Sulaukus keturiasdešimties
Perkopus keturiasdešimtmetį sulėtėja medžiagų apykaita,
sumažėja hormonų lygis, dabar sveikatai reikia skirti daug daugiau
dėmesio.
Toliaregystė
Gali būti, kad perkopus keturiasdešimtmetį jums prireiks
akinių, net jei iki tol regėjimu nesiskundėte. Būdingas toliaregystės požymis –
noras skaitant tekstą atitraukti toliau nuo akių.
Beveik visiems tokio amžiaus žmonėms pasireiškia toliaregystė,
tik vieniems anksčiau, o kitiems – vėliau. Tai natūralus procesas, gydyti
nereikia. Reikia parinkti tinkamus akinius arba kontaktinius lęšius. Geriausia
akinius įsigyti pagal gydytojo receptą. Gali būti, kad jūsų akių matomumas yra
nevienodas.
Toliaregystės profilaktikai svarbu apšvietimas. Pasistenkite,
kad aplinkoje, kur jūs būnate, visada būtų ryškus apšvietimas. Galima stiprinti
akių raumenis ir atlikti akių gimnastiką.
Antro tipo diabetas
Gydytojai skelbia pavojų: daugelis diabetikų net neįtaria apie
savo ligą! Iš pradžių diabetas būna nepastebimas. Tačiau per didelis cukraus
kiekis kraujyje turi neigiamą poveikį inkstams, akims, širdžiai, kraujagyslėms.
Todėl geriau profilaktiškai pasitikrinti ir įsitikinti, kad nesate diabetikė,
nei vėliau gydytis.
Vyresnėms nei 40-ies metų moterims tirti kraujyje esančio
cukraus kiekį reikia kartą per dvejus metus. Jei šeimoje kas nors serga diabetu,
kartą per metus (taip pat, jei pagimdėte daugiau nei 4,5 kg svėrusį kūdikį).
Procedūra nesudėtinga. Ateiti reikia nieko nevalgius ir negėrus. Jei rezultatas
teigiamas, tyrimas pakartojamas.
Būtina pasikonsultuoti su gydytoju, jei jus nuolat troškina,
netikėtai krenta svoris, dažnai ir gausiai šlapinatės, sunkiai ir ilgai gyja
žaizdos.
Sustabdyti ligą dažnai padeda gyvenimo būdo pakeitimas. Jūsų
svoris turi būti normalus, o valgyti reikia nesaldų ir neriebų maistą. Būtina
mesti rūkyti, reikia daug judėti, mokėti įveikti stresą. Tuomet, net jei
gydytojas diagnozuos diabetą, net dešimčia metų vėliau galėsite imti vartoti
insuliną.
Bendrą kraujo tyrimą ir dėl gliukozės, taip pat šlapimo tyrimą
reikia atlikti kas metus. Jei kraujospūdis didesnis nei 120 ir 180, jį reikia
matuoti kas mėnesį.
Citologinį tyrimą atlikti kasmet. Cholesterolio kiekį kraujyje
tirti kas dvejus metus. Pas akių gydytoją lankytis kasmet, pas dantų – kas
pusmetį. Vidinių lytinių organų echoskopija būtina kasmet, mamografija – kas
dvejus metus. Fluorogramą atlikite kas dvejus metus, jei rūkote – kasmet.
Penkiasdešimtmečių rūpesčiai
Senėjimas – ne liga, o natūralus procesas. Tačiau jis gali
kelti nepatogumų. Itin rūpintis reikia kaulais ir kraujotakos sistema. Ligos
dažnai būna paveldimos pagal moterišką liniją.
Varikozė
Varikozę reikia arba gydyti, arba operuoti. Varikozės rizika
padidėja esant nėštumui. Kai venų sienelės nusilpsta, o vožtuvėliai, pro kuriuos
teka kraujas, pažeisti, kraujas nepakyla į viršų ir užsistovi. Pakyla
kraujospūdis, todėl venos išsiplečia, atsiranda varikozė.
Iš pradžių tai nekelia rūpesčių, bet pamažu atsiranda sunkumo
pojūtis kojose, jis stiprėja vakarop, dažnėja raumenų traukuliai, ištinsta
kulkšnys. Atsiradus tokiems simptomams reikia kreiptis į gydytoją. Jis dopleriu
ištirs ir įvertins, kiek užsistovi kraujas kraujagyslėse. Gydymas priklauso nuo
to, kiek yra trombų.
Hipertonija (hipertenzija)
Reikėtų pasakyti, kad padidėjusį kraujospūdį apibūdinti
tiksliau būtų terminu „hipertenzija“, o terminas „hipertonija“ labiau tiktų
raumenims aprašyti. Tačiau jau nuo seno terminu „hipertonija“ apibūdinamas
padidėjęs kraujospūdis.
Ši liga atsiranda dažniausiai dėl patiriamų neigiamų emocijų ir
kitų faktorių. Svarbiausios priežastys yra stresas, rūkymas, nutukimas,
piktnaudžiavimas alkoholiu. Geriausia, kai kraujospūdis yra mažesnis nei 120 ir
80. Kad atsiranda hipertonija, liudija iki 139 ir 89 pakilęs kraujospūdis. Tai
neigiamai veikia regėjimą, inkstus, silpnina širdį, atsiranda infarkto ar
insulto rizika.
Hipertonija gydoma individualiai parenkant vaistus. Gydytojai
pataria numesti svorio, vartoti mažiau druskos, riebalų, daugiau judėti.
Tulžies pūslė
Tulžies pūslėje yra tulžis, kuri skaido riebalus. Kai
susijungia cholesterolio kristalai ir tulžies druskos, atsiranda tulžies
akmenys.
Gali susidaryti daug mažų akmenukų arba vienas didelis.
Dažniausiai jų atsiranda vyresnėms nei 50-ies moterims. Kartais nebūna jokių
požymių, kad tulžies pūslėje yra akmenų, juos aptinka gydytojas atlikdamas pilvo
organų echoskopiją.
Akmenys gali dirginti tulžies pūslės gleivinę, trukdyti tekėti
tulžiai. Kartais prasideda aštrus uždegimas. Kad atsikratytų akmenų, moterims
tenka atlikti tulžies pūslės pašalinimo operaciją.
Trapūs kaulai
Osteoporozė puola staiga. Dėl to, kad palaipsniui mažėja kaulų
masė, kaulai tampa trapūs. Dažniausiai nuo osteoporozės kenčia lieknos moterys.
Profilaktikai svarbu valgyti daug baltymų, kalcio, vitamino D turintį maistą ir
vartoti kuo mažiau druskos. Kaulų masė ima mažėti iki menopauzės likus 2 metams
ir šis procesas trunka 10 metų.
Osteoporozę galima diagnozuoti atlikus kaulų tankio matavimo
tyrimą – dvigubos energijos rentgeno spindulių absorciometriją (DEXA). DEXA
atliekama apatinei stuburo daliai ir klubams. Portatyvūs DEXA prietaisai matuoja
riešų, pirštų ar kulnų kaulų tankį.
Menopauzė
Kiekvienai moteriai ji prasideda skirtingo amžiaus.
Klimakterinis periodas susideda iš 3 etapų. Tarp 45-erių ir 50-ies prasideda
priešmenopauzinis periodas. Jis gali trukti 5–7 metus. Mėnesinės vėluoja arba
prasideda per anksti. Kartais kraujuojama itin gausiai. Artėjančios prie 50-ies
moterys labiau prakaituoja, jų nuotaika dažnai kaitaliojasi, būna karščio
bangos. Apie 52-us metus būna paskutinės mėnesinės. Tai yra menopauzė.
Apie 5-erius metus po to trunka menopauzinis periodas. Šiuo
metu mažėja kaulų masė. Didėja cholesterolio kiekis kraujyje. Organizme ima
mažėti lytinių hormonų, kurie iki tol saugojo širdį. Todėl dažnai sutrinka
kraujotaka. Gali atsirasti hipertonija, aterosklerozė, išeminė širdies liga.
Jokios panacėjos nuo šių ligų nėra. Reikia keisti gyvenimo
būdą, mitybą, mesti rūkyti, nevartoti alkoholio. Jei nesergate trombo-flebitu,
galima taikyti keičiamąją hormonų terapiją. Ją taikant hormonų trūkumas ne itin
skausmingai atsiliepia sveikatai, grožiui ir savijautai.
Būtina nuolat lankytis pas ginekologą. Moterys, kurios negali
vartoti hormonų, gali rinktis augalinius preparatus.
Reikia atlikti kolonoskopiją, vėliau ją kartoti po 10-ies metų,
jei šeimoje niekas nesirgo storojo žarnyno vėžiu.
Kaulų tankį matuokite kas dvejus metus. Mamografiją atlikite
kasmet, fluorogramą –kas dvejus metus. Tikrinkite kraujospūdį, lankykitės pas
odontologą, akių gydytoją, atlikite kraujo ir šlapimo tyrimus.
Parengė A.Kaminskienė
