Tarpininkavimas – nemokamas
Nerandantiesiems darbo Lietuvoje valdžia skelbia turinti gerą
naujieną: privačios įdarbinimo agentūroms nebegalės imti mokesčio už
tarpininkavimo įdarbinant užsienyje paslaugas. Be to, bus sudarytos sąlygos, kad
rastųsi daugiau tokių paslaugų teikėjų ne tik tarp lietuvių, bet ir užsieniečių
iš Europos Sąjungos šalių.
Įdarbinimo agentūroms nebereikės išsiimti licencijų, pakaks
apie savo veiklą teikti ataskaitas Lietuvos darbo biržai.
Tiesa, jas ir toliau prižiūrės tos pačios institucijos –
Valstybinė darbo inspekcija, Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba, Valstybinė
mokesčių inspekcija ir kt.
Tačiau ir gyventojai, ir įdarbinimo paslaugas užsienyje
teikiančios agentūros pasigedo konkretesnių paaiškinimų, kaip realiai tai bus
įgyvendinta.
Įdarbinimo agentūros nesibaimina, kad negalės imti mokesčio už
tarpininkavimo paslaugas, bet joms nesuprantama, kaip reikėtų verstis, jei jų
klientams būtų draudžiama mokėti už dokumentų tvarkymą ir kitas paslaugas.
Be to, kai kurių įdarbinimo agentūrų vadovai svarsto, kad,
panaikinus licencijas, gali padaugėti apgavysčių.
„Licencija įpareigoja dirbti sąžiningai, nes kitaip ją gali
prarasti“, – aiškina jie.
Bedarbiams, dabar agentūroms už darbo suradimą užsienyje,
dokumentų sutvarkymą ir kai kurias kitas paslaugas klojantiems nuo kelių šimtų
iki kelių tūkstančių litų, neaišku, už ką konkrečiai turės mokėti, o ką gaus už
dyką.
„Kas mums iš to, jei įdarbinimo agentūros tarpininkavimo
mokestį įskaičiuos į kitas paslaugas, už kurias galės imti pinigus“, – svarsto
jie.
„Sekundei nepavyko gauti išsamesnio komentaro nei iš Darbo ir
Administracinių teisių kodeksų pakeitimus inicijavusios Socialinės apsaugos ir
darbo ministerijos, nei iš Lietuvos darbo biržos.
Ministerija motyvavo, kad pataisas rengusi darbuotoja dabar
atostogauja.
Dirbs lygiomis teisėmis
Gruodžio pabaigoje Seimas priėmė Darbo kodekso ir
Administracinių teisės pažeidimų kodekso pataisas, draudžiančias įdarbinimo
tarpininkavimo veikla užsiimantiems asmenims imti mokestį iš darbo
ieškančiojo.
Teigiama, kad privačios įdarbinimo agentūros turės dirbti taip,
kaip valstybinės darbo biržos, ir bedarbiams teikti darbo paieškos paslaugas
nemokamai.
Įteisinus tokias nuostatas, esą daugiau žmonių, norinčių dirbti
užsienyje, galės pasinaudoti įdarbinimo agentūrų paslaugomis.
Už tarpininkavimo įdarbinant paslaugų teikimo sąlygų pažeidimą
numatytos piniginės baudos.
Šiais pakeitimais siekiama įgyvendinti Tarptautinės darbo
organizacijos konvencijos dėl privačių įdarbinimo agentūrų nuostatas ir
civilizuotus santykius tarp darbdavių, įdarbinimo agentūrų ir darbo ieškančių
asmenų.
Įdarbinimo agentūroms už surastą darbuotoją turi sumokėti ne
pastarasis, o darbdavys, kuriam to darbuotojo reikia.
Įdarbinimo tarpininkavimo paslaugas galės teikti ne tik
Lietuvos darbo birža ir juridiniai asmenys, įregistruoti Lietuvoje, bet ir kiti
juridiniai asmenys ar jų filialai, įsteigti bet kurioje Europos Sąjungos šalyje.
Įdarbinimo užsienyje paslaugas taip pat galės teikti ir fiziniai asmenys.
Dar viena naujovė – atsisakoma Lietuvos gyventojų įdarbinimo
užsienyje tarpininkavimo veiklos licencijavimo. Tačiau įdarbinimo užsienyje
paslaugų teikėjai privalės informuoti Lietuvos darbo biržą apie savo statusą ir
veiklą, gyventojams suteiktas tarpininkavimo įdarbinant paslaugas.
Teigiama, kad gavus tokią informaciją bus žinoma, kiek
Lietuvoje veikia privačių įdarbinimo agentūrų. Neliks kliūčių ir apribojimų
įdarbinimo paslaugoms Europos Sąjungos vidaus rinkoje.
Įdarbinimas kainuoja
„Sekundės“ kalbintų įdarbinimo paslaugas užsienyje teikiančių
agentūrų vadovai teigė kol kas su įstatymų pakeitimais nesusipažinę, tad gali
tik teoriškai svarstyti, kaip tai paveiks jų veiklą.
Bendrovės „Darbintera“ direktorė Relanda Jonaitienė tikino, kad
agentūra ir dabar neima mokesčio už tarpininkavimo paslaugas, tačiau klientų,
kuriems suranda darbą, prašo susimokėti už dokumentų rengimo, vertimo ir kitas
paslaugas. Bedarbiui tai kainuoja apie 700 litų.
Direktorės teigimu, iš tiesų įdarbinimo paslaugos atsieina apie
du tūkstančius litų, tačiau didžiąją dalį išlaidų dengia užsienio darbdavys, tad
klientui tenka susimokėti tik dalį.
R.Jonaitienė sakė sunkiai įsivaizduojanti, kaip agentūros
išgyventų, jei joms apskritai būtų draudžiama imti pinigus už įdarbinimo
paslaugas.
„Nebent tos agentūros dirbtų su darbdaviais ir jie kompensuotų
visas išlaidas. Bet, kiek žinau, dabar to nėra. Daugelis agentūrų ima mokestį ir
gerokai didesnį nei mes“, – kalbėjo ji.
Įdarbinimo užsienyje paslaugas teikiančios bendrovės „Euro
kryptis“ vadovė Lina Paulauskienė nenorėjo atskleisti, kiek klientas turi
susimokėti agentūrai, bet neneigė, kad ima mokestį.
Pasak jos, dokumentų tvarkymas, vertimo ir kitos paslaugos
kainuoja ir laiko, ir pinigų, tad nerealu jas teikti už dyką.
VĮ Užsienio kalbų mokymo centro projektų vadovas Donatas
Bakutis teigė neįsivaizduojantis, kaip bedarbiams pavyks sutaupyti.
Įmonė iš savo klientų, kuriems suranda darbą užsienyje, ima tam
tikrą mokestį, bet neišskiria paslaugų kainos.
„Atsisakyti mokesčio negalime. Dirbame ne tiesiogiai su
darbdaviais užsienyje, o su agentūromis, joms turime mokėti komisinius. Taigi
privaloma imti komisinius iš savo klientų, antraip patirtume nuostolį“, –
aiškino jis.
Pašnekovo žiniomis, tokiu principu dirba daugelis įdarbinimo
agentūrų.
D.Bakutis svarstė, kad tos agentūros, kurios dabar ima atskirą
mokestį už tarpininkavimą, nuo Naujųjų veikiausiai jį kitaip pavadins arba
įskaičiuos į kitas paslaugas.
Inga SMALSKIENĖ
Nuotr. Laimės paieškos. Sunkmečiu dar daugiau
gyventojų panoro emigruoti į užsienį.
