirmininkė kinologė Rūta Liberienė viliasi, kad
ir per sunkmetį atsiras rėmėjų, galinčių keturkojams padovanoti nors du
vagonėlius.
Pasak pirmininkės, nameliai taptų laikina prieglauda bent 20–30
šunų ir gerokai daugiau kačių, kol jiems bus surasti nauji šeimininkai. „Pastogė
– didžiausia ir bene vienintelė problema. Savanorių, norinčių prižiūrėti gyvūnus
– prausti, šerti, pavedžioti – turime nemažai, dėl ėdalo taip pat pernelyg
nesukame galvos. Mus remti pasisiūlė gyvūnų ėdalą gaminanti bendrovė. O
vagonėlių neturime už ką nupirkti“, – „Sekundei“ teigė R.Liberienė.
Nors, jos tikinimu, beglobiai gyvūnai turėtų būti
sterilizuojami, tačiau šios minties pirmininkė atsisako. R.Liberienė nesitiki
rasti veterinarijos gydytojo, sutinkančio teikti tokią paslaugą už dyką.
Narvus gyvūnams vagonėliuose ketinanti įrengti R.Liberienė
mano, kad nereiks nė savaitės jiems visiems apgyvendinti.
Kurti bent nedidelę prieglaudą likimo valiai paliktiesiems
skyriaus pirmininkė užsimojo matydama, kad žiaurus elgesys su gyvūnais virsta
tendencija.
Panevėžio apskrityje gerai žinoma kinologė kasdien sulaukia
apie dešimt pranešimų apie sušalusius, kankinamus, valkataujančius, ligotus
keturkojus.
„Kuo toliau, tuo darosi baisiau. Ne tik prieš metus, bet dar
prieš porą mėnesių tiek išmestų šunų ir kačių nebuvo. Jų padaugėjo prieš pat
Kalėdas“, – pažymėjo R.Liberienė.
Šunis palieka merdėti
Kinologė tvirtino, kad ne tik daugėja pranešimų apie
skriaudžiamus gyvūnus, bet ir žiaurėja elgesys su jais. Atsikratoma ne tik
kiemsargiukų – šeimininkams našta tampa ir veisliniai gyvūnai.
Tik todėl, kad nėra kur priglausti benamių keturkojų, likimo
valiai buvo paliktas prie vieno iš didžiųjų Panevėžio prekybos centrų pririštas
pudelis.
R.Liberienei apie šaltyje prie parduotuvės durų tupintį
apšarmojusį šunelį paskambinusi moteris pasakojo jau dvi valandas laukianti
pasirodančio šeimininko.
„Kadangi neturime kur priglausti gyvūnų, todėl moteris pudelį
atrišo ir paleido“, – kalbėjo R.Liberienė.
Dar žiauresnio elgesio su šunimi liudininkėmis tapo dvi
Liūdynės kaimo gyventojos. Pasivaikščioti išėjusios merginos neteko žado
išvydusios, kaip iš pakelėje sustojusios mašinos buvo išmestas šuo, po akimirkos
į keturkojį iš automobilio pasipylė kulkos.
Iškviesta policija sužeistą šunį nuvežė į benamius gyvūnus
surenkantį ir užmigdantį „Panevėžio specialų autotransportą“.
Jei gyvūnų globos draugija sulauktų vagonėlių, vieno iš jų
narvuose apsigyventų šeši Kniaudiškių g. po daugiabučio balkonu šaltyje
besiglaudžiantys kačiukai, maitinami pensininkų poros.
Vis dėlto ne visų valkataujančių gyvūnų istorijos baigiasi
liūdnai Prieš pat Kalėdas R.Liberienei du vaikinai atvežė alkaną taksą.
„Turbūt aš jau sergu paranoja – matydama, kaip vienas iš
vaikinų meiliai elgėsi su taksiuku, kaip jo gaili, pamaniau, kad atiduoda savo
šunį“, – pripažįsta R.Liberienė.
Kinologė džiaugiasi, kad šį kartą nuojauta ją apgavo. Apie
rastą taksą paskelbus internete po keleto dienų atsiliepė ir jo šeimininkas.
Kėdainiškis vyras savo augintinio neteko, kai atvykęs pasisvečiuoti į Panevėžį
taksą išsivedė pasivaikščioti, o šis, pamatęs katę, nurūko pakiemiais.
„Taksiuko Vasilijaus pasiimti atvažiavo apšepęs vyras. Buvo
davęs pažadą nesiskusti, kol nesuras savo Vasios. Pasirodo, Vasilijus – Kėdainių
garsenybė, labai gerai kamuolį spardo, šunų futbolo pradininkas“, – juokavo
R.Liberienė.
Skurdo ir emigracijos įkaitai
Kol neturi kur priglausti benamių gyvūnų, R.Liberienė bent jau
tarpininkauja surasdama jiems šeimininkus. Tačiau į kinologę kur kas daugiau
kreipiasi norinčiųjų atiduoti augintinius, nei juos priglausti.
Šiuo metu naujų šeimininkų laukia aštuoni kiemsargiai šuniukai.
Ir tik vienas gyvūnų mylėtojas pareiškė norą auginti keturkojį. Tačiau ne bet
kokį – tik vokiečių aviganį.
R.Liberienės nuomone, ištikimai tarnavusių keturkojų
atsikratoma ne tik todėl, kad šeimininkai nebeturi iš ko juos išmaitinti.
Benamiais gyvūnus paverčia ir auganti emigracijos banga.
„Išvežti juos į kitą šalį kainuoja didžiulius pinigus. Šuns
kelionė į Norvegiją atsieina mažiausiai 800 Lt – tiek kainuoja vien įvairios
pažymos apie gyvūno sveikatą, skiepai. Į Jungtinę Karalystę vežant šunį reikia
mažiausiai 500 Lt, ne pigiau kainuoja kelionė ir į Olandiją, Daniją“, – vardijo
R.Liberienė.
Plačiau skaitykite 2010 m. vasario 5 d. „Sekundėje“.
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
Nuotr. Paieška. Myriop pasmerktiems
keturkojams veriasi viltis gyventi – gyvūnų mylėtojai ketina prieglaudą įrengti
vagonėliuose su ratais.
