Nauji planai
Ar užstrigęs „Rail Baltica“ projektas, skirtas sujungti
Baltijos šalis su Europa, turi galimybių būti pradėtas įgyvendinti artimiausiu
laiku?
Panevėžyje su miesto verslininkais susitikęs susisiekimo
ministras Eligijus Masiulis dalijo pažadus, kad projekto reikalai po kelerių
metų turėtų pajudėti. Pradėti tiesti europines vėžes leistų nauji planai,
kuriems jau pritarta Vyriausybėje.
Ministras tikina, kad pagal senąjį projektą 1 mlrd. 800 mln.
litų vertės „Rail Baltica“ kelio ruožas niekada nebūtų pradėtas. Nauji planai
geležinkelį tiesti nuo Lenkijos sienos iki Kauno projektą atpigina milijardu
litų.
„XIX amžiuje Amerika nutiesė geležinkelį per visą šalį ir su
indėnais spėjo pakariauti daug greičiau, nei mes kad darome XXI amžiuje. 2000
metais Vyriausybė priėmė sprendimą, kad bus tiesiama nauja linija. Nuo to laiko
šiame ruože atsirado du tūkstančiai privačių sklypų. Didžioji dalis Europos
Sąjungos ir Lietuvos pinigų būtų išleisti tai žemei išpirkti. Tai – neracionalus
kelias“, – tikino E.Masiulis. Ministras žada, kad trasa „Rail Baltica“ iki Kauno
bus nutiesta iki 2013 metų pabaigos. Karmėlavoje būtų įrengta stotis, kuri
sujungtų Kauno oro uostą ir miesto Viešąjį logistikos centrą.
Panevėžiui – viltis
E.Masiulis pripažino, jog bus atsisakyta idėjos, kad traukiniai
„Rail Baltic“ ruože pasiektų 160 kilometrų per valandą greitį. Ministras žada,
kad jau kovo mėnesį bus pateiktas detalus planas, kaip projektas bus
finansuojamas.
„Nuspręsta, kad „Rail Baltica“ vėžės iki Kauno bus tiesiamos
ant esamo pylimo, ant jo dabar driekiasi rusiškos vėžės. Žemės išpirkti reikės
labai nedaug. Taip projektą tikimasi pagreitinti. Tokį pritarimą iš Europos
Komisijos esame gavę. Važiuojame į Briuselį derėtis dėl finansavimo proporcijų“,
– apie tiesimo planus pasakojo E.Masiulis.
Antroji projekto dalis būtų pradėta įgyvendinti po 2013 metų,
tačiau tiksli data dar nenumatyta. Nuo Karmėlavos geležinkelio atšaka gali būti
tiesiama dviem kryptimis į Šiaulius arba Panevėžį. Planams nutiesti geležinkelį
iki Panevėžio džiaugsmingai pritarė ir miesto verslininkai, dalyvavę susitikime
su E.Masiuliu.
Pliusai ir minusai
Laikinai Panevėžio mero pareigas einantis Ramūnas Vyžintas regi
Panevėžio privalumus, kurie galėtų nulemti tiesti „Rail Baltica“ į Aukštaitijos
sostinės pusę.
„Panevėžiui tai labai svarbus projektas. Per bet kurį miestą
einanti tokio dydžio komunikacija yra patraukli. Šalia geležinkelio gali būti
įrengti tranzitiniai sandėliai. Gal kažkas norės Panevėžyje išsikrauti prekes,
vežamas Vakarų kryptimi. Tai kainuotų pigiau nei Vilniuje ar Rygoje. Projektas
susijęs su naujomis darbo vietomis. Esam viduryje tarp Rygos ir Vilniaus, ir ši
vieta investuotojams yra pasakiška. Kai buvo atidaromas „Iki“ logistikos
centras, jį steigę verslininkai apibūdino šią vietą kaip Dievo siųstąją“, –
miesto privalumus vardijo laikinai mero pareigas einantis politikas.
R.Vyžintas įsitikinęs, kad yra vienodos galimybės, jog
europinis geležinkelis eis per Panevėžį ar Šiaulius.
„Esmė yra lobizmas. Šiauliai turi pliusus dėl Radviliškio
geležinkelio mazgo. Panevėžio pliusai yra trumpesnis kelias į Latviją, tačiau
gąsdina karstiniai regionai.
Jei būtų tiesiama ant senojo geležinkelio pylimo, tai taip pat
taptų Šiaulių pliusu, nes mes neturime tokio pylimo, koks yra tarp Kauno ir
Šiaulių. Dėl geležinkelio kovos miestų lobistai, kurie tuo metu bus valdžioje ir
įrodinės, kad geležinkelio kelias eitų per jų miestą. Įdirbį jau dabar reikia
daryti. Manau, kad šansai yra lygūs“, – teigė R.Vyžintas.
E.Masiulis įsitikinęs, kad kovoje dėl „Rail Baltica“ laimės tas
miestas, kurio lobistai dirbs atkakliau ir ekonomiškai pagrįs geležinkelio
reikalingumą.
Abejoja nauda
Išgirdęs apie atnaujinamus „Rail Baltica“ geležinkelio tiesimo
planus, Šiaulių meras Genadijus Mikšys, skirtingai nei Panevėžio vadovas bei
verslininkai, kol kas neįžvelgia jokios naudos savo miestui.
„Viskas priklausys nuo to, kur bus pagrindinės „Rail Baltica“
sustojimo vietos. Iki šiandien buvo kalbama, kad tai bus Marijampolė. Kokią
naudą mes turėsime iš „Rail Baltica“? Vien tai, kad šalia miesto bus nutiesti
bėgiai? Jei traukinys tik pravažiuos pro miestą, bet jame nesustos, tai koks
skirtumas, pro kur jis važiuoja?“ – abejones reiškė G.Mikšys.
Meras naudą miestui iš „Rail Baltica“ projekto mato tik vienu
atveju, jei „Rail Baltica“ traukiniai stotų Šiauliuose.
„Jei šie dalykai būtų, tai Šiaulių pliusu taptų oro uostas, be
to, numatyta 160 ha ploto industrijai ir logistikai“, – vardijo G.Mikšys.
Jis įsitikinęs, kad logistikos centrų plėtra priklausys ne nuo
miestų patrauklumo, o nuo jų geografinės padėties.
Užteks vienos stotelės
„Rail Baltica“ nauda Panevėžyje ir Šiauliuose abejoja bendrovės
„Colliers International“ Konsultavimo ir vertinimo departamento direktorius
Mindaugas Kulbokas.
Lietuvos logistikos verslą gerai išmanantis specialistas
teigia, kad pagrindiniu logistikos centru Lietuvoje tampantis Kaunas šias
tendencijas išlaikys ir ateityje.
„Ar Lietuvoje reikės dviejų trijų stočių prekėms iškrauti ir
jas sandėliuoti? Atsiras Kauno viešasis logistikos centras, jis ir taps ryšio
mazgu. Oro transportas vyks per Karmėlavos oro uostą. Iš čia puikūs keliai į
Klaipėdos uostą, per Panevėžį į Baltijos valstybes. Antrai tokiai stočiai
nematyčiau poreikio“, – teigė M.Kulbokas.
Jis mano, kad Lietuvoje per daug maža rinka, jog „Rail Baltica“
kelyje būtų statoma daugiau stočių.
„Jeigu prekės iš Europos ar į Europą bus vežamos „Rail Baltica“
geležinkeliu, tai Lietuvoje užteks vienos stotelės“, – „Sekundei“ teigė
M.Kulbokas.
Mantas TOMKŪNAS
A.Repšio nuotr. ABEJOTINA. Net ir nutiesus
„Rail Baltica“ geležinkelį į Panevėžio pusę, miestas jo privalumais veikiausiai
nepasinaudotų – prekės būtų perkraunamos Kaune.
