Juoda duona naudingesnė
Duona tuo kenksmingesnė, kuo baltesnė. Organizmo medžiagų
apykaitos atžvilgiu balti miltai mažai kuo skiriasi nuo gryno cukraus. Todėl
nenuostabu, kad daugybė tyrimų patvirtino juodos duonos naudingumą.
Valgantieji juodą kuo mažiau apdorotų grūdų duoną gyvena ilgiau
ir sendami išlieka sveikesni nei baltos duonos mėgėjai.
Nevalgykite sausų pusryčių, nudažančių pieną arba vandenį.
Sausi pusryčiai ir įvairūs greitai paruošiami dribsniai daugelio mėgstami kaip
sveikas maistas. Bet jei užpylus juos vandeniu arba pienu pakinta skysčio
spalva, galima neabejoti – dribsniuose yra daug kenksmingų priedų ir cukraus.
Be to, paprastai jie būna taip smarkiai perdirbti, kad spėja
prarasti visas naudingąsias savybes dar iki patekdami ant stalo.
Nebūtų palaikę maistu
Nevalgykite to, ko nevalgytų jūsų močiutė. Maisto pramonė
nestovi vietoje, ir parduotuvių lentynose nuolat atsiranda naujų maisto produktų
– tokių, kurių mūsų senoliai nė nebūtų palaikę maistu. Jums jie patinka, deja,
jūsų organizmui – ne.
Instinktyviai ieškoma tokio maisto, kuriame būtų gausu cukraus
arba druskos ir riebalų. Gamintojai pataikauja vartotojų skoniui ir tuština jų
pinigines.
Evoliucijos požiūriu toks maistas visai nenatūralus.
Kuo daugiau protingų galvų mąstė, kaip sukurti kokį produktą,
tuo jis nenaudingesnis.
Tai, kas išaugo darže, geriau nei tai, kas pagaminta fabrike.
Šio teiginio turbūt neimtų ginčyti ne tik sveikuoliai, bet ir
nelinkę galvoti, ką valgo, žmonės.
Malšina alkį, bet ne nuobodulį
Keista, bet daugelis valgo visai ne todėl, kad yra alkani. Dažnai valgoma iš
nuobodulio, norint nusiraminti susierzinus arba už ką nors save apdovanoti.
Saldus ir riebus maistas tapo savęs paskatinimo priemone, o streso ir nuobodulio
įveikimo būdu – dažnas užkandžiavimas.
Maistas turi būti spalvingas
Pasistenkite, kad jūsų lėkštėje būtų ne mažiau kaip keturių
skirtingų spalvų (geriausia ryškių) produktų. Natūralios sodrios spalvos
būdingos daržovėms ir vaisiams (mėsa, duona, pyragas spalvingumu nepasižymi).
Psichologai teigia, kad įvairių spalvų maistas padeda numalšinti alkį vien į jį
pažiūrėjus. Be to, įvairiaspalvės daržovės leidžia gauti visų būtinų naudingųjų
medžiagų ir apsaugo nuo daugelio ligų.
Rinkitės maistą, kuris netaps balastu
Atsibodo skaityti produkto sudėtį? Jo nevalgykite.
Kuo daugiau sudėtinių dalių produkte, tuo labiau yra apdorota
žaliava, iš kurios jis pagamintas.
Vadinasi, tokiame maiste itin gausu konservantų, saldiklių,
tirštiklių, kvapo stipriklių ir kitų dirbtinių medžiagų, žmogaus organizmui
visai nereikalingų.
Etiketėje – gąsdinantys žodžiai ir skaičiai. Nevalgykite.
Natrio glutamatas, celiuliozė ir daugybė E su skaičiukais… Argi visa tai
dedate į patiekalus, kai gaminate namuose? Žinoma, ne, taigi neleiskite, kad
gamintojai kimštų tokius dalykus į jūsų valgomą maistą.
Nieko keisto, kad norima pailginti produkcijos tinkamumo
vartoti laiką ir padaryti ją patrauklią vartotojams, bet jūsų užduotis – rinktis
tokį maistą, kuris netaps balastu organizme, o bus turtingas naudingų medžiagų.
Tiesa, maisto priedai iš pradžių būna visapusiškai ištiriami ir
imami vartoti tik tada, kai nustatoma, kad yra nekenksmingi. Bet mūsų protėviai
tūkstančius metų nėra ragavę valgio su kokiais nors „-ikliais“, „-atais“ ir buvo
visai patenkinti. Tai kam laužyti per amžius nusistovėjusius natūralios mitybos
dėsnius ir būti suviliotiems reklamos kampanijos?
Pirkite tai, kas nugrūsta toliau nuo akių. Daugelyje prekybos
centrų prekės išdėstomos taip, kad šaldytas, greitai paruošiamas ir visoks
„patobulintas“ maistas atsiduria labiausiai matomose vietose, o šviežias ir
natūralus – parduotuvės kampuose ir pasieniuose. Netingėkite paieškoti.
Ne viskas, kas riebu, kenksminga
Valgykite tai, kas yra bakterijų maistas. Pasirūpinkite, kad
ant jūsų stalo būtų produktų, jau iš dalies apdorotų grybelių ir bakterijų –
kefyro, jogurto, sūrio, sojų padažo, t. y. viso to, kas yra rauginama.
Ne viskas, kas riebu, kenksminga. Apskrudusių pyragėlių ir
traškučių, žinoma, reikia vengti, bet visai kas kita – riebi žuvis (lašiša,
ančiuviai, skumbrė). Žuvų taukuose gausu nesočiųjų riebiųjų rūgščių, labai
naudingų širdžiai, nervų sistemai ir kraujagyslėms.
Nevalgykite to, kas nepūva. Ilgas tinkamumo vartoti laikas
paprastai liudija, kad produktas buvo smarkiai apdorotas ir jo maistinė vertė
pasidariusi minimali. Be to, veikiausiai tokiame maiste gausybė konservantų.
Neapdorotas įvairiomis cheminėmis medžiagomis ilgai tinkamas vartoti ir
negendantis yra medus ir kai kurie rūgimo produktai (pvz., vynas).
Netikėkite užrašu „liesas“. Tai, kad maiste nėra riebalų,
nereiškia, kad jis ypač naudingas. Greitai pasisavinami angliavandeniai tukina
kaip riebalai, bet, skirtingai nei pastarieji, net nenumalšina alkio.
Be to, daugelis sumažinto riebumo produktų yra saldūs – sausi
pusryčiai, varškės sūreliai, ledai ir pan. Tokiais neriebiais užkandžiais sunku
pasisotinti, todėl jų suvalgoma paprastai gana daug, taigi iš jų gaunama netgi
daugiau kalorijų nei iš riebių patiekalų.
Valgykite neskubėdami. Smegenims prireikia 20 min., kad
suprastų, jog pasisotinote, ir apie tai „pranešti“ skrandžiui. Taigi kuo lėčiau
valgote, tuo greičiau pavalgote.
Sultinio taisyklė
Mėsos sultinys – vienas iš netinkamiausių sveikos mitybos
požiūriu patiekalų. Gydytojai tvirtina, kad verdant mėsai į vandenį pereina
visos kenksmingosios medžiagos, viena iš jų – sunkiai pasisavinami gyvuliniai
riebalai.
Kaip tik dėl jų didėja cholesterolio kiekis kraujyje, užsikemša
kraujagyslės ir netgi gali ištikti infarktas. O štai daržovių sultinys – visai
kas kita. Jame lieka daug maistingųjų medžiagų, todėl išvirus daržoves jų
nuoviro nereikia išpilti, o sunaudoti ruošiant kitus patiekalus.
Laikykitės tradicijų
Galima ilgai ginčytis apie japonų, prancūzų, graikų, italų ir
kitų šalių atstovų virtuvės privalumus ir trūkumus, vis dėlto viena tiesa
neabejotina: pagal senąsias tradicijas pagaminti patiekalai yra daug naudingesni
nei vadinamieji vakarietiški – dešrainiai, mėsainiai, skrudinti viščiukų
sparneliai, bulvių traškučiai ir gazuoti gėrimai.
O visų geriausia, kaip teigia gydytojai, valgyti nacionalinius
– savo šalies, savo krašto patiekalus.
Nevalgykite iki soties
Smegenys ne iš karto suvokia, kad skrandis jau pilnas. Padėkite
šakutę ant stalo dar prieš tai, kol pajusite, kad daugiau nebetilps nė kąsnelis.
Nusipirkite mažesnes lėkštes. Po Anglijoje atlikto tyrimo, kuriame dalyvavo keli
šimtai savanorių, paaiškėjo, kad tiesiog pakeitus visas namuose esančias lėkštes
mažesnėmis suvalgoma maždaug 22 proc. mažiau maisto.
Neužkandžiaukite, nes beveik visuose užkandžiuose,
pardavinėjamuose kioskuose, gausu konservantų, riebalų ir labai mažai naudingų
medžiagų. Toks maistas nepasotina.
Keletas atliktų tyrimų parodė, kad žmogus suvalgo gerokai
daugiau, jei prie stalo sėda vienas, o ne su šeimos nariais ar draugais. Kai
pietaujate su kompanija, valgymas nustoja būti vien tik skrandžio pripildymo
procesu ir tampa tam tikru bendravimo ritualu.
Skanėstai turi likti skanėstais
Nieko baisaus pasilepinti saldumynais arba mėsos kepsniu. Juk
gyvenimas, susidedantis vien iš apribojimų ir taisyklių, prarastų didelę dalį
žavesio.
Bet nedera lepintis nuolat, ir šokoladiniais pyragaičiais
reikėtų mėgautis tik ypatingais atvejais – per šventes, poilsio dienomis arba
vakarėlyje. Antraip bet kokie gardumynai taps įprastu maistu ir nebesuteiks
tokio malonumo, bet papildomų kilogramų tikrai priaugins.
Beje, kai kuriems žmonėms šiokie tokie nukrypimai nuo
besilaikomos dietos tik padeda sveikai gyventi. Kas antrą dieną suvalgytas
šokolado arba pyrago gabaliukas paskatina papildomai pasportuoti, nes bijoma
papilnėti, ir kartu suteikia pasitenkinimą.
Kartais taisykles galima pažeisti
Perlenkti lazdą nepatartina nė vienoje gyvenimo srityje.
Beatodairiškas sveikos mitybos principų laikymasis kenkia psichikai ir sukelia
papildomų stresų, o kartu – ir sveikatos sutrikimų. Taigi saikas reikalingas
visada, kaip sakė Oskaras Vaildas, ir laikantis saiko.
Parengė A.Gotautaitė
