Prieglaudoje antplūdis
Panevėžio socialinės paramos centre – varguolių antplūdis.
Savivaldybės įstaiga užuovėja tapusi daugiau nei pusei šimto pastogės neturinčių
panevėžiečių. Į valdiškus namus atgena ne šaltis, o skurdas.
„Pernai klientų plūstelėjo atšalus, šiemet, nežinia kodėl, jų
pradėjo daugėti nuo vasaros. Jau turime ir šalčio atvarytų, ateinančių
pernakvoti vieną kitą naktį. Visi jie – nauji klientai, mums iki šiol nematyti,
vieną atvežė greitoji iš autobusų stotelės sušalusį, kitas pats atėjo sudegus
sodo nameliui, dar kiti neaišku ką veikė“, – teigė centro socialinė darbuotoja
Loreta Varnienė.
Anot jos, visų centro gyventojų istorijos tradicinės – dauguma
namus iškeitę į alkoholį, paskendę skolose, persekiojami antstolių, grįžę iš
įkalinimo įstaigų.
Jauniausiam įstaigos klientui – 28-eri, vyriausiam – 75-eri. Iš
55-ių centre prisiglaudusių gyventojų septynios – dailiosios lyties atstovės
Socialinės paramos centras suteikia tik nakvynę. Iš ko
prasimaitinti – kiekvieno savas rūpestis. Iš įstaigos virtuvėlės sklindantys
kvapai nosies maloniai nepakutena. Puoduose dažniausiai burbuliuoja pagrindinis
varguolių maistas – kruopos. Tiek įperkama iš to, kas lieka nuo socialinės
pašalpos už pragyventą mėnesį centre sumokėjus 39 Lt.
Anot L.Varnienės, net paspaudus stipriam šalčiui Socialinės
paramos centrą nežinia kodėl aplenkia vadinamieji konteinerių sanitarai.
„Mūsų klientai – ne iš „konteinerinių“ kontingento. Tokie į mus
nesikreipia. Matyt, tie žmonės pasirinko kitokį gyvenimo būdą ir galvoja, kaip
išgyventi be pagalbos iš šalies“, – svarsto socialinė darbuotoja.
Anot Socialinės paramos centro direktoriaus pavaduotojos Zitos
Sargautienės, sunkmetis dar nė vieno panevėžiečio neatginė ieškoti užuovėjos.
„Dar neturime nė vieno, iškeldinto iš buto už neišmokėtą
paskolą. Visi mūsų gyventojai – kitokį gyvenimo būdą pasirinkę asmenys, dauguma
jų – tik sezoniniai klientai, sušilus orams vėl patrauks savais keliais“, – mano
pavaduotoja.
Skurdi nakvynė
Tik pernakvoti į Socialinės paramos centrą užsukę penki
vyriškiai nusikvatoja išgirdę, kad įstaigos darbuotojus stebina klientų gausa.
„Vilties gatvėj prie devynaukščio šiukšlių konteinerių porą
valandų pastovėkit – per 50 po juos besirausiančių žmonių suskaičiuosit. Kituose
kvartaluose, ypač prie didžiųjų prekybos centrų, dar daugiau susirenka.
Praeiviai jų net nepastebi. Ne dešimtimis, šimtais tokius Panevėžyje reikia
skaičiuoti. O kiek jų po balkonais miega, kiek jau sušalusių mirė“, – vienas per
kitą pasakoja į centrą pernakvoti susirinkę penki vyrai.
Apie 10 kv. m nušiuręs kambarėlis su palubėje degančia lempute
ir dviem aukštais sustatytomis geležinėmis lovomis jiems atstoja viešbutį.
Komforto čia niekas neieško. Svarbiausia – kad šilta ir miegama ne ant kokio
suolo autobusų stotyje, o lovoje ir dar netgi su šiokia tokia patalyne.
Tarp lovų ant grindų penki vyrai išrikiavę skurdžią vakarienę:
puodeliai su garuojančia arbata, puodas kruopų. Nei stalo, nei spintelių
kambaryje nėra.
Elgetoms gailestingi
„Labiausiai alkoholis kaltas“, – prisipažįsta į Panevėžį iš
Kauno atklydęs vyras. Jis teisinasi pastogės netekęs ne tik dėl savo silpnybės,
bet ir buvęs apgautas pačių artimiausių giminaičių. Elgeta likęs dar visai
neseniai. Motinai mirus, o sesers sūnui išgujus dėdę iš namų, dar kurį laiką
vyras įstengė Kėdainiuose bendrabutyje nuomotis kambarį. Pinigams išsekus
patraukęs kur kojos neša ir akys mato, kol pasiekė Panevėžį.
Apdailininko specialybę turintis kaunietis pasakoja esantis
visiškoje aklavietėje: nei stogo virš galvos, nei darbo, nei pajamų.
„Gatvėje žmonių klausinėju, gal kam reikia apdailininko
paslaugų. Vieni nueina šalin, kiti telefoną palieka, kad ateityje paskambinčiau,
bet darbo niekas nepasiūlo. Gal pavasarį bus geriau“, – tikisi centro
gyventojas.
Vyras tvirtina nebegeriantis jau savaitę.
Anot jo, Panevėžyje elgetaujant per dieną įmanoma susirinkti
apie 10–15 Lt. Tačiau esą toks laimikis pasitaiko itin retai.
„Būna, kad per visą dieną žmonės tik 50 centų paaukoja. Bet
panevėžiečiai gailestingi, jei ne pinigų, tai valgyti duoda, kokį batoną
nuperka“, – pasakojo pašnekovas.
Už grotų patogiau
Neturintis kur prisiglausti vyras jau išmoko vargetų gudrybių:
žino, kiek kurioje parduotuvėje praleisti laiko, kad neįpykdytų apsaugos,
perprato, kad autobusų stotyje užsibūti ilgiau nei porą valandų negalima.
„Jei kas būtų pasakęs, kad kada nors šitaip gyvensiu, niekaip
nebūčiau patikėjęs. Gėda“, – sunkiai žodžius rinko pašnekovas.
Nors vyras dėl elgetos gyvenimo savęs neteisina, tačiau mano,
kad valstybė turėtų labiau pasirūpinti tokiais kaip jis.
„Jei Kubiliaus didelė kišenė ir dar nepilna, kaip pasirūpins
mumis? Ar gali į bėdą patekęs žmogus iš 315 Lt socialinės pašalpos išgyventi –
išlaikyti būstą, pavalgyti? Bent būtų nuo ko atsispirti naujam gyvenimui, o
dabar – nieko“, – mano kaunietis.
Plačiau skaitykite gruodžio 21 d.
“Sekundėje”
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
Nuotr. A.Repšio Sušelpia. Po valdišku
stogu prisiglaudę varguoliai tvirtina, kad panevėžiečiai – gailestingi,
aukojantys ir pinigus, ir maistą.
