Gamina briketus
Verslininkas tikina, kad šiaudai gali būti ne tik trąša, bet ir
kuras. Kaip pavyzdį jis pateikia Daniją. R.Kiltinavičiaus duomenimis, tos šalies
70 procentų namų šildoma šiaudais.
Susidomėjimas šiaudų briketų gamyba prieš porą mėnesių peraugo
į verslą, ir dabar per dieną R.Kiltinavičiaus įmonė pagamina apie pusketvirtos
tonos briketų.
„Svarbiausia – turėti gerų idėjų. Šiaudai – produktas, kuris
Lietuvoje beveik nepanaudojamas. Anksčiau jais buvo tręšiami laukai, bet dabar
agronomai abejoja jų nauda augalams. Pastaruoju metu teigiama, kad šiaudai –
netinkama trąša, nes grūdinėms kultūroms auginti naudojama nemažai chemijos, be
to, ligos pernešamos į dirvožemį. Šiaudai, kaip nereikalingi, išmetami arba
deginami“, – „Sekundei“ pasakojo verslininkas.
Idėja pradėti gaminti briketus panevėžiškiui gimė dar prieš
metus, kai žlugo sandėris su vokiečių verslininku. Jis iš R.Kiltinavičiaus
turėjo nupirkti tūkstantį tonų šiaudų.
Pradėjęs domėtis, kur juos galima panaudoti, sužinojo, kad
Vakarų Europos valstybėse jais šildomi namai.
Šiaudus, kaip pagrindinį kurą, naudoja ir daugelis danų
ūkininkų, bendrovių, jais šildomos kontoros ir fermos.
Valstybės parama
R.Kiltinavičius pasakojo, kad dalį pinigų verslui gavo iš
valstybės.
„Parašiau projektą ir iš Darbo biržos sulaukiau 250 tūkstančių
litų už penkių naujų darbo vietų sukūrimą. Apie 190 tūkstančių litų investavau į
šiaudų presavimo įrenginius“, – verslo pradžią prisiminė verslininkas.
Pirmaisiais šiaudų briketų pirkėjais tapo aplinkinių miestų ir
miestelių gyventojai.
„Tie, kurie pirko gruodžio mėnesį, atvyksta antrą kartą. Manau,
kad perspektyva yra“, – optimistiškai apie gamybą pasakojo R.Kiltinavičius.
Verslininko duomenimis, šiaudų briketai yra kur kas
ekologiškesni ir neteršia gamtos, kaip akmens anglys. Pagal kaitrumą joms
briketai nedaug nusileidžia. 1,25 tonos šiaudų briketų prilygsta vienai tonai
akmens anglių.
R.Kiltinavičiaus įmonėje per valandą pagaminama apie 300
kilogramų šiaudų briketų, per dieną – maždaug 3,5 tonos. Verslininkas tikina,
kad dirbant visą parą būtų galima pagaminti apie 7 tonas briketų.
Toną šiaudų briketų verslininkas parduoda už 350 litų. Šiek
tiek daugiau kainuos šiaudų granulės, jas gaminti R.Kiltinavičius ketina pradėti
netolimoje ateityje.
Pasigenda dėmesio
Pradėjęs gaminti šiaudų briketus verslininkas pastebėjo, kad
kuro rūšis, kuri Vokietijoje, Danijoje ir net Lenkijoje yra laikoma ekologiška,
jai skiriamos subsidijos, Lietuvoje nesulaukia jokio valstybės dėmesio.
„Vos tik pradedama kalbėti apie ekologiją, greitai šios idėjos
užmirštamos. Prieš kelerius metus Europos Sąjungos mastu buvo numatyta skatinimo
programa, bet prasidėjusi ekonominė krizė privertė visa tai pamiršti. Galėtume
kūrenti ne rusiškas ar ukrainietiškas anglis ar durpes, o patys gamintis švarų,
ekologišką kurą ir šildytis namus. Vien Panevėžiui šildyti per metus sunaudojama
dideli kiekiai dujų. Lietuvoje nespėja viena valdžia įgyvendinti savo sumanymų,
o atėjusi kita pradeda brandinti savo idėjas ir užmiršta prieš tai buvusias.
Nėra bendros ekologiško kuro politikos“, – guodėsi verslininkas.
Kaip įrodymą, kad Lietuvoje neskatinama ekologiško kuro gamyba,
jis pateikė pavyzdį: į lietuvių verslininkus kreipėsi lenkų bendrovė, gaminanti
plastikinius butelius, ir per savaitę pageidauja įsigyti 100 tonų šiaudų
briketų.
„Lenkams apsimoka pirkti briketus, nes 30 procentų jų kainos
subsidijuoja valstybė. Tai daroma todėl, kad plastikinę tarą gaminanti įmonė
pirktų ekologišką kurą“, – paaiškino R.Kiltinavičius.
Verslininko duomenimis, kurą įmonė priversta pirkti, nes to
reikalauja valstybė – gaminant plastikinius butelius teršiama gamta. Valstybė ne
tik rūpinasi, kad būtų mažesnė tarša, bet ir subsidijuoja ekologiško kuro
pirkimą.
Šiaudų briketus lenkams verslininkas planuoja tiekti tada, kai
susikooperuos su Joniškyje ir Kėdainių rajone juos gaminančiomis įmonėmis.
Planuose – dujos
„Nėra subsidijavimo ir mūsų pagaminti briketai bus deginami
Lenkijoje, nors galėtų tai daryti lietuviai“, – apgailestavo
R.Kiltinavičius.
Kaip pavyzdį verslininkas pateikia valstybės paramą socialiai
remtiniems žmonėms – jiems skiriamos lėšos namams šildyti. Esą pinigai, užuot
juos davus vietos verslininkams, išleidžiami vėjais arba atvežtinėms anglims
pirkti.
„Valstybei būtų didžiulė nauda, vien ekologijai tai turėtų daug
reikšmės. Kam pirkti Donbaso anglis?“ – stebėjosi R.Kiltinavičius.
Šieno briketų, vadinamosios biomasės, kuro gamybą verslininkas
vadina perspektyvia ir net svajoja, kad vieną dieną jo produkcija galėtų būti
apšildomos Panevėžio rajono gyvenvietės ir net visas miestas.
„Padarius katilus galima apšildyti miestą. Šiaudų užteks,
Panevėžio kraštas – ne miškingoji Varėna ar Širvintos, čia daugelis augina
grūdines kultūras“, – optimizmu tryško R.Kiltinavičius.
Verslininkas rezga mintį iš šiaudų ateityje gaminti ir dujas.
Jo duomenimis, iš vieno kilogramo šiaudų galima gauti du kilogramus dujų.
Įgyvendinti planus kol kas trukdo aukšta įrangos kaina. Amerikoje dujų gamybos
generatorius kainuoja apie 100 tūkstančių litų, todėl R.Kiltinavičius dairosi į
Kinijos pusę, kur tokį įrengimą galima įsigyti maždaug už 35 tūkstančius litų.
Mantas TOMKŪNAS
A.Repšio nuotr. UŽMOJIS. Verslininkas
R.Kiltinavičius mano, kad šiaudai – perspektyvi kuro rūšis, ateityje ja bus
galima šildyti visą miestą.
