Skelbia pavojų
Neįgaliesiems dažnai paskutiniu išsigelbėjimu ne tik nuo
skurdo, bet ir vienatvės tampančios socialinės įmonės pačios laviruoja ant
išnykimo ribos.
Per mažiau nei porą metų Panevėžyje darbą šiose bendrovėse dėl
įvairių priežasčių turėjo palikti daugiau nei šimtas neįgaliųjų.
Per 2008–2009 m. neįgaliųjų socialinėse įmonėse įsteigta tik 18
naujų darbo vietų. Šiuo metu keturiose Panevėžyje veikiančiose socialinėse
įmonėse darbuojasi 175 negalią turintys panevėžiečiai.
Darbo rinkoje šiemet neišgyveno akliesiems papildomą
pragyvenimo šaltinį garantavusi „Regovitus“. Sunkiai išsilaikyti sekasi ir
viršutinius drabužius siuvančiai, stalo žaidimų ir sporto reikmenis gaminančiai
„Elkadai“. Joje dirba įvairią negalią, daugiausia – klausos, turintys
panevėžiečiai.
Neįgaliuosius vienijančios draugijos skambina pavojaus varpais:
žlugus socialinėms įmonėms labiausiai pažeidžiami žmonės liktų nustumti į
užribį.
„Neįgaliuosius įdarbinančios socialinės įmonės verčiasi
sunkiai. Kiek galėdamos gaudo užsakymus, kad tik išlaikytų darbuotojus, nes
neįgaliajam įsidarbinti viešajame sektoriuje tampa praktiškai neįmanoma.
Darbdaviai bijo tokius žmones priimti dėl komunikacijos sunkumų, darbų saugos.
Galų gale ne kiekvienas turintis negalią pajėgus dirbti aštuonias valandas per
dieną“, – pažymėjo Lietuvos kurčiųjų draugijos prezidentė Roma Kličkovskaja.
Paramos nebepakanka
Lietuvos kurčiųjų draugijos įmonės „Elkada“ direktorius Gytis
Gantarskis neabejoja, kad neįgaliesiems darbas – daugiau nei papildomas pajamų
šaltinis.
„Svarbiausia – užimtumas. Dabar ir sveikam mažai šansų
susirasti darbą, o įsidarbinti neįgaliajam – visai jokių. Jei ne socialinės
įmonės, tie žmonės liktų visiškai izoliuoti. Mes globojame neįgaliuosius, kad
jie turėtų iš ko išlaikyti šeimas“, – mano direktorius.
Daugiau nei 40-metį gyvuojančios įmonės vadovo nuomone,
valstybės skiriamų subsidijų daliai neįgaliojo darbo užmokesčio padengti
nebepakanka.
„Subsidijuojama dalis nesikeičia, nors darbuotojai nejaunėja,
su amžiumi ir jų darbo našumas mažėja, ta pati siuvėja metams bėgant mažiau
produkcijos pagamina. O jaunimo pas mus mažai“, – teigė G.Gantarskis.
„Elkadoje“ dirba 140 panevėžiečių, iš jų 84 turintieji negalią.
Tačiau, direktoriaus nuomone, sunkią įmonės padėtį lemia ne jos specifika, o
milžiniška konkurencija siuvimo sektoriuje.
„Užsakovai muša kainas, nes siuvimo įmonės neturi darbo.
Atsisakysi užsakymo, kita įmonė per pusvalandį pakeltomis rankomis jį priims.
Konkurencija siuvimo sektoriuje milžiniška, pirkimui sustojus užsakymų sumažėjo.
Čia ne tik mūsų, kaip socialinės įmonės, bet viso siuvimo sektoriaus problema“,
– aiškino G.Gantarskis.
Nors situacija sunki, šiemet „Elkada“ sugebėjo įdarbinti kelis
panevėžiečius. Bendrovė dabar per Darbo biržą ieško lygintojų. Tačiau
direktorius neslepia: šį kartą pirmenybės neįgaliesiems nėra.
„Mums reikia užsakymus vykdyti, reikia pelno, kad išgyventume“,
– pripažįsta G.Gantarskis.
Aklieji – už borto
Kad socialinei įmonei užtrenkus duris neįgaliesiems įsidarbinti
– kone neįmanoma, patvirtina šiemet likviduotos aklųjų ir silpnaregių įmonės
„Regovitus“ darbuotojų patirtis. Iš 31 darbo netekusio neįgaliojo įsitvirtinti
darbo rinkoje pavyko tik šešiems. Kitiems vieninteliu pragyvenimo šaltiniu liko
neįgalumo pensija. Iki 20 proc. darbingiems neįgaliesiems mokama apie 1300 Lt,
kitų turinčiųjų negalią pensijos svyruoja nuo 500 Lt iki 1100 Lt, tai priklauso
nuo darbingumo lygio.
„Vienišam žmogui, turinčiam regėjimo negalią, iš tokios
pensijos išgyventi sunku, nes kai kurie būtini vaistai ypač brangūs ir
nekompensuojami.
Tačiau jei šeimoje du neįgalūs žmonės, iš gaunamos pensijos
patenkinti būtiniausius poreikius įmanoma“, – mano Lietuvos aklųjų ir
silpnaregių sąjungos Panevėžio ir Utenos apskričių tarybos pirmininkas Aloyzas
Vilimas.
Pasak jo, sugebėjusių įsidarbinti silpnaregių darbingumo lygis
siekia 30–50 proc., bet žmonėms, darbingiems tik 20 proc., žlugus „Regovitus“
susirasti kitą darbą pasirodė beviltiška.
A.Vilimo nuomone, socialinės neįgaliųjų įmonės uždarymą lėmė
besikeičianti situacija rinkoje: skaitmeninės laikmenos nukonkuravo turinčiųjų
regėjimo negalią gamintus segtuvus.
Plačiau skaitykite 2009 m. lapkričio 25 d. „Sekundėje“.
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
A.Repšio nuotr. Siūlo keisti. G.Gantarskio nuomone,
valstybės skiriamų subsidijų daliai neįgaliojo darbo užmokesčio padengti
nebepakanka.
