Atgauti nebesitiki
Sunkmečio smaugiama Panevėžio savivaldybė planuoja atsisakyti
pretenzijų į daugiau nei 207 tūkst. Lt. Tokią sumą siūloma nurašyti kaip
beviltišką keturiolikos įmonių skolą už nesumokėtą žemės nuomos mokestį.
Savivaldybės Finansų ir ekonomikos skyriaus vedėjos Onos
Chomentauskienės teigimu, skola susidarė per 2003–2008 m. Nė viena iš
prasiskolinusių bendrovių veiklos nebevykdo – vienos likviduotos dėl bankroto,
kitos – pačių savininkų sprendimu. Nors, vedėjos tikinimu, Savivaldybė buvo
įtraukta į kreditorių sąrašus, tačiau atgauti pinigus nebeturi vilčių.
„Su kreditoriais atsiskaitoma pagal eilę. Pirmiausia pinigus
atgauna darbuotojai, paskui – „Sodra“, o Savivaldybė priskiriama tik prie
trečios eilės kreditorių ir galimybė atgauti skolą yra tik tada, jei įmonės turi
parduodamo turto. Šiuo atveju Savivaldybės kreditoriniai reikalavimai liko
nepatenkinti“, – aiškino O.Chomentauskienė.
„Semos“ neįveikė
Vedėjos teigimu, paraginimus atsiskaityti Savivaldybė siunčia,
jei pasibaigus mokėjimo terminui įmonė nors dieną delsia.
„Iš pradžių siunčiame švelnesnius raginimus, paskui jau
perspėjame, kad kreipsimės į teismą. Kai kuriuos skolininkus tai paveikia“, –
tikino O.Chomentauskienė.
Per metus Savivaldybė surenka 3,7 mln. Lt žemės nuomos
mokesčio.
Iš keturiolikos beviltiškų Savivaldybės skolininkių didžiausia
– birželį iš juridinių asmenų sąrašo išregistruota buvusi spirito gamykla
„Sema“.
Nebeegzistuojanti bendrovė Savivaldybei paliko daugiau nei 71
tūkst. Lt skolą.
Įmonei bankroto byla iškelta dar 2005-aisiais. Bendrovės skolos
siekė per 12 mln. Lt. Dalis įkeistų „Semos“ pastatų atiteko bankui, kiti
parduoti iš varžytinių. Iš 150 įmonės kreditorių – 72 jos pačios buvę
darbuotojai.
Skolomis suabejojo
Įmonės bankrotą administravusios Irenos Kleivienės teigimu,
atsiskaityta tik su pirmos ir antros eilės kreditoriais, kiti atgavo bent po
trečdalį skolų.
Miesto Tarybos nariai suabejojo, ar pagrįstai Savivaldybė
ketina užmerkti akis prieš buvusios spirito gamyklos skolą.
„Man nesuprantama, kaip „Sema“ galėjo išsisukti nuo žemės
mokesčio ir šitiek likti skolinga. Negaliu kelti rankos už lengvabūdišką
nurašymą“, – teigė krikdemas Julius Beinortas.
Pakelti rankų nesiryžo visa miesto Taryba. Kodėl atsirado
beviltiška skola ir ar iš tiesų jos neįmanoma atgauti, dar aiškinsis
Savivaldybės kontrolieriai.
Prieš porą mėnesių miesto Taryba sutiko kaip beviltišką
nurašyti Nakvynės namų 612 tūkst. Lt skolą.
Ji susidarė per 2002–2005 m. išblaivinimo įstaigos klientams
nesumokėjus už paslaugas.
Panevėžio socialinės paramos centro direktoriaus Valdemaro
Misevičiaus teigimu, kai kurių klientų, per metus Nakvynės namuose pabuvusių
keliasdešimt kartų, skola siekė dešimtis tūkstančių litų.
Jas nurašyti apsispręsta skolininkams dingus kaip į vandenį.
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
