Tapo auksiniu
Nacionalinio kraujo centro Panevėžio filialas pirmą kartą per
visus savo darbo metus nebeturi kur dėti kraujo, nors dar pernai nuolat stigdavo
tai vienos, tai kitos grupės.
Šiemet mandagiai išprašomi net ir nemokamai duoti kraujo atėję
gyventojai.
Apie norinčiuosius jį parduoti nėra net kalbos.
Panevėžio kraujo centras atšaukė planuotas išvykas į apskrities
miestus, kur su vietos įstaigomis buvo susitaręs, kad jų darbuotojai nemokamai
duos kraujo.
„Mūsų saugyklos beveik sausakimšos kraujo ir jo preparatų. Kai
kurių galiojimas baigiasi, turėsime išmesti. Todėl negalime kaupti dar didesnių
atsargų“, – „Sekundei“ sakė Panevėžio kraujo centro donorų ir kraujo komponentų
gamybos skyriaus vedėja Danutė Motuzienė.
Tačiau tokiais stebuklais, kai nemokamų donorų kraujo ne tik
netrūksta, bet dar ir per daug, prasidėję metai šiurpina ligonius ir medikus.
Mat tai įvyko dėl to, kad valdžia nuo šių metų sumanė taupyti
ir kraują, kuris reikalingas onkologiniams, chirurginiams ir kitiems ligoniams
gydyti. Tiksliau – taupomi pinigai, už kuriuos buvo perkamas kraujas.
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) sugriežtino indikacijas,
kai ligoniui gali būti atliekamas kraujo perpylimas ar skiriami kraujo
preparatai – eritrocitai, trombocitai, plazma.
Be to, ligoninės iš kraujo centrų nebegauna kraujo ir jo
komponentų nemokamai – ligonių kasos jo nebenuperka. Jos dabar privalo pirkti
pačios, tačiau stokodamos pinigų neišgali įsigyti tiek, kiek jo reikia.
Medikai ligoniams mirti neleidžia. Patiems sunkiausiems nuperka
kraujo, bet neduoda jo tiems, kurių sveikatos būklę galėtų pagerinti, kaip
darydavo dar pernai.
Gydymo įstaigos gal kraujo ir įpirktų, jeigu jo kaina,
palyginti su praėjusiais metais, SAM sprendimu, nebūtų pakelta kelis kartus. Už
pernai 70 litų kainavusi kraujo maišelį šiemet nereikėtų mokėti 260 ir daugiau
litų, priklausomai nuo kraujo komponentų sudėties.
Kadangi auksiniu tapusį kraują medikai ligoniams pila rečiau,
Panevėžio kraujo centre susidarė jo perteklius.
Sveikatos apsaugos ministras Algis Čaplikas aiškina, kad gydymo
įstaigoms už ligonių, kuriems reikalingas donorų kraujas, gydymą bus daugiau
mokama, t. y. padidinta paslaugos kaina. Tačiau pastarosios teigia, kad ji toli
gražu nepadengs kraujo pirkimo išlaidų.
Tikėtina, kad medikams teks spręsti dilemą – susimažinti
atlyginimus, kad nupirktų daugiau kraujo ligoniams, arba įsigyti kraujo mažiau,
bet uždirbti tiek pat. Ar verta spėlioti, ką jie rinksis?
Kol kas vadovaujasi sąžine
Panevėžio apskrities ligoninės Onkologijos skyriaus vedėja
Birutė Šimkienė teigė, kad naujoji tvarka onkologams tiesiog suriša rankas.
Pasak jos, iki šiol gydytojai rūpinosi, kad ligonių, kuriems taikoma
chemoterapija, hemoglobinas būtų 100 g/l ir didesnis.
Kai kraujas stiprus, chemoterapija veiksmingesnė. Tad ligoniams
skirdavo reikalingų kraujo komponentų.
Pagal naujas indikacijas, gerinti ant mažakraujystės ribos
balansuojančiųjų kraujo jie neturėtų. Tačiau onkologai klausia, kur jiems dėti
sveiką protą ir sąžinę, kurie sako, kad žmogui galima padėti.
Neseniai B.Šimkienė skyrė kraujo preparatų vienai ligonei,
kurios hemoglobino rodikliai (apie 88 g/l), sveikatos apsaugos funkcionierių
akimis, nebuvo kritiški ir ji galėtų apsieiti be donoro kraujo.
Tačiau gydytoja vis tiek skyrė, nes ligonės Vilniuje laukia
sudėtinga operacija.
Onkologė puikiai supranta, kokios gali būti pasekmės, jeigu ši
moteris ant operacinio stalo atsiguls nusilpusi. Tačiau formaliai medikė būtų
visiškai teisi, jeigu būtų nusprendusi nepilti ligonei kraujo.
Ji būtų sutaupiusi ligoninei pinigų.
Vienas maišelis kraujo preparato, priklausomai nuo jo sudėties,
kainuoja 260–290 litų. Ligoniui, kad būtų gerokai pakeltas hemoglobino kiekis
kraujyje, reikia 3–4 maišelių.
„Kai kuriems onkologiniams ligoniams kraujo pylimą galėtų
pakeisti vaistas eritropoetinas, kuris anksčiau buvo kompensuojamas, o dabar ne.
Jis labai brangus, todėl žmonės neįperka.
Tiesą sakant, daugelis neįstengia nusipirkti ir kelias dešimtis
litų kainuojančių vaistų, ką jau kalbėti apie brangesnius“, – paaiškino
B.Šimkienė.
Onkologė svarstė, kad nori nenori gydytojams teks pyktis su
savo sąžine ir taupyti kraują. Kitaip esą ligoninė nepakels finansinės
naštos.
Nesuinteresuoti
Intensyviosios terapijos skyriaus vedėja Eugenija Reinikovienė
teigė bent jau kol kas nesukanti sau galvos dėl pinigų.
„Mūsų ligoniai sunkūs. Visi, kuriems reikia kraujo, jį gauna.
Nei anksčiau, nei dabar jis nebuvo be reikalo pilamas“, – tikino ji.
Reanimatologė tik stebėjosi kelis kartus išaugusia kraujo
komponentų kaina.
„Kraujas daugiausia nemokamų donorų, o jo kaina – kosminė“, –
sakė ji.
Panevėžio apskrities ligoninės vyriausiasis chirurgas Remigijus
Samuolis mėgino negąsdinti ligonių – sakė, kad jiems gydytojai neleis mirti, bet
prisipažino, kad naujoji tvarka kelia nerimą.
Ligoninės vyriausiojo gydytojo pavaduotojas Albinas Ivonaitis
neatmeta galimybės, kad teks kreiptis į ministeriją su prašymu koreguoti naująją
tvarką.
Jo teigimu, padidėjusios gydymo paslaugų kainos nekompensuos
išlaidų kraujui ir jo komponentams pirkti. Apskaičiuota, kad ligoninei per metus
tam papildomai prireiks maždaug 400 tūkstančių litų.
„Įstaigai tai – dideli pinigai. Vadinasi, ko nors turėsime
atsisakyti, šį tą mažinti. Mums iš tiesų neramu“, – kalbėjo pavaduotojas.
Medikai prisipažino, kad jie dabar visai nesuinteresuoti
prašyti ligonių artimųjų nemokamai duoti kraujo. Pasak jų, jokio skirtumo, nes
bet kokiu atveju kraujo teks pirkti.
Gydytojai nežino, kaip paaiškinti ligonių giminėms, kurie
siūlosi dovanoti savo kraujo, kad sergančiajam jo nepils, nes už nemokamai
duotąjį vis tiek turės mokėti Kraujo centrui.
Plačiau skaitykite 2010 m. vasario 4 d. „Sekundėje“.
Inga SMALSKIENĖ
A.Repšio nuotr. Perteklius. Panevėžio kraujo
centro medikai nerimauja, kad jiems teks iš-mesti donorų kraują.
