Konkurencinė įtampa
Uždarius remontui dviejų žvaigždučių „Panevėžio“ viešbutį,
kuris geriausiais laikais galėjo priimti 190 žmonių, viešbučio paslaugų verslas
mieste nenumirė. Apnakvindinimo paslaugas Panevėžyje teikia dar 8 nedideli
viešbučiai ir svečių namai.
Nors laisvos erdvės šiam verslui atsirado daugiau, tačiau
ekonominis nuosmukis viešbučius privertė kovoti dėl kiekvieno kliento. Užimtumo
procentas daugelyje viešbučių – ne aukštesnis nei 20 procentų.
Tokia situacija privertė viešbučių vadovus mažinti nakvynių
kainas. Laikinai apsigyventi kuriame nors miesto viešbutyje veikiausiai kainuos
gerokai pigiau, nei skelbiama oficialiuose kainoraščiuose.
Pigiausiai galima apsistoti ekonominės klasės viešbučiuose –
čia nakvynė kainuos nuo 50 litų. Už nakvynę aukščiausios klasės keturių
žvaigždučių viešbutyje gali tekti pakloti daugiau nei 400 litų.
Mokėsi išsikapstyti
Įmesti į balą, – taip būtų galima pavadinti naujų viešbučių
mieste atsiradimą prasidedant pasaulinei ekonomikos krizei. Tokių įstaigų
vadovai pripažįsta: būta baimės, kad rinkos naujokai iš esamos situacijos
neišsikapstys.
Prasidėjus nuosmukiui daugelis miesto viešbučių prarado
klientus, o naujokams juos teko susirasti. Šalia magistralės „Via Baltica“
esantis viešbutis „Šermutas“ buvo atidarytas maždaug prieš pusantrų metų. Tapti
labiau žinomam ir prisivilioti klientus „Šermutui“ padėjo internetas.
„Kai atsidarėm, dar krizės nebuvo, bet nebebuvo ir ekonomikos
klestėjimo laikai. Kol mūsų niekas nežinojo, iki tol mes ir negyvenom. Pradėjom
dirbti, kai ekonomikos pakilimas ėjo į pabaigą. Prireikė laiko, kad mūsų
viešbutis būtų įtrauktas į tarptautinę viešbučių rezervavimo sistemą, ir apie
mus sužinojo. Žinomumui labai padėjo kambarių rezervavimo sistema „booking.com“,
– pasakojo „Šermuto“ direktoriaus pavaduotoja Vilija Vaitelienė.
Kol kas viešbučio apgyvendinimo procentas, priklausomai nuo
sezono, svyruoja tarp 20 ir 30 procentų.
Pagrindas – užsieniečiai
Šiuo metu pagrindiniai „Šermuto“ klientai yra užsieniečiai,
keliaujantys „Via Baltica“ magistrale ir autostrada Panevėžys–Vilnius.
„Lietuviai pas mus beveik neapsistoja. Jei ir užsuka, tai būna
skubantys žmonės, kuriems reikia tik pernakvoti. Klientai labai derasi dėl
kainų, prašo, kad leistų permiegoti dviem žmonėms už vieno kainą. Stengiamės
reaguoti lanksčiai, kad tik klientai neišvyktų“, – teigė V.Vaitelienė.
Nusprendę apsinakvoti trijų žvaigždučių viešbutyje, jo klientai
dažniausia nebūna įnoringi. Jiems svarbiausia, kad kambariai būtų šilti ir
švarūs. Klientams svarbu, kad būtų internetinis ryšys.
„Interneto reikia visiems, todėl viešbutyje įrengėme bevielio
interneto ryšį, jei ne jis, klientų gal ir neturėtume“, – pastebėjimais dalijosi
V.Vaitelienė.
Prasidėjus ekonomikos nuopuoliui viešbučio kambarių kainos
krito apie 20–30 procentų. Nakvynė vienviečiame kambaryje kainuoja 100 litų be
pusryčių. Už pastaruosius tektų sumokėti dar 20 litų. Viešbučiui pradėjus darbą,
čia buvo įdarbinta 40 darbuotojų, sunkmečiu dešimties žmonių paslaugų buvo
atsisakyta.
Laukia geresnių laikų
Panevėžio centre esantis nedidelis trijų žvaigždučių viešbutis
„Conviva“, kaip ir „Šermutas“, atidarytas jau prasidėjus sunkmečiui. Didžiąją
dalį jų klientų sudaro į miestą atvykstantys verslininkai.
„Iš pradžių nerimavome, tačiau buvom parengę viešbutį
atidaryti, tad bet kuriuo atveju reikėjo startuoti. Situacija nėra gera, bet ji
visur panaši. Panevėžys nėra turizmo traukos centras. Klientai dažniausiai
atvyksta verslo reikalais. Didžiausią konkurenciją jaučiame iš miesto centre
esančių viešbučių – „Smėlynės“, „Romantic“, – apie konkurenciją Panevėžio
viešbučių rinkoje pasakojo „Convivos“ direktorius Darius Kavaliauskas.
10 kambarių turinčiai „Convivai“ per pusantrų metų pavyko
pasiekti 23 procentų užimtumą. Nors esamas kambarių užimtumas D.Kavaliausko
netenkina, tačiau kol kas tenka taikytis su tuo. Ateityje didelių permainų
viešbučio direktorius taip pat nesitiki.
„Atsigavimą pajusime tada, kai visoje valstybėje jis bus
juntamas. Viskas priklausys ir nuo miesto plėtros. Turizmo miestu Panevėžys
nebuvo ir nebus, tačiau visuomet garsėjom kaip pramonės miestas. Jeigu atsiras
naujų darbo vietų, tai teigiamai atsilieps ir viešbučiams“, – paaiškino
D.Kavaliauskas.
Kainas teko koreguoti ir šiame viešbutyje. Atvykus klientui dėl
nakvynės kainų tariamasi individualiai. Nuolaidos priklauso nuo to, kiek laiko
apsistoja svečiai.
Klientai bankrutavo
Aukščiausios klasės keturių žvaigždučių viešbutyje „Romantic“
prieš dvejus metus dirbo apie pusantro šimto žmonių. Dabar – tik kiek daugiau
nei trisdešimt. Sumažėjęs darbuotojų skaičius geriausiai nusako situaciją, į
kurią pateko verslas. Darbuotojų atleidimą lėmė tai, kad viešbutyje mažiau
apsigyvena verslininkų. Iki tol jie buvo pagrindiniai klientai ir uždarbio
šaltinis. 75 vietų viešbutyje apgyvendinimas smuko nuo 50 iki 20 procentų.
„Krizė parodys labai daug verslo rezervų. Mūsų viešbutis
skirtas ne turizmui, o verslui. Kadangi visam verslui yra blogai, blogai ir
mums. Labai smaugia pridėtinės vertės mokestis – nuo penkių procentų pakilo iki
dvidešimt vieno“, – guodėsi viešbučio savininkė Dalia Kuklierienė.
Verslininkė pasakojo, kad viešbutyje sumažinus darbuotojų,
išaugo darbo efektyvumas. Mažiau darbuotojų pavyksta atlikti tuos pačius darbus,
kuriuos praeityje dirbo kelis kartus daugiau žmonių. D.Kuklierienė pasakojo, kad
viešbutis stengiasi pritraukti klientų, tačiau kokiais būdais jie viliojami ir
kokios kainos jiems siūlomos, verslininkė neatskleidė.
„Negaliu sakyti, visada kalbamės su klientais. Jei pasakysiu,
parašysite, o konkurentai perskaitys… Tenka konkuruoti ir su kitais miesto
viešbučiais. Visi stengiasi išgyventi. Esame keturių žvaigždučių viešbutis, mums
tenka ir lygį išlaikyti, ir dėl kainų konkuruoti“, – pasakojo D.Kuklierienė.
Viešbutis prarado tuos verslininkus, kurie ekonomikos sunkmečiu
bankrutavo.
Svarbiausia – išlikti
Didžiausio Panevėžyje ekonominės klasės dviejų žvaigždučių
viešbučio „Pervaža“ pagrindiniai klientai prieš kelerius metus buvo į miestą
atvykstančių įmonių darbuotojai. Tačiau pastaruoju metu jų neliko. Vasarą
viešbutyje apie 70 procentų svečių sudaro tranzitu per Lietuvą keliaujantys
užsieniečiai – daugiausia skandinavai, latviai, estai bei lenkai, bet iki
šiltojo sezono dar reikia išgyventi.
„Dirbame tam, kad išgyventume. Anksčiau galėjome kainas
išlaikyti stabilesnes – tokias, kokias skelbėme. Dabar dirbame ypač lanksčiai.
Sudarėme su įmonėmis sutartis. Svarbiausia – išgyventi, neiti į minusą ir
išlaikyti savo klientus“, – apie tikslus pasakojo „Pervažos“ viešbučio vadovė
direktorė Birutė Binkienė.
Ekonomikos klestėjimo laikais didžiausią pagyvėjimą viešbutis
jusdavo tada, kai mieste buvo atidaromos naujos parduotuvės ar prasidėdavo
statybos. Šiuo metu, kai klientų trūksta, kainas tenka nuleisti net perpus.
„Seniau iš karto žinodavome, kad turėsim klientų. Laviruojam
tarp kainų. Jei apsistoja 15 ar daugiau žmonių, darome 30 procentų nuolaidas.
Jeigu turime daug laisvų vietų, tada galime daryti nuolaidas ir iki 50 procentų.
Žiūrime realiai, o ne teoriškai. Į viską žvelgiame gyvenimiškai“, – pasakojo
B.Binkienė
Koks viešbučio užimtumas, viešbučio direktorė neatskleidė, bet
patikino, kad kur kas mažesnis nei 40 procentų. Toks užimtumas buvo geriausiais
viešbučiui laikais prieš kelerius metus.
Mantas TOMKŪNAS
A.Repšio nuotr. NAUJOVĖS. Prieš pusantrų metų pradėjusiam
veikti „Šermuto“ viešbučiui prie magistralės „Via Baltica“ klientų surasti
padeda internetinė kambarių rezervavimo sistema.
