Kaltę verčia karvėms
Tarp Panevėžio savivaldybės ir paveldosaugininkų iki teismų
atvedusias aistras įplieskę miesto senamiestyje rasti kaulai gali būti ne
istorinėse kapinėse palaidotų protėvių, o… karvių. Tokią versiją iškėlė be
paveldo saugotojų žinios leidimą statyti individualų namą istorinėje miesto
dalyje išdavusios Savivaldybės valdininkai.
Apstulbinti paveldosaugininkai ir istorikai šią hipotezę vadina
ne tik šventvagiška ir ciniška, bet ir melaginga.
Kultūros paveldo departamento Panevėžio padalinio vedėjo Arūno
Umbraso nuomone, šitaip valdininkai tikisi išvengti atsakomybės už išraustus ir
nuo pavasario likimo valiai paliktus palaikus.
Paslaptis, kas palaidotas Senamiesčio g. vos už kelių žingsnių
nuo buvusios pirmosios Panevėžio bažnyčios, užminta dar pavasarį individualaus
namo pamatus klojusiems statybininkams dešimties arų sklype išrausus kaulus.
Apie makabrišką radinį tąkart A.Umbraso vadovaujamam padaliniui
pranešė ne statybininkai ir net ne kylančio namo savininkai, o susirūpinę
Senamiesčio g. gyventojai.
Jei ne protėvių atminimą saugantys gatvės senbuviai, ant tų
palaikų veikiausiai jau dabar stovėtų modernus namas.
Paveldosaugininkams atsitiktinai sužinojus apie išraustus
palaikus, statybos buvo sustabdytos ir iki šiol neatnaujintos, kaulai palikti
mėtytis, o paveldo saugotojai su valdininkais ietis surėmė teismuose.
Ieško skerdyklos
Ieškoti kaltų ir teisių šią savaitę ėmėsi Valstybinė teritorijų
planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos. Jos atstovai,
lydimi paveldosaugininkų ir valdininkų, apsilankę statybvietėje, išgirdo
Savivaldybės atstovų pasiteisinimą, esą istorijos saugotojai sukėlė triukšmą dėl
nieko.
„Mano nuomone, ten – raguočių kaulai. Gal toje vietoje prieš
400 metų skerdykla buvusi? Kas gali žinoti?“ – pareiškė Savivaldybės Kultūros
paveldo skyriaus vyriausiasis specialistas Benjaminas Pučkis.
Valdininkas apkaltino ir žurnalistus, kodėl šie gilinasi į
atkastų palaikų istoriją. Pasak jo, įrodymų, kad iškasti žmonių kaulai,
nėra.
Jis tikino pats vasarą surinkęs statybvietėje besimėtančius
kaulelius ir nunešęs įvertinti greta esančio M.Romerio universiteto Teismo
medicinos instituto Panevėžio ekspertinio skyriaus ekspertams. Šie esą jam
patvirtinę, kad kaulai – ne žmogaus.
Vis dėlto B.Pučkis pripažįsta, kad tokios išvados – tik
preliminarios. Nuspręsti, kieno kaulai iškasti statybvietėje, gali tik šios
srities specialistai – osteologai. Panevėžyje tokių nėra, o užsakyti rimtą kaulų
ekspertizę, pasak B.Pučkio, kainuotų 400–500 litų.
Tačiau Savivaldybė veikiausiai nesiims iniciatyvos aiškintis,
ar jos saugomoje istorinėje miesto dalyje neatsivėrė tikroji protėvių kapvietė.
Mat, kaip teigė B.Pučkis, ekspertizei reikalingi keli šimtai litų skylėtam
miesto biudžetui – per didelė našta.
Į paveldosaugininkų ir valdininkų ginčo pinkles patekę statomo
namo savininkai iš savo kišenės mokėti ekspertams taip pat neketina. Pasak
B.Pučkio, tą jiems pataręs advokatas.
Savivaldybės darbuotojo teigimu, surinkti kaulai iki šiol
tebesaugomi Teismo medicinos instituto Panevėžio ekspertiniame skyriuje.
„Komisija – sklypo savininkė, aš, Savivaldybės Architektūros
skyriaus specialistė – nurinkome paviršinius kaulus, nes besimėtantys neetiškai
ir neestetiškai atrodė. Dėžė atiduota saugoti į morgą“, – „Sekundei“ teigė
B.Pučkis. Jis tikino, kad yra ir tą patvirtinantis lydraštis.
Kaulų nematė
Nuo praėjusių metų kovo M.Romerio universiteto Teismo medicinos
instituto Panevėžio ekspertiniam skyriui vadovaujantis Rimantas Arlickas
tvirtina, kad niekas nei į jį patį, nei į jo pavaldinius dėl kaulų kilmės nėra
kreipęsis.
„Abejoju, ar mano pavaldiniai galėjo ką nors sakyti dėl tų
kaulų. Būtų manęs paklausę, ką su jais daryti. Mes kaulais nesimėtom – jei
atneša, įforminam ir išsiunčiam, kur priklauso“, – aiškino R.Arlickas.
Pasak jo, kaulų kilmę nustatanti osteologijos laboratorija
veikia Vilniuje, tačiau ji tyrimus atlieka tik teisėsaugos institucijų pavedimu.
R.Arlickas linkęs manyti, kad statybvietėje mėtosi žmonių
kaulai.
„Manęs tai nė kiek nestebina, nes pastatas statomas istorinėje
teritorijoje, kur buvo istorikų aprašytos miesto kapinės“, – teigė vedėjas.
Tačiau, jo nuomone, tiesa gali būti ir Savivaldybės darbuotojų
pusėje.
„Gyvulių kaulų į žemę patenka su šiukšlėmis. Joks stebuklas
tokius po kurio laiko rasti“, – svarstė R.Arlickas.
Už proto ribų
Kultūros paveldo departamento Panevėžio padalinio vedėją
A.Umbrasą apstulbino Savivaldybės darbuotojų požiūris į istoriją.
Paveldosaugininkas įsitikinęs, kad statybininkų atkasti kaulai – ne gyvulio, bet
žmogaus liekanos.
„Per savo darbo stažą ne vienus palaikus esu matęs. Akivaizdu,
kad tie kaulai – žmogaus. Tai matyti netgi mūsų darytose nuotraukose ir mes
neturime absoliučiai jokių abejonių. Savivaldybės darbuotojų kalbos net ne
ciniškos, o akivaizdus melas siekiant išvengti atsakomybės. Tai jau peržengia
sveiko proto ribas“, – pasibaisėjo A.Umbrasas.
Jo teigimu, kadangi Senamiesčio g. įrašyta į miesto istorinės
dalies teritoriją, leidimą statyboms Savivaldybės architektas privalėjo išduoti
tik pritarus paveldosaugininkams. Tačiau dokumentas išduotas apėjus paveldo
saugotojus.
Vedėjo nuomone, užuot įsivėlusi į absurdišką ginčą dėl kaulų
kilmės, Savivaldybė privalėtų tiesai konstatuoti pasamdyti kvalifikuotus
specialistus. Tačiau iki šiol A.Umbrasas teigia tematantis tik valdininkų
neveiklumą.
„Kas Savivaldybei trukdo išsikviesti ekspertus? Galų gale gal
reikėjo kreiptis į policiją, gal ten ne protėvių kaulai, o nusikaltimas šiais
laikais buvo padarytas?“ – versiją iškėlė A.Umbrasas.
Pasak jo, savavališkai leidimą statyboms išdavusi Savivaldybė
turi prisiimti visą atsakomybę ir už savo lėšas statybvietėje atlikti kelias
dešimtis tūkstančių litų kainuojančius archeologinius kasinėjimus.
Įsisuko į teismus
Ar Savivaldybė nusižengė be paveldosaugininkų palaiminimo
išdavusi leidimą statyboms ir likimo valiai palikusi statybvietėje iškastus
kaulus, išvadas dar šį mėnesį turi pateikti Valstybinė teritorijų planavimo ir
statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos.
Plačiau skaitykite 2009 m. gruodžio 10 d.
“Sekundėje”
Agnė BALTUTYTĖ
