Varo lauk
Žydų bendruomenę iš mokyklos patalpų bandančiai iškraustyti
Panevėžio savivaldybei gresia įsivelti į pasaulinį skandalą. Į valdininkų
siūlomas kitas patalpas keltis atsisakantieji motyvuoja, kad jos nesusijusios su
žydų tautos religiniu, istoriniu, architektūriniu palikimu.
Jaunimo mokykloje, kurioje jau penketą metų glaudžiasi
bendruomenė, prieš Antrąjį pasaulinį karą veikė žydų mergaičių religinė
gimnazija – „Javne“.
Švietimo įstaiga įrodinėja, kad žydų užimamų patalpų jai
verkiant reikia – Jaunimo mokykla verčiasi be sporto salės, neturi tinkamos
bibliotekos.
Pasak mokyklos direktorės Eugenijos Keršienės, dabartinė
biblioteka teužima vos 8 kv. m, knygos išmėtytos po visus kabinetus, įstaigai
neužtenka vietos įrengti kompiuterių klasę popamokinei veiklai.
„Kaip tik dabar gauname 500 tūkst. Lt paramą, bet ne pinigais,
o kompiuteriais, baldais, kitomis mokymo priemonėmis.
Žydų bendruomenės patalpose įkurtume biblioteką, kompiuterių
klasę, kur vaikai po pamokų galėtų leisti laiką. Ne paslaptis, kad mūsų mokiniai
– iš vargingiausio visuomenės sluoksnio ir prisėsti prie kompiuterio jiems
didelė prabanga“, – „Sekundei“ aiškino E.Keršienė.
Vadina pasityčiojimu
Panevėžio žydų bendruomenės pirmininkas Genadijus Kofmanas
įsitikinęs, kad iš mokyklos iškeldinusi kitataučius Panevėžio savivaldybė
sulauks neigiamos pasaulio žydų reakcijos.
„Savivaldybės administracijos atstovams kalbėjau, kad nereikia
daryti klaidos, nes ne tik bendruomenės, bet ir Panevėžio valdžios, visos
visuomenės garbės reikalas, kad žydai turėtų savo kampelį“, – teigė G.Kofmanas.
Pasak jo, bendruomenė vienija apie šimtą narių.
Apie tai, kad teks išsikraustyti, jis tikina sužinojęs mokslo
metų pradžioje.
Mokyklos direktorė bendruomenei pranešė, kad užimamos patalpos
reikalingos ugdymo procesui.
Nors spalį baigėsi žydų su Savivaldybe pasirašyta patalpų
nuomos panaudos būdu sutartis, G.Kofmanas neslepia nė nesitikėjęs, kad ji nebus
pratęsta. Jo tikinimu, pratęsti sutartį žadėję ir valdininkai, kol ultimatumą
paskelbė mokykla.
G.Kofmanas neneigia, kad Savivaldybė žydų į gatvę nemeta. Jiems
pasiūlyta persikraustyti į dvigubai didesnį, apie 100 kv. m, trijų kambarių butą
Kniaudiškių g. daugiabutyje, siūlytos ir patalpos pačiame miesto centre –
Vasario 16-osios g.
Tačiau, G.Kofmano nuomone, nė vienos iš jų bendruomenei
netinkamos.
„Tos patalpos absoliučiai nesusijusios su žydų tautos istorija.
Vasario 16-osios g. siūlomų patalpų tualetas toks baisus, kad dėl tokio būtų
didžiulė gėda prieš svečius iš užsienio. Ten būtinas remontas. Ir dabartines
patalpas mokykloje žydai už savo lėšas susiremontavo, biblioteką įkūrė, bet
verčiami išsikraustyti. Suremontuosime kitas, o kur garantija, kad po kurio
laiko vėl nelieps keltis?“ – teigė G.Kofmanas.
Išsikraustyti iš mokyklos nesutinkančiai bendruomenei
Savivaldybė pateikė dar vieną siūlymą – pasilikti mokykloje, tačiau vietoj
dabartinių 50 kv. m patalpų susispausti 9 kv. m kambarėlyje, o renginiams
nuomotis mokyklos salę. Tokią išeitį G.Kofmanas vadina pasityčiojimu.
„Kelios dešimtys svečių pas mus užsuka pakeliui pravažiuodami,
dažnai iš anksto nepranešę. Ką darysiu, jei kaip tik tada mokyklos salė bus
užimta?“ –„Sekundei“ aiškino G.Kofmanas.
Reikalautų turto
Bendruomenės pirmininkas neslepia tikėjęsis, kad Jaunimo
mokykloje žydai savo kampą turės dar bent penkerius metus, kol Lietuva išspręs
žydų turto restitucijos klausimą.
Prieš Antrąjį pasaulinį karą mažąja Jeruzale vadintame
Panevėžyje apie 50 proc. gyventojų buvo žydai. Mieste veikė daugiau nei dešimt
sinagogų, rabinus rengusi dvasinė žydų seminarija. Pastatą, kurį šiuo metu su
žydų bendruomene dalijasi Jaunimo mokykla, dar 1927 m. statė taip pat žydai už
savo lėšas.
G.Kofmano nuomone, jei Panevėžio valdininkai neleis žydams
pasilikti po Jaunimo mokyklos stogu, bendruomenei beliks vienintelė išeitis
atkurti istorinę teisybę – siekti, kad būtų įvykdyta restitucija.
„Žydų turto restitucijos įstatymas nėra vykdomas. Panevėžyje nė
vienas pastatas negrąžintas žydams. Nors ne kartą prašyta Jaunimo mokyklą
grąžinti Lietuvos žydų religinei bendruomenei. Todėl nemanau, kad bendruomenė,
pasilikdama mokyklos patalpose, pažeidžia įstatymus. Mes nenorime triukšmo, bet
jei mums bus liepiama išsikraustyti, gali būti prieita ir iki teismo“, – teigė
G.Kofmanas.
Plačiau skaitykite 2009 m. gruodžio 11 d. “Sekundėje”
Agnė BALTUTYTĖ
Nuotr. P.Luko Skandalas. G.Kofmanas įsitikinęs, kad iš
mokyklos iškeldinusi kitataučius Panevėžio savivaldybė sulauks neigiamos
pasaulio žydų reakcijos.
