Lūpų pūslelinė
Virusas Herpes simplex gali pažeisti įvairius žmogaus organus.
Gana retai sergama vidaus organų pūsleline, ją sukelia tas pats įvairių formų
virusas.
Bene pavojingiausia yra akių pūslelinė, galinti turėti labai
sunkių pasekmių, dėl jos galima netgi apakti. II tipo herpeso virusas – lytinių
organų pūslelinės priežastis. O labiausiai paplitusi yra lūpų pūslelinė, jos
sukėlėjas – I tipo virusas.
Užsikrėtus herpeso virusu lūpų oda ima niežėti ir kaisti,
parausta ir paburksta, o netrukus atsiranda viena arba kelios skausmingos
pūslelės. Didėdamos jos sudaro vieną šlapiuojančią opą.
Po kelių dienų ji ima džiūti, toje vietoje užsideda šašas. Šašo
nuplėšti jokiu būdu negalima, nes jį sudarantys leukocitai kovoja su virusu ir
opelė pranyksta greičiau.
Labai dažnai lūpų pūsleline užsikrečiama dar vaikystėje, bet
virusas Herpes simplex gali slypėti organizme ir nesukelti jokių nemalonių
pojūčių. Jis suaktyvėja tik esant tam tikroms aplinkybėms, paprastai, kai
nusilpsta imunitetas – po persirgtos infekcinės ligos, pervargus, dažnai
neišsimiegant, patyrus stresą, taip pat dėl staigių oro pokyčių, prieš
menstruacijas arba per jas.
Rudenį ir žiemą virusas gali „pabusti“ dėl peršalimo, vasarą –
dėl saulės ir karščio poveikio.
Išvengti viruso beveik neįmanoma, nes jis, perduodamas oru,
labai lengvai plinta – per indus, rankšluosčius, durų rankenas, autobusų
turėklus ir pan.
Kova su virusu
Patekęs į organizmą, herpeso virusas tampa ištikimu, nors ir
nepageidautinu, žmogaus gyvenimo palydovu. Bet gali atsitikti ir taip, kad
užsikrėtusysis pūsleline niekada nesusirgs, o bus tik viruso platintojas.
Kai kurie žmonės herpeso „malonumus“ patiria vieną arba du
kartus per metus arba suserga tik kas kelerius metus, bet yra ir tokių, kurie
vos ne kas mėnesį būna viruso atakuojami.
Norint išvengti dažnų ligos pasikartojimų, pirmiausia reikia
susirūpinti imuniteto stiprinimu. Būtina vengti pervargimo ir stresų, gerai
išsimiegoti. Labai svarbi ir visavertė mityba.
Reikia valgyti daug daržovių ir vaisių, ypač tokių, kuriuose
gausu vitamino C (citrusinių, kivių, baltagūžių ir briuselinių kopūstų, špinatų,
svogūnų). Jie didina organizmo atsparumą ir skatina herpeso viruso aktyvumą
slopinančių antikūnų gaminimąsi, be to, greitina gleivinės gijimą.
Nuo pūslelinės saugo ir B grupės vitaminai, ypač B6 ir B12.
Pajutus, kad organizmas dėl kokių nors priežasčių nusilpo, patartina vartoti
produktų, turtingų cinko (mėsos, žuvies, kviečių želmenų, saulėgrąžų) ir seleno
(jūros produktų, kiaušinių, riešutų).
Imunitetui stiprinti galima pasitelkti vaistinius preparatus
(imunomoduliatorius), kurių sudėtyje yra ežiuolės arba ženšenio. Organizmo
atsparumą didina erškėtuogių nuoviras, tik juo nereikėtų piktnaudžiauti, kad
nepakenktų inkstams.
Negalima užmiršti ir to, kad imunitetas labai priklauso nuo
skrandžio ir žarnyno būklės, taigi bet kokius virškinamojo trakto negalavimus
būtina laiku gydyti.
Susirgus pūsleline
Visiškai išgydyti lūpų pūslelinės medicina kol kas nepajėgia.
Bet ligos pasekmes sušvelninti ir išvengti dažno pasikartojimo galima.
Visų pirma reikia žinoti, kad sergantysis pūsleline ligos
paūmėjimo laikotarpiu gali ne tik užkrėsti aplinkinius, bet ir neapdairiai
elgdamasis pernešti virusą į kitas kūno vietas. Todėl negalima liesti ant lūpų
atsiradusių pūslelių, būtina ypač saugoti akis, nes virusui pažeidus rageną
pasekmės gali būti labai liūdnos.
Jei vis dėlto prisiliečiama prie pūslelinės apimtų lūpų, rankas
reikia tuoj pat nusiplauti su muilu ir šiltu vandeniu. Ligos paūmėjimo
laikotarpiu reikia valgyti tik iš atskirų indų, niekam neleisti naudotis savo
rankšluosčiu ir nesinaudoti kitų rankšluosčiais.
Suprantama, negalima ir bučiuotis. Laikytis asmens higienos
ypač reikia, jei pūsleline serga kuris nors šeimos narys.
Greičiau sugyti pūslelėms padės antivirusiniai ir nuo uždegimo
saugantys vaistai. Gydytis jais reikia pradėti vos pajutus pirmuosius ligos
požymius ir vartoti keliskart per dieną, kas 2–4 val.
Pūslelinei gydyti skirti preparatai paprastai būna kremo arba
tepalo pavidalo. Norint, kad pūslelės būtų mažiau pastebimos ir infekcija
nepaplistų, patartina ligos pažeistą vietą užsiklijuoti specialiu pleistru.
Kartais ėmus dilgčioti ir niežėti lūpą po ranka specialių
gydomųjų priemonių nėra. Sustabdyti infekcijos plitimą pravers ir vandeniu
sudrėkinta aspirino arba paracetamolio tabletė – ja reikia patepti pažeistą
vietą.
Ne taip vargins nemalonūs pojūčiai, jei dažnai prie žaizdelių
bus pridedamas ir palaikomas vatos gabalėlis, pamirkytas druskos tirpale (1
arbatinis šaukštelis druskos – 0,5 stiklinės vandens). Prie pūslelių galima dėti
ir šaltus ramunėlių arba medetkų nuoviro kompresus.
Herpeso viruso aktyvumą slopina aromatiniai aliejai. Namuose
galima pasidaryti tokį mišinį – sumaišyti po 4 lašus bergamočių, snapučių ir
eukaliptų aliejaus ir 2 arbatinius šaukštelius alyvuogių aliejaus. Alergiškiems
žmonėms toks gydymosi būdas netinka.
Parengė A.Gotautaitė
