Naujovę vertina prieštaringai
Nedarbo liūne skęstantiems gyventojams darbo ieškos ir
privačios įdarbinimo agentūros.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija brandina idėją
atgaivinti nepriklausomybės pradžioje gyvavusią sistemą, kai šalyje veikė
daugybė privačių įdarbinimo agentūrų, užsiimančių įdarbinimu Lietuvoje.
Prieš penkerius metus, uždraudus iš ieškančiųjų darbo imti
mokestį, didžioji dalis agentūrų buvo priverstos užsidaryti.
Dabar ministerija pasišovė privačioms įdarbinimo agentūroms
duoti pinigų, kad tik šios mažintų bedarbių gretas.
Be to, tai sudarytų konkurenciją darbo biržoms ir jos turėtų
akstiną geriau dirbti.
Įdarbinimo užsienyje paslaugas teikiančios privačios agentūros
ir personalo atrankos kompanijos tokį sumanymą sveikina. Jos pasiryžusios įšokti
į traukinį tuoj pat, kai tik bus atidarytos durys.
„Mes jau turime nemažą įdirbį. Mums sekėsi – buvo patenkinti ir
ieškantieji darbo, ir darbdaviai. Jeigu valstybė mus finansuotų, galėtume vėl
atnaujinti savo veiklą ir teikti įdarbinimo paslaugas Lietuvoje“, – „Sekundei“
sakė įdarbinimu užsienyje besirūpinančios bendrovės „Darbintera“, turinčios
filialą ir Panevėžyje, direktorė Relanda Jonaitienė.
Personalo paieška ir atranka užsiimančios bendrovės „CV-Online
LT“ marketingo vadovė Rita Karavaitienė taip pat patikino, kad mielai imtųsi
šios veiklos.
Tačiau bedarbiai naujovę linkę vertinti kaip šiaudo metimą
skęstančiajam. Jų teigimu, nuo to daugiau darbo vietų neatsiras.
Kai kurie anksčiau veikusias privačias įdarbinimo agentūras
prisimena kaip pasipinigautojas, kurioms būdavo svarbu tik paimti maždaug 40
litų mokestį, o ne surasti darbą.
Verslininkai kritikuoja, kad problemą imamasi spręsti vėl ne
nuo to galo. Jų įsitikinimu, reikėtų gerinti verslo sąlygas smulkiajam ir
vidutiniam verslui, tada būtų sukurta daugiau darbo vietų.
„Bent jau Panevėžyje verslininkai kalba apie darbo vietų
mažinimą, o ne naujų kūrimą. Tai ką privačios agentūros galės pasiūlyti
bedarbiams?“ – retoriškai klausė Panevėžio smulkiųjų ir vidutinių verslininkų
asociacijos vadovas Kazys Grabys.
Panevėžio darbo biržos vadovai nekomentuoja, kaip vertina, kad
jiems ketinama parūpinti konkurentų. Pasak Darbo biržos direktoriaus
pavaduotojos Audronės Biguzienės, esant tokiai situacijai įstaiga daro viską, ką
gali, kad padėtų žmonėms įsidarbinti.
Mokėtų su tam tikra sąlyga
Socialinės apsaugos ir darbo ministras Donatas Jankauskas
viešai pareiškė, kad politinis susitarimas dėl privačių įdarbinimo agentūrų
įtraukimo į darbo paieškas gyventojams jau yra.
Lieka numatyti, kaip privačios bendrovės įdarbins žmones ir
kaip su jomis bus atsiskaitoma.
Yra nuomonių, kad privačios įdarbinimo agentūros gautų mokestį
tik tada, jei įdarbintų žmogų ilgesniam laikui.
Teisės akto projekto dar nėra, laukiama siūlymų ir idėjų, kaip
galima būtų praktiškai tai įgyvendinti.
Ministras teigė: bus sukurta tokia sistema, kad privačios
agentūros sudarytų sveiką konkurenciją Lietuvos darbo biržai, o gyventojai
turėtų geresnes galimybes greičiau susirasti darbą, o ne gauti pašalpą.
Valdžioje jau seniai abejojama, ar darbo biržos efektyviai
dirba mažindamos nedarbą.
Dairomasi į kitų šalių, pavyzdžiui, Olandijos, JAV, kuriose
daugelis su gyventojų įdarbinimu susijusių veiklų atiduota į privačių agentūrų
rankas, patirtį.
Teikia paslaugas darbdaviams
Įdarbinimo paslaugas Lietuvoje teikusios privačios agentūros,
kurių buvo gausu ir Panevėžyje, šios veiklos atsisakė prieš kelerius metus,
uždraudus imti mokestį iš ieškančiųjų darbo.
Dabar veikiančios tokios privačios agentūros kaip „Cvmarket“,
„Cv.lt“, „CV-Online“ ir kitos užsiima personalo paieška ir atranka. Tai yra
teikia paslaugas darbdaviams, o iš jų gauna atlygį. Ieškantieji darbo
registruojami nemokamai.
Kuo didesnė bedarbių duomenų bazė, tuo daugiau galimybių
agentūros turi darbdaviams surasti tinkamą darbuotoją. Jos potencialius
darbuotojus testuoja ir darbdaviui nusiunčia patį tinkamiausią kandidatą.
Kitaip sakant, jos labiau suinteresuotos pasitarnauti
darbdaviui, o ne ieškančiajam darbo.
Pasak „CV-Online“ marketingo vadovės R.Karavaitienės, jeigu
valstybė finansiškai skatintų užsiimti darbo paieška, jie mielai tą darytų.
Bendrovės „Darbintera“ direktorė Relanda Jonaitienė aiškino,
kad atsisakyti teikti įdarbinimo paslaugas Lietuvoje juos, kaip ir daugelį
privačių įdarbinimo agentūrų, privertė prieš kelerius metus įsigaliojęs
draudimas imti mokestį.
„Buvo teigiama, kad mums mokės darbdaviai už tai, kad jiems
surasime darbuotoją, tačiau pastarieji nepanoro to daryti. Atsisakę šios
veiklos, buvome priversti imtis įdarbinimo užsienyje ir kitų darbų, kad tik
išgyventume“, – kalbėjo ji.
R.Jonaitienė teigiamai vertina ketinimus privačioms įdarbinimo
agentūroms mokėti už įdarbinimą. Pasak jos, „Darbintera“ vėl dirbtų toje
srityje.
„Veikiausiai ir kitos privačios įdarbinimo agentūros darytų tą
patį, jei tik būtų finansiškai suinteresuotos“, – svarstė R.Jonaitienė.
Privačių įdarbinimo agentūrų darbuotojai nevengė mesti akmenį į
valdiškų darbo biržų daržą. Jų tikinimu, darbo biržos dažnai siuntinėja
bedarbius pas potencialius darbdavius vien tam, kad užsidėtų sau pliusą, nors
darbo vieta seniai būna užimta.
Inga SMALSKIENĖ
A.Repšio nuotr. Konkurencija. Valdžia nori,
kad bedarbiams darbo Lietuvoje ieškotų ne tik darbo biržos, bet ir privačios
įdarbinimo agentūros.
