Gynybinė sistema
Mūsų imuninė sistema tiksliai atskiria, kurie mikroorganizmai
nepavojingi, o kurių reikia saugotis ir gintis nuo jų. Pirmiausia su
mikroorganizmais susiduria gleivinės, pavyzdžiui, tos, kurios dengia kvėpavimo
takus. Todėl tokie refleksai kaip kosulys arba čiaudulys – ne tik ligos
simptomai, taip organizmas kovoja su virusais, tai yra jo gynybinė reakcija.
Jei mikroorganizmai įveikia pirmą gynybinį barjerą, į kovą su
infekcija stoja makrofagai – ląstelės, kurios suėda priešą. Jos suryja
mikroorganizmus, juos virškina, analizuoja jų sudėtį ir siunčia informaciją per
baltuosius kraujo kūnelius arba limfocitus. Jie paplinta kraujyje, limfoje,
limfmazgiuose ir ima gaminti antikūnus, kad apsigintų nuo konkrečių virusų ar
bakterijų.
Limfocitai atsakingi už imuniteto atmintį – jie saugo
informaciją apie organizmo pasipriešinimą tam tikriems virusams. Kai bakterijos
vėl puola, limfocitai ima greitai gaminti antikūnus.
Žūsta ir gerosios bakterijos
Kartais nutinka, kad limfocitai neišgali įveikti bakterijų
atakos. Tada tenka vartoti antibiotikus, kad pasveiktume.
Gaila, bet vaistai dar nėra tokie tobuli, kad atskirtų gerus
mikroorganizmus nuo ligų sukėlėjų.
Jie žudo visas organizme esančias bakterijas – ir ligų
sukėlėjas, ir gerąsias, kurios yra natūrali organizmo flora. Todėl dažnai būna,
kad, kol vartojame antibiotikus, juntame pykinimą arba imame viduriuoti.
Kad to išvengtume, reikia vartoti apsauginius preparatus,
gelbstinčius mūsų virškinamąjį traktą nuo visiško išsekimo. Po antibiotikų kurso
organizmas smarkiai nusilpsta ir tenka iš naujo atkurti bakterinę mikroflorą,
kad jis galėtų apsiginti pats.
Stiprinkite apsauginį barjerą
Išsekęs organizmas praranda apsauginį barjerą, t. y. natūralią
rūgštinę terpę, esančią, pavyzdžiui, skrandyje arba makštyje. Būtent tokioje
terpėje žūsta kai kurios bakterijos, pavyzdžiui, patogeniniai grybeliai.
Virškinamajame trakte ir makštyje esančias pieno rūgšties
bakterijas antibiotikai sunaikina. Todėl, baigę antibiotikų kursą, tampate itin
pažeidžiami. Galima susirgti grybelinėmis makšties ligomis, burnos gleivinės
uždegimu, šalinimo sistemos uždegimu, viduriavimu.
Reikia, kad organizme vėl atsirastų rūgštinę terpę sukuriančių
bakterijų. Natūraliai jų galima rasti raugintuose agurkuose, kopūstuose,
rūgpienyje, kefyre, jogurtuose. Tačiau to gali nepakakti, todėl reikia
nusipirkti jogurto kapsulių arba kitų probiotikų.
Pieno rūgšties bakterijos atsakingos už B grupės vitaminų (B1,
B2, B12), vitamino K gamybą žarnyne, taip pat lengvina geležies, fosforo, kalcio
pasisavinimą. Pavartojus antibiotikų gali atsirasti tų vitaminų ir mineralų
trūkumas. Todėl apsauginiuose preparatuose, kuriuos gydytojas išrašo, yra B
grupės vitaminų, geležies, fosforo ir kalcio.
Organizmo mikroflorą atkuriančius preparatus reikia vartoti su
antibiotikais ir dar kurį laiką, pabaigus juos gerti – net iki keturių
savaičių.
Imunitetą stiprinantys skiepai
Jei per gripo sezoną susergate vieną du kartus, nieko baisaus.
Blogiau, jei angina, gerklės, ausies uždegimu arba bronchitu sergate keletą
kartų per metus ir tenka vartoti antibiotikus. Dėl to tiesiog nesuspėjate
sustiprėti.
Esant tokiai situacijai, pasitarus su gydytoju, verta pagalvoti
apie vakciną. Ją sudaro susilpnintų bakterijų ekstraktai ir kitokios bakterinės
kilmės substancijos. Vakcina sužadina natūralias gynybines jėgas, sustiprina
įgimtą organizmo imunitetą. Jos tikslas – padėti išvengti būtinybės vartoti
antibiotikus.
Vakcina gali būti oralinė (tabletės, kapsulės, aerozolis),
nazalinė (aerozolis) arba injekcijos. Tai ilgalaikė terapija (kol natūralūs
apsauginiai mechanizmai pamažu bus aktyvuoti) ir parenkama kiekvienam pacientui
individualiai.
Kad terapija būtų veiksminga, skiepus reikia kartoti keletą
mėnesių ir gydytojo nurodytomis dozėmis, paprastai 10–20 dienų ciklais su
pertraukomis. Pvz., 10 dienų vartojote preparatą, paskui darote 20 dienų
pertrauką, ir taip tris mėnesius.
Geriausia vakciną vartoti, kai esate sveiki. Tačiau ją galima
vartoti ir geriant antibiotikus, žinoma, gydytojui paskyrus.
Skiepai saugos nuo užsikrėtimo infekcija keletą metų. Pakartoti
teks po 3–4 metų. Dėl terapijos gali atsirasti tokie simptomai: padidėjusi
temperatūra, silpnumas, raumenų skausmai, virškinamojo trakto sutrikimai, tačiau
dėl to nereikia terapijos nutraukti.
Gydomasis masažas
Atkurti ligų ir antibiotikų susilpnintą imunitetą padeda
taškinis masažas. Pagal kinų mediciną, mūsų kūne nuo galvos iki delnų ir pėdų
eina nematomi kanalai, vadinamieji meridianai, kuriais teka gyvybinė energija.
Jei šiuos kanalus pakeičia liga, jie blokuojami ir imunitetas
nusilpsta.
Mūsų kūne yra specialūs taškai, vadinamieji receptoriai, susiję
su konkrečiais vidiniais organais. Receptorių suaktyvinimas masažuojant
išlaisvina užblokuotą energiją, kuri stimuliuoja sergantį organą ir skatina jo
gijimą.
Daugybė receptorių, atsakingų už kūno dalis ar atskirus
organus, yra pėdose, ausyse, delnuose. Todėl rekomenduojama masažuoti būtent
šias vietas. Svarbu atrasti reikiamus taškus, susijusius su sergančiu organu,
taip pat taisyklingai juos masažuoti – spausti pirštų galais.
Gerai būtų, kad viską parodytų ir paaiškintų specialistas.
Paskui jau galima savarankiškai masažuoti namuose. Remiantis kinų medicina,
taškinio masažo pagrindas – pėdų masažas, arba refleksoterapija, būtent pėdos
yra viso organizmo žemėlapis.
Tam, kad sustiprintumėte imunitetą, masažuokite visas pėdas,
tačiau ypatingą dėmesį skirkite atskiriems receptoriams: imuninės sistemos,
gleivinės, plaučių, bronchų, taip pat šalinimo sistemos: inkstų, šlapimtakių,
šlapimo pūslės, storojo žarnyno.
Papildomai galima masažuoti tuos taškus, kurie susiję su
organu, nuo kurio prasidėjo uždegimas, pvz., nosies ančių.
Kad pasiektumėte maksimalų efektą, masažą darykite reguliariai,
mažiausiai 5 savaites.
Pėdų masažas bus efektyvesnis, jei specialiai pasiruošite.
Likus 2 valandoms iki masažo nieko nevalgykite, negerkite kavos, alkoholio,
nerūkykite. Prieš masažą išjunkite telefoną, kad niekas netrukdytų.
Pėdas palaikykite 10 min. šiltame vandenyje, įdėję 1–2 šaukštus
druskos. Paskui patogiai atsisėskite ir atpalaiduokite pėdas – pasukiokite į
skirtingas puses. Paglostykite ir paplekšnokite jas. Paskui rankomis pasukiokite
visus pirštus iš eilės. Visada pradėkite nuo dešiniosios pėdos ir visus pratimus
pakartokite su kaire.
Rasti už imunitetą atsakingus receptorius ne taip jau ir
sudėtinga. Jie yra tarp pirštų. Paspauskite vieną iš taškų ir atlikite 2–3
sukamuosius judesius. Iš pradžių prisilietimai turi būti švelnūs, bet juntami, o
vėliau kitus seansus kaskart stipresni.
Masažą darykite 2 kartus per savaitę.
Jei jaučiatės labai nusilpę po antibiotikų kurso, pirmi trys
masažo seansai turi būti kasdien. Jei masažuojamą tašką skauda, spauskite
silpniau, tačiau būtinai masažuokite toliau! Skausmas susijęs su energijos
blokavimu ir pusiausvyros tam tikrame organe sutrikdymu. Po kelių seansų
skausmas praeis.
Parengė A.Kaminskienė
