Sujungia kartas
Magiškoms šventėms beldžiantis į duris, žmonijos istoriją
pakeitusio kūdikėlio Jėzaus gimimą primena bažnyčiose kuriamas svarbiausias
kalėdinis atributas – Betliejaus prakartėlės.
Išklotos džiovintomis samanomis ir kvepiančiu šienu jos mena ne
tik prieš daugiau nei du tūkstančius metų įvykusį krikščioniškojo pasaulio
stebuklą. Religinis simbolis sujungia kartas – dažnoje bažnyčioje Marijos,
Juozapo, kūdikėlio ir gyvulėlių statulėlės skaičiuoja daugiau nei devyniasdešimt
metų.
Į Karsakiškio parapijos klebono Egidijaus Vijeikio per pamokslą
išsakytą kvietimą patalkininkauti įrengiant prakartėlę atsiliepusios
karsakiškietės Eugenija Kaluinienė ir Meilutė Matijošaitienė Kalėdų laukia
virpančia širdimi: kaip į bažnyčią suplūdę parapijiečiai įvertins jų triūsą. Mat
po švenčių kaimas, kaip visada, aptarinės, kas puošė, ko per daug prakartėlėje,
o ko galbūt stigo.
Samanomis ir šienu išklotoje prakartėlėje moterys įkurdino
Mariją, Juozapą, kūdikėlį, keletą taikių gyvulėlių: du avinukus, asiliuką,
jautį. Greta pastatė ir pasveikinti gimusio Jėzaus į tvartelį užsukusius Tris
Karalius.
Nors E.Kaluinienė suabejoja, ar Kalėdinei prakartėlei karaliai
tinkami, tačiau jei ir ne, religinės figūros jos negadina – tik papuošia.
„Tris Karalius po Kalėdų reikia statyti, bet negi lauksi tas
kelias dienas?“ – svarsto E.Kaluinienė.
Net Karsakiškio senbuviai nebesuskaičiuoja, kiek metų galėtų
būti bažnyčioje saugomoms kalėdinėms statulėlėms. Prakartėlę rengusios
parapijietės ir klebonas neabejoja, kad jos sukurtos dar A.Smetonos laikais.
Sunku dabar beatsekti, kokio meistro rankose jos gimė.
Statulėlės jau paženklintos laiko: viena apsitrynusi, kitos
nulūžęs ragas, trečioji įskilusi. Tačiau jos, kartą per metus iš dėžių
ištraukiamos, sušildo žvarbią Karsakiškio bažnyčią.
Bažnyčia pakylėja dvasią
„Anksčiau per Kalėdas vaikus vesdavo pažiūrėti prakartėlių.
Didelis įvykis būdavo tos prakartėlės“, – mena E.Kaluinienė.
Tačiau net ir šiais laikais, kai bažnyčios sausakimšos tampa
tik per didžiąsias metų šventes, pasak klebono E.Vijeikio, prakartėlės sulaukia
nemenko susidomėjimo.
Vos keletą dienų bažnyčią puošiantis Betliejus didžiausią
džiaugsmą suteikia mažiesiems.
„Prakartėlė yra tarsi pirmoji informacija vaikams apie
tikėjimą. Jiems religinių dalykų rimtai neišaiškinsi, o atėję aplankyti
prakartėlės sužino apie Kristaus gimimą“, – svarstė E.Vijeikis.
Dvasininkas apgailestauja, kad dauguma žmonių jau pamiršę
elementarius liturginius dalykus.
„Nekalbu apie vaikus, nevykdoma ir suaugusiųjų katechezė“, –
pastebi klebonas.
Iš Tauragnų kilęs E.Vijeikis pripažįsta: jam pačiam vaikystėje
matytos prakartėlės pernelyg didelio įspūdžio nedariusios. Labiau nei jos į
atmintį įstrigusi bažnyčioje papuošta eglė.
„Jos puošimas buvo moterų ir klebono privilegija. Aš žiūrėdavau
iš tolo“, – juokauja E.Vijeikis.
Dabar pats tokią privilegiją įgijęs klebonas ja nesinaudoja:
bažnyčią puošti patiki parapijiečiams. Dvasininkas džiaugiasi, kad
karsakiškiečiai nėra abejingi savo šventovei: vieni eglės žaislų nuperka, kiti
puošia, treti snaigių iškarpo.
„Man pačiai labai gera ateiti puošti bažnyčią Kalėdoms. Visą
gyvenimą buvau nuo jos atskirta, tik slapčia galėjau bažnyčioje lankytis, o
dabar tokią atgaivą jaučiu, kad kažką gero jai padariau“, – „Sekundei“ pasakojo
pradinių klasių mokytoja dirbusi M.Matijošaitienė.
Kad ne tik pati šventė, bet ir jos laukimas pakylėja širdį,
tvirtina ir E.Kaluinienė.
Pasak moterų, jei ne šalčiai ir ligos, puošti bažnyčios būtų
susirinkę gerokai daugiau karsakiškiečių.
„Kaimelyje dauguma jau pasenę, sveikatos nebeturi. Vasarą į
bažnyčią daugiau prieina, o žiemą bijo šalčio. Mažai jaunimo, o ir tas pats
dirba, užimtas“, – svarsto E.Kaluinienė.
Šventoriuje gagens žąsys
Kada atidengti ir kiek laiko bažnyčiose laikyti prakartėles,
nėra nustatyta, tačiau Lietuvoje paprastai jos laikomos iki Grabnyčių – vasario
2-osios. Panevėžio Šv. Petro ir Povilo bažnyčia jau antrus metus rengia net dvi
prakartėles – tradicinę bažnyčioje ir gyvą šventoriuje. Pastarąja tikintieji
galės gėrėtis tik tris dienas. Tiek laiko lauke tarp bažnyčios ir klebonijos
šurmuliuos iš ūkininko atvežti gyvūnai: vištos, žąsys, triušiai, avelės.
Klebonas Petras Baniulis juokauja: nakčiai visi bus parvaryti
po stogu, kad kas nors nesumanytų iš prakartėlės avelių šašlykų išsikepti.
Šv. Petro ir Povilo bažnyčia – vienintelė Panevėžyje ir rajone,
jau antrus metus iš eilės rengianti gyvą prakartėlę.
Praėjusiais metais tokiam eksperimentui ryžęsis klebonas
tikina, kad jis pasiteisino. Pernai pažiūrėti šventoriuje įkurdintų gyvulėlių
plūdo minios panevėžiečių. Kaip tikina klebonas, jų aplankyti ėjo ne tuščiomis:
kas morka, kas kopūsto galva nešini.
Šiemet P.Baniulis buvo sumanęs gyvulėlių būrį papildyti ir
asiliuku. Tačiau tokios minties buvo atsisakyta baiminantis, kad užsispyrėlis
lauke gali sušalti.
„Svajojom apie asiliuką, bet jis lepus gyvūnas, jam kailinukų
reikia. Norėjom prašyti Gamtos mokyklos paskolinti, bet pabūgom, kad asiliukas
gali susirgti“, – pasakojo klebonas.
Plačiau skaitykite 2009 m gruodžio 23 d. “Sekundėje”
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
Nuotr. A.Repšio Neramu. Betliejaus prakartėlę
Karsakiškio bažnyčioje ruošusi E.Kaluinienė Kalėdų laukia virpančia širdimi:
kaip jos darbą įvertins Kalėdų rytą susirinkę tikintieji.
