Arklys nuskriaudė žirgus
„Tokį bjaurų gyvulį tik į dešras“, – savo arkliui piktų žodžių
negaili Miežiškių seniūnijos Taruškų kaimo gyventojas 52 metų Vladimiras
Daugovas. Iki tol septynis hektarus žemės padėdavęs apdirbti mylėtas gyvulys
tarsi suprasdamas stovi nunarinęs galvą – kaltas.
Dėl šio arklio prikrėstų išdaigų V.Daugovas, jo brolis
Michailas ir senyvi tėvai rizikuoja išeiti elgetomis, o veislinio žirgyno,
kuriame arklys siautėjo, savininkė R.M. atsidūrė ant bankroto slenksčio.
Sunkiai, bet su didele meile žirgyną kūrusi moteris patyrė ne
vieną dešimtį tūkstančių litų nuostolių.
Daugovų arklys sukandžiojo ir suspardė R.M. žirgyne laikytą
vilniečių žirgą, kainavusį 8 tūkstančius eurų, apvaisino žirgyno savininkės
jauną kumelę, dar dvi kumeliukų besilaukusios kumelės po eržilo antpuolio
išsimetė. Apie žirgų augintojos patirtą išgąstį, moralinę žalą nėra jau ko
kalbėti.
„Man labai jos gaila. Tiek pinigų, tiek širdies, tiek vargo
moteris įdėjo į žirgyną, ir še kad nori“, – Miežiškių seniūnas Albinas
Jacevičius sakė labai užjaučiantis žirgyno savininkę.
R.M. veltui mėgino gražiuoju susitarti su Daugovais, kad šie
atlygintų žalą. Iš pradžių Michailas tarsi ir buvo nusiteikęs leistis į derybas,
bet galiausiai numojo ranka.
Moteris šią savaitę kreipėsi į teismą, prašydama Daugovams
priteisti jai atlyginti žalą.
Broliai neneigia, kad arklys pridarė „daug iškados“, bet sako
neturintys tokių pinigų nuostoliui atlyginti.
Su tėvais palaikėje sodyboje gyvenantys Vladimiras ir Michailas
neturi darbo. Vienintelis šeimos turtas – septyni hektarai žemės.
„Jei priteis, reikės kaip nors mokėti“, – nusiminęs svarstė
V.Daugovas. Vyras neprasitarė, kad pretenzijų jiems turi ne tik veislinių žirgų
augintoja, bet ir gretimo, Kulbių, kaimo gyventojas.
Tą kartą nutrūkęs Daugovų arklys buvo nulėkęs poruotis ir su jo
kumele. Kulbietis parašė pareiškimą policijai ir galbūt kreipsis į teismą.
Užpuolė paryčiais
R.M. prieš pusantrų metų įkurtame žirgyne laikė 15 gyvulių –
veislinių žirgų ir kumeliukų. Moteris žirgus veisia ir augina parduoti. Jos
fermoje nuosavus žirgus laikė ir pasiturintys Panevėžio, Vilniaus, Kėdainių
žirgų mylėtojai.
Žirgyno savininkė piniguose nesimaudė – vertėsi nelengvai.
Žirgus auginti – brangus, daug investicijų reikalaujantis verslas. Jie
parduodami sulaukę kelerių metų, prajodinėti.
R.M. ir jos šeima sunkiai dirbo, daug ko atsisakydavo dėl
žirgyno.
Tačiau šių metų rugsėjo 20-ąją augintoja patyrė smūgį ir sako
neįsivaizduojanti, kaip reikės atsitiesti. Paryčiais, apie 4 valandą, moteris
aptvare, kuriame laiko žirgus, išgirdo triukšmą, žvengimą, kanopų bildesį.
Išpuolusi lauk ji išvydo svetimą arklį, jis kandžiojo ir kojomis trypė vieną
žirgą, priklausantį vilniečiams. Aštuonis tūkstančius eurų kainavusiam gyvuliui
užpuolikas perkando kaklą, sužalojo kojas. Beje, prieš tai jis spėjo sužaloti
aptvare su žirgais esantį ponį. Palikęs gulėti kraujuojantį žirgą, užpuolikas
metėsi kumelių link. Persigandusi R.M. puolė ginti savo augintinių, bet arklys
siautėjo kaip pasiutęs, grasindamas sutrypti kiekvieną, jam pasipainiojusį po
kojomis.
R.M. bijo pagalvoti, kas būtų, jei arklys būtų atklydęs dieną,
kai kieme žaidžia jos maži vaikai.
Kai instinktą patenkinęs Daugovų arklys dingo, žirgyno
savininkė puolė ieškoti veterinarijos gydytojo – sužalotiesiems reikėjo skubios
pagalbos.
Gydytojas susiuvo vilniečių žirgui kaklą, apžiūrėjo jo
sužalotas kojas, paskyrė vaistų jam ir prievartą patyrusioms kumelėms.
Žalą skaičiuoja tūkstančiais
„Aš dar vaistinei už vaistus likau skolinga 300 litų“, –
pasakojo R.M. Vien augintinių gydymas jai kainavo kelis šimtus litų.
Už vadinamųjų motininių kumelių sukergimą su veisliniu žirgu ji
buvo neseniai paklojusi po 800 litų. Džiaugėsi, kad šios laukiasi kumeliukų.
Tačiau po užpuolimo išsimetė.
Vos pusantrų metų sulaukusią kumelę Daugovų arklys apvaisino.
Žirgų augintoja nerimauja dėl jos būklės. Pasak moters, veislines kumeles galima
kergti nuo ketverių metų. Josios – per jauna atsivesti kumeliuką, palikuonis,
aišku, jau nebus veislinis. Užpuoliko aukomis tapo daugiau kumelių, bet jos
nukentėjo ne taip smarkiai.
Apie incidentą R.M. žirgyne sužinoję vilniečiai, čia laikę
nuosavą žirgą, buvo šokiruoti. Jie labai sielojosi, kad jų brangus ir mylimas
augintinis buvo sužalotas. Savininkai suskubo jį parduoti vokiečiams.
R.M. teigimu, už 8 tūkstančius eurų kainavusį žirgą jie gavo
keturis kartus mažiau. Moteris jaučia moralinę pareigą atlyginti jiems žalą.
„Nors mano tiesioginės kaltės nėra, bet jaučiuosi kalta, kad
žirgyne jų žirgui nebuvo saugu“, – kalbėjo moteris.
Maža to, baimindamiesi dėl savo žirgų saugumo, iš R.M. žirgyno
savo augintinius žada atsiimti dar du savininkai. Vadinasi, neseniai pradėjęs
veikti žirgynas praras tegu ir nedidelį, bet vis tiek pajamų šaltinį.
Moteris apskaičiavo, kad Daugovų eržilo jai padaryta žala
siekia 28 tūkstančius litus.
Tampysis po teismus
R.M. apie incidentą iškart pranešė policijai, informavo
seniūniją. Pareigūnai jai pasiūlė kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka.
Žirgyno savininkė neskubėjo. M.Daugovas rodė norą gražiuoju tartis.
Bet juodviem susišnekėti nepavyko.
„Suprantu, kad 28 tūkstančiai Daugovams – didžiulė suma. Man,
beje, taip pat. Prašiau, kad padengtų bent dalį žalos – duotų 10 tūkstančių,
tačiau ir šie pinigai jiems atrodė fantastiški.
Aš iš piršto nelaužiu. Veisliniai žirgai – ne tas pats, kas
darbiniai arkliai. Žirgų augintojai žino, kokios jų kainos, kiek kainuoja
priežiūra“, – kalbėjo moteris.
Ji nematė kitos išeities, kaip tik kreiptis į teismą.
R.M. sakė po incidento iš aplinkinių gyventojų išgirdusi, kad
Daugovų eržilas ne pirmą kartą siautėja po apylinkę kelių kilometrų spindulių.
Bet iki jos žirgyno anksčiau neatklysdavo.
„Nesuprantu, kodėl arklio šeimininkai nepasirūpino jo tinkamai
pririšti. Juk ne pirmas kartas, kai nutrūksta. O gal jiems tik juokai, kad jų
eržilas smaginasi“, – su nuoskauda kalbėjo žirgų augintoja.
Sostinę išmainė į fermą
R.M. žirgai – ne tik verslas, jie jai – visas pasaulis. Nuo
vaikystės žirgus mylinti moteris daug metų puoselėjo svajonę kada nors įkurti
nuosavą žirgyną. Septynerius metus ji dirbo Vilniuje naktinio klubo
administratore, o dienomis buvo vieno iš sostinės žirgyno instruktore.
Susitaupiusi pinigų R.M. ilgai ieškojo tinkamos vietos
žirgynui, kol galiausiai nusipirko apleistą fermą Panevėžio rajone. Jos siekiui
įkurti žirgyną pritarė draugas ir motina.
Iš fermos visi drauge išvežė šlamštą, aptvarkė gerokai apleistą
aplinką. Po truputį moteris artėjo prie savo svajonės, įsigijo keletą žirgų,
paskui žirgyną papildė dar keliais augintiniais.
„Visos svajonės atitolsta, kai atsitinka kas nors nenumatyto“,
– prieš pusantrų metų „Sekundei“ sakė R.M. Būtent taip ir įvyko šiemet
rugsėjį.
Kaltę verčia kiniškai grandinei
Daugovų sodyboje – mažyčiame, sename, į žemę susmegusiame
namuke su šalia stovinčiais ne ką geresniais priestatais, apsilankiusius
žurnalistus pasitiko V.Daugovas. Vyras paaiškino, kad jaunėlio brolio Michailo
nėra namuose.
Apie arklio išdaigas užklaustas V.Daugovas linktelėjo galvą –
oi, bėdos šį kartą pridaręs tas gyvulys.
Vyras pasakojo, kad arklys priklauso jų tėvui. Senolis rudens
pradžioje smarkiai pasiligojo, atsigulė į ligoninę ir iki šiol joje tebėra.
Pensininkas arklį patikėjo prižiūrėti dviem kartu gyvenantiems
savo sūnums. V.Daugovas tikino, kad eržilo jie niekada palaido nelaikydavę,
lauke rišdavę grandinėmis, bet nevidonas vis nutrūkdavo.
„Kad tos grandinės nelaiko. Vis naują ir naują perki, o
sutrūksta kaip virvės, ir gana. Bene kinų darbo dabar veža, kad tokios prastos“,
– kalbėjo vyras.
Pasak V.Daugovo, rugsėjo 20-osios išvakarėse arklys ganėsi
lauke. Kaip visuomet, buvo pririštas grandine. Atsikėlę šeimininkai jo
neberado.
Po kelių valandų kažkas iš vietinių gyventojų pasakė, kad jų
eržilas siautėja gretimame kaime. Broliai gyvulį parsivarė namo. Raminosi, kad
nieko tokio – pasilakstė, ir tiek.
Bet tą pačią dieną Daugovai sužinojo, kad šį kartą arklio eibės
jiems atsirūgs.
Plačiau skaitykite 2009 m. lapkričio 14 d. „Sekundėje“.
Inga SMALSKIENĖ
